9 spalio, 2026

UNESCO paveldas ar miesto plėtra? Kaune nesutariama dėl statybų apribojimų

Kauno miesto savivaldybė nepritaria dabartiniams Kauno Naujamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo plano sprendiniams. Miesto valdžios teigimu, siūlomi paveldosaugos reikalavimai gali apriboti suplanuotą plėtrą, sukelti problemų jau rengiamų projektų įgyvendinimui ir pakeisti iki šiol galiojusius teritorijų planavimo principus. Kultūros paveldo specialistai atkerta, kad tikslas nėra sustabdyti statybas – siekiama užtikrinti, jog nauja architektūra nepakenktų vertybėms, dėl kurių Kauno modernizmas buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Spalio 8 dieną Kaune viešai apsvarstyti Kultūros paveldo departamento (KPD) užsakymu Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto parengti Naujamiesčio tvarkymo plano sprendiniai. Diskusija atskleidė skirtingą požiūrį į miesto ateitį: kiek griežtai reikia saugoti istorinę urbanistinę struktūrą ir kokią laisvę palikti šiuolaikinei architektūrai bei investicijoms.

Kodėl savivaldybė nepritaria planui?

Kauno miesto vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas viešai pareiškė, kad savivaldybei kliūva ne pavienės dokumento detalės, o jo esmė. Miesto pozicija – Naujamiestį būtina saugoti, tačiau paveldosaugos reikalavimai neturėtų užkirsti kelio miesto augimui ir naujiems architektūriniams sprendiniams.

Savivaldybės nuogąstavimai susiję su keliais klausimais. Vienas svarbiausių – siūlomi pastatų aukščio apribojimai ir platesnė vizualinės apsaugos zona. Miesto architekto vertinimu, kai kurie reikalavimai nepakankamai atsižvelgia į jau patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, rengiamus projektus ir investuotojų lūkesčius.

Kitaip tariant, savivaldybė baiminasi, kad patvirtinus dabartinius sprendinius dalį jau suplanuotų statybų tektų keisti, o kai kurių projektų įgyvendinimas taptų sudėtingesnis arba apskritai nebeįmanomas pagal numatytą koncepciją.

Vienas iš minimų pavyzdžių – Žemosios Fredos teritorijoje, kitapus Nemuno, plėtojamas Nemunaičių kvartalas. Savivaldybės vertinimu, teritorijai pritaikius Naujamiesčio apsaugos zonos reikalavimus, galėtų kilti klausimų dėl numatyto užstatymo aukščio ir jau pradėto planavimo. Miesto architektas taip pat atkreipė dėmesį į buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritoriją, kurioje savivaldybė planuoja parduoti kompleksą aukcione ir yra numačiusi naują panaudojimą.

Dar vienas nesutarimų šaltinis – skirtingas požiūris į tai, kokiu mastu naujasis dokumentas turėtų detalizuoti jau galiojančius teritorijų planavimo sprendinius. Savivaldybė mano, kad rengiant planą būtina atsižvelgti į anksčiau priimtus sprendimus ir jau pradėtus projektus. Priešingu atveju, jos vertinimu, gali nukentėti ne tik investicijų planavimas, bet ir miesto urbanistinė raida.

Gintaro Česonio nuotr.

Ką iš tikrųjų numato Naujamiesčio tvarkymo planas?

Kultūros paveldo departamento užsakymu rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas apima Kauno miesto istorinę dalį, vadinamą Naujamiesčiu, ir jos apsaugos zoną. Planuojama teritorija siekia apie 685,4 hektaro.

Dokumento tikslas – nustatyti saugomos teritorijos ir apsaugos zonos ribas, suformuluoti paveldosaugos reikalavimus bei numatyti prioritetines teritorijos tvarkymo kryptis. Ypatingas dėmesys skiriamas modernistinio Kauno vertingiesiems elementams, kuriais grindžiama jo išskirtinė visuotinė vertė.

Plane numatoma skirtingai reglamentuoti atskiras teritorijas, atsižvelgiant į jų urbanistinę struktūrą, užstatymo pobūdį, kraštovaizdį ir reikšmę paveldo apsaugai. Svarbūs ne tik pavieniai istoriniai pastatai, bet ir kvartalų struktūra, gatvių tinklas, pastatų mastelis, panoramos, Nemuno slėnis bei šlaitai.

Tai reiškia, kad vertinant naują statybą būtų atsižvelgiama ne vien į konkretaus sklypo ribas, bet ir į tai, kokį poveikį būsimas pastatas turėtų istorinei aplinkai bei jos panoramoms.

Vis dėlto šis dokumentas dar nėra galutinai patvirtintas. Spalio 8-osios susitikime pristatyti projekto sprendiniai, o gautos pastabos ir pasiūlymai dar turi būti išnagrinėti.

Kodėl paveldosaugininkai siūlo griežtesnius reikalavimus?

2023 metais Kauno modernizmas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šis pripažinimas susijęs su 1919–1939 metais susiformavusia miesto architektūra ir urbanistine struktūra, atspindinčia laikotarpio architektūros modernėjimą bei Lietuvos valstybingumo raidą.

Tačiau tarptautinis statusas reiškia ne vien pripažinimą. Lietuva įsipareigojo saugoti vertybes, kuriomis pagrįstas Kauno įrašymas į pasaulio paveldo sąrašą, ir parengti atitinkamus apsaugos dokumentus.

Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pabrėžia, kad tvarkymo planas nėra skirtas uždrausti miesto plėtrą. Jo teigimu, dokumente vienoje vietoje išdėstomi ir detalizuojami reikalavimai, kurių dalis jau nustatyta kituose teisės aktuose.

KTU atstovas Mantas Lapinskas taip pat aiškino, kad planas nekeičia Kauno bendrojo plano sprendinių, o juos detalizuoja, siekiant išsaugoti istorinį Naujamiesčio mastelį, urbanistinę struktūrą ir kitas saugomas savybes.

Paveldosaugos specialistų požiūriu, nauji pastatai gali būti šiuolaikiški ir architektūriškai išraiškingi, tačiau jų aukštis, tūris, tankis ir santykis su aplinka neturėtų užgožti istorinių pastatų ar pakeisti saugomų panoramų. Ypač svarbu išlaikyti Naujamiesčio ir jį supančio kraštovaizdžio vizualinį ryšį.

Dėl šios priežasties planuojama apsaugos zona apima ir teritorijas už istorinio Naujamiesčio ribų. Jų užstatymas gali turėti įtakos tam, kaip iš skirtingų apžvalgos vietų matomas miesto istorinis siluetas ir Nemuno slėnis.

Esminis ginčas – dėl apsaugos zonos ir aukštingumo

Viešojoje diskusijoje išryškėjo, kad didžiausi nesutarimai susiję ne tiek su pačios istorinės vietovės apsauga, kiek su aplinkinės teritorijos reglamentavimu.

Savivaldybė mano, kad apsaugos zonoje reikalavimai turėtų būti lankstesni, o konkrečių statybų galimybės vertinamos atsižvelgiant į vietovės savitumą ir jau patvirtintus planavimo dokumentus. Miesto atstovų nuomone, ne visur būtina nustatyti vienodai griežtus aukščio apribojimus, nes kai kuriose vietose šiuolaikinė architektūra galėtų papildyti urbanistinę struktūrą jos nesunaikindama.

Kita pusė pabrėžia, kad apsaugos zona reikalinga būtent tam, kad naujos statybos nepakenktų istorinei aplinkai net ir tuomet, kai jos vyksta už pačios saugomos vietovės ribų.

Šis nesutarimas atskleidžia platesnę miesto planavimo problemą: kaip suderinti ilgalaikę kultūros paveldo apsaugą su konkrečių teritorijų ekonomine verte, investicijomis ir gyventojų poreikiais. Vien tik leidimas statyti daugiau ar aukščiau nebūtinai reiškia kokybiškesnę miesto plėtrą, tačiau ir pernelyg griežti, konkrečios vietos neįvertinantys apribojimai gali apsunkinti racionalų teritorijų panaudojimą.

Todėl svarbiausias klausimas – ar galima nustatyti tokius reikalavimus, kurie būtų pakankamai aiškūs investuotojams, bet kartu patikimai saugotų istorinį miesto charakterį.

UNESCO statusas nereiškia, kad Kaune negalima statyti

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė Kepežinskienė yra pabrėžusi, kad UNESCO statusas savaime neuždraudžia šiuolaikinės architektūros ar miesto plėtros. Esminė sąlyga – nauji sprendiniai neturi pažeisti tų vertybių, dėl kurių teritorija buvo pripažinta pasaulinės reikšmės paveldu.

Taigi ginčas nėra pasirinkimas tarp visiško miesto augimo ir visų statybų sustabdymo. Diskusija vyksta dėl kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kur ir kokio masto pokyčiai galimi.

Kultūros viceministrė Lina Baublienė taip pat paragino nesivadovauti kategoriškomis išankstinėmis išvadomis ir ieškoti kompromiso. Jos vertinimu, būtent viešo svarstymo metu reikia konkrečiai įvardyti probleminius sprendinius ir argumentuotai teikti siūlymus.

Naujamiesčio tvarkymo planas dar nėra galutinis, todėl jo rengimo procesas suteikia galimybę tikslinti reikalavimus, išnagrinėti savivaldybės ir visuomenės pastabas bei ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.

Kauno atvejis svarbus ne tik dėl atskirų statybų projektų. Nuo to, kaip bus suderinti miesto plėtros ir paveldo apsaugos interesai, priklausys, ar Kaunas sugebės išsaugoti tarptautinį pripažinimą pelniusį modernizmo paveldą ir kartu išlikti augančiu, gyvu miestu.

Dabartinio projekto dokumentai skelbiami .

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


5 lapkričio, 2026

Vilniaus rajone, Merešlėnuose, planuojant atliekų surinkimo aikštelės įrengimą iškilo netikėta istorinė aplinkybė – teritorijoje aptiktos senosios totorių kapinės. Atlikti tyrimai […]

Aušrinė Žilinskienė. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė / Vygaudo Juozaičio nuotr.
4 lapkričio, 2026

Kultūros skaitmeninimas Lietuvoje tampa ne tik paveldo išsaugojimo, bet ir švietimo, mokslo, naujų paslaugų kūrimo ir tautinio atsparumo infrastruktūra. Tačiau […]

3 lapkričio, 2026

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje prasideda naujas, itin daug visuomenės dėmesio sulaukiantis istorinių tyrimų etapas. Lietuvos istorijos institutas gavo visus reikalingus leidimus […]

29 spalio, 2026

2026 m. spalio 28 d. Kauno IX forto muziejuje vyko atminimo vakaras, skirtas Didžiosios akcijos aukoms pagerbti. Prieš 85 metus […]

27 spalio, 2026

Dešimtmečius prižiūrėti tėvo kapą, taupyti pinigus paminklui, o galiausiai išgirsti, kad pirmiausia reikia įrodyti, jog tėvas apskritai ten palaidotas. Su […]

26 spalio, 2026

Kauno rajono gyventojų nuo gruodžio 1 dienos laukia reikšmingi viešojo transporto pokyčiai. Priemiesčio autobusuose pradės veikti elektroninio bilieto sistema „Žiogas“, […]

22 spalio, 2026

Dzūkijos miškuose, netoli Čepkelių raisto, Lina ir Dimitrijus Grimutai tęsia daugiau nei septynis dešimtmečius skaičiuojančią šeimos bitininkystės tradiciją. Ekologiniame bityne […]

20 spalio, 2026

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), išanalizavusi 40 savivaldybių valdomų įmonių valdymo organų sudarymą 16-oje savivaldybių, nustatė reikšmingų korupcijos rizikų. Tyrimas atskleidė, […]

19 spalio, 2026

Vienam iš paskutiniųjų tarpukariu pastatytų visuomeninių pastatų – architekto Arno Funko Valstybinėms taupomosioms kasoms – grąžinamas unikalus architektūrinis charakteris. Reprezentacinėse […]

18 spalio, 2026

Kauno senamiestyje, po Švč. Sakramento bažnyčios grindimis, archeologai atvėrė netikėtą miesto istorijos puslapį. Čia aptikta apie 140 palaidojimų, karstų liekanų, […]

13 spalio, 2026

Veprių centre, Ukmergės rajone, vykdomi archeologiniai tyrimai atskleidė netikėtą atradimą – vietoje, kuri iki šiol buvo laikoma dvarviete, stovėjo rezidencinė […]

13 spalio, 2026

Spalio 10 dieną Čiudiškių kaime, keliautojo, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Mato Šalčiaus tėviškėje, paminėtos 136-osios jo gimimo metinės ir įteikta […]

13 spalio, 2026

Dronų aptikimo įrenginiai, autonominės lazerinės antidroninės sistemos, dirbtiniu intelektu pagrįsti oro erdvės stebėjimo sprendimai – tokias technologijas spalio 9–11 dienomis […]

13 spalio, 2026

Antradienį, spalio 13 dieną, gyventojams aktualios kelios praktinės naujienos: Kaune pradedamas šildymo sezonas, Lietuvos pajūryje vyks karinės pratybos, o artėjant […]

11 spalio, 2026

2026 m. spalio 9 d. Marijampolės kultūros centro Meno galerijoje surengta popietė su Lietuvos ir Sūduvos istorijos tyrinėtoju, XXVII Knygos […]

9 spalio, 2026

Spalio 9-oji, penktadienis, žymi aktyvaus rudens savaitgalio pradžią. Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyventojų laukia kultūros renginiai, koncertai, parodos, mugės ir […]

8 spalio, 2026

Kauno savivaldybė planuoja du naujus administracinius pastatus – L. Sapiegos gatvėje ir Jonavos gatvėje. Bendra preliminari jų projektų vertė siekia […]

8 spalio, 2026

Ar visi internetu ar parduotuvėse parduodami elektronikos gaminiai atitinka jiems keliamus techninius reikalavimus? Atsakymo ieškoma Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) bandymų […]

2 spalio, 2026

Kaune duris lankytojams atvėrė naujas traukos objektas – 45 metrų aukščio apžvalgos ratas „Kaunastic“. Nemuno saloje įrengta pramoga nuo šiol […]

1 spalio, 2026

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos naujos „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos statybos. Beveik 29 mln. eurų vertės […]

Regionų naujienos