UNESCO paveldas ar miesto plėtra? Kaune nesutariama dėl statybų apribojimų

Kauno miesto savivaldybė nepritaria dabartiniams Kauno Naujamiesčio ir jo apsaugos zonos tvarkymo plano sprendiniams. Miesto valdžios teigimu, siūlomi paveldosaugos reikalavimai gali apriboti suplanuotą plėtrą, sukelti problemų jau rengiamų projektų įgyvendinimui ir pakeisti iki šiol galiojusius teritorijų planavimo principus. Kultūros paveldo specialistai atkerta, kad tikslas nėra sustabdyti statybas – siekiama užtikrinti, jog nauja architektūra nepakenktų vertybėms, dėl kurių Kauno modernizmas buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Spalio 8 dieną Kaune viešai apsvarstyti Kultūros paveldo departamento (KPD) užsakymu Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto parengti Naujamiesčio tvarkymo plano sprendiniai. Diskusija atskleidė skirtingą požiūrį į miesto ateitį: kiek griežtai reikia saugoti istorinę urbanistinę struktūrą ir kokią laisvę palikti šiuolaikinei architektūrai bei investicijoms.

Kodėl savivaldybė nepritaria planui?

Kauno miesto vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas viešai pareiškė, kad savivaldybei kliūva ne pavienės dokumento detalės, o jo esmė. Miesto pozicija – Naujamiestį būtina saugoti, tačiau paveldosaugos reikalavimai neturėtų užkirsti kelio miesto augimui ir naujiems architektūriniams sprendiniams.

Savivaldybės nuogąstavimai susiję su keliais klausimais. Vienas svarbiausių – siūlomi pastatų aukščio apribojimai ir platesnė vizualinės apsaugos zona. Miesto architekto vertinimu, kai kurie reikalavimai nepakankamai atsižvelgia į jau patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, rengiamus projektus ir investuotojų lūkesčius.

Kitaip tariant, savivaldybė baiminasi, kad patvirtinus dabartinius sprendinius dalį jau suplanuotų statybų tektų keisti, o kai kurių projektų įgyvendinimas taptų sudėtingesnis arba apskritai nebeįmanomas pagal numatytą koncepciją.

Vienas iš minimų pavyzdžių – Žemosios Fredos teritorijoje, kitapus Nemuno, plėtojamas Nemunaičių kvartalas. Savivaldybės vertinimu, teritorijai pritaikius Naujamiesčio apsaugos zonos reikalavimus, galėtų kilti klausimų dėl numatyto užstatymo aukščio ir jau pradėto planavimo. Miesto architektas taip pat atkreipė dėmesį į buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritoriją, kurioje savivaldybė planuoja parduoti kompleksą aukcione ir yra numačiusi naują panaudojimą.

Dar vienas nesutarimų šaltinis – skirtingas požiūris į tai, kokiu mastu naujasis dokumentas turėtų detalizuoti jau galiojančius teritorijų planavimo sprendinius. Savivaldybė mano, kad rengiant planą būtina atsižvelgti į anksčiau priimtus sprendimus ir jau pradėtus projektus. Priešingu atveju, jos vertinimu, gali nukentėti ne tik investicijų planavimas, bet ir miesto urbanistinė raida.

Ką iš tikrųjų numato Naujamiesčio tvarkymo planas?

Kultūros paveldo departamento užsakymu rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas apima Kauno miesto istorinę dalį, vadinamą Naujamiesčiu, ir jos apsaugos zoną. Planuojama teritorija siekia apie 685,4 hektaro.

Dokumento tikslas – nustatyti saugomos teritorijos ir apsaugos zonos ribas, suformuluoti paveldosaugos reikalavimus bei numatyti prioritetines teritorijos tvarkymo kryptis. Ypatingas dėmesys skiriamas modernistinio Kauno vertingiesiems elementams, kuriais grindžiama jo išskirtinė visuotinė vertė.

Plane numatoma skirtingai reglamentuoti atskiras teritorijas, atsižvelgiant į jų urbanistinę struktūrą, užstatymo pobūdį, kraštovaizdį ir reikšmę paveldo apsaugai. Svarbūs ne tik pavieniai istoriniai pastatai, bet ir kvartalų struktūra, gatvių tinklas, pastatų mastelis, panoramos, Nemuno slėnis bei šlaitai.

Tai reiškia, kad vertinant naują statybą būtų atsižvelgiama ne vien į konkretaus sklypo ribas, bet ir į tai, kokį poveikį būsimas pastatas turėtų istorinei aplinkai bei jos panoramoms.

Vis dėlto šis dokumentas dar nėra galutinai patvirtintas. Spalio 8-osios susitikime pristatyti projekto sprendiniai, o gautos pastabos ir pasiūlymai dar turi būti išnagrinėti.

Kodėl paveldosaugininkai siūlo griežtesnius reikalavimus?

2023 metais Kauno modernizmas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Šis pripažinimas susijęs su 1919–1939 metais susiformavusia miesto architektūra ir urbanistine struktūra, atspindinčia laikotarpio architektūros modernėjimą bei Lietuvos valstybingumo raidą.

Tačiau tarptautinis statusas reiškia ne vien pripažinimą. Lietuva įsipareigojo saugoti vertybes, kuriomis pagrįstas Kauno įrašymas į pasaulio paveldo sąrašą, ir parengti atitinkamus apsaugos dokumentus.

Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras pabrėžia, kad tvarkymo planas nėra skirtas uždrausti miesto plėtrą. Jo teigimu, dokumente vienoje vietoje išdėstomi ir detalizuojami reikalavimai, kurių dalis jau nustatyta kituose teisės aktuose.

KTU atstovas Mantas Lapinskas taip pat aiškino, kad planas nekeičia Kauno bendrojo plano sprendinių, o juos detalizuoja, siekiant išsaugoti istorinį Naujamiesčio mastelį, urbanistinę struktūrą ir kitas saugomas savybes.

Paveldosaugos specialistų požiūriu, nauji pastatai gali būti šiuolaikiški ir architektūriškai išraiškingi, tačiau jų aukštis, tūris, tankis ir santykis su aplinka neturėtų užgožti istorinių pastatų ar pakeisti saugomų panoramų. Ypač svarbu išlaikyti Naujamiesčio ir jį supančio kraštovaizdžio vizualinį ryšį.

Dėl šios priežasties planuojama apsaugos zona apima ir teritorijas už istorinio Naujamiesčio ribų. Jų užstatymas gali turėti įtakos tam, kaip iš skirtingų apžvalgos vietų matomas miesto istorinis siluetas ir Nemuno slėnis.

Esminis ginčas – dėl apsaugos zonos ir aukštingumo

Viešojoje diskusijoje išryškėjo, kad didžiausi nesutarimai susiję ne tiek su pačios istorinės vietovės apsauga, kiek su aplinkinės teritorijos reglamentavimu.

Savivaldybė mano, kad apsaugos zonoje reikalavimai turėtų būti lankstesni, o konkrečių statybų galimybės vertinamos atsižvelgiant į vietovės savitumą ir jau patvirtintus planavimo dokumentus. Miesto atstovų nuomone, ne visur būtina nustatyti vienodai griežtus aukščio apribojimus, nes kai kuriose vietose šiuolaikinė architektūra galėtų papildyti urbanistinę struktūrą jos nesunaikindama.

Kita pusė pabrėžia, kad apsaugos zona reikalinga būtent tam, kad naujos statybos nepakenktų istorinei aplinkai net ir tuomet, kai jos vyksta už pačios saugomos vietovės ribų.

Šis nesutarimas atskleidžia platesnę miesto planavimo problemą: kaip suderinti ilgalaikę kultūros paveldo apsaugą su konkrečių teritorijų ekonomine verte, investicijomis ir gyventojų poreikiais. Vien tik leidimas statyti daugiau ar aukščiau nebūtinai reiškia kokybiškesnę miesto plėtrą, tačiau ir pernelyg griežti, konkrečios vietos neįvertinantys apribojimai gali apsunkinti racionalų teritorijų panaudojimą.

Todėl svarbiausias klausimas – ar galima nustatyti tokius reikalavimus, kurie būtų pakankamai aiškūs investuotojams, bet kartu patikimai saugotų istorinį miesto charakterį.

UNESCO statusas nereiškia, kad Kaune negalima statyti

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė Kepežinskienė yra pabrėžusi, kad UNESCO statusas savaime neuždraudžia šiuolaikinės architektūros ar miesto plėtros. Esminė sąlyga – nauji sprendiniai neturi pažeisti tų vertybių, dėl kurių teritorija buvo pripažinta pasaulinės reikšmės paveldu.

Taigi ginčas nėra pasirinkimas tarp visiško miesto augimo ir visų statybų sustabdymo. Diskusija vyksta dėl kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kur ir kokio masto pokyčiai galimi.

Kultūros viceministrė Lina Baublienė taip pat paragino nesivadovauti kategoriškomis išankstinėmis išvadomis ir ieškoti kompromiso. Jos vertinimu, būtent viešo svarstymo metu reikia konkrečiai įvardyti probleminius sprendinius ir argumentuotai teikti siūlymus.

Naujamiesčio tvarkymo planas dar nėra galutinis, todėl jo rengimo procesas suteikia galimybę tikslinti reikalavimus, išnagrinėti savivaldybės ir visuomenės pastabas bei ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.

Kauno atvejis svarbus ne tik dėl atskirų statybų projektų. Nuo to, kaip bus suderinti miesto plėtros ir paveldo apsaugos interesai, priklausys, ar Kaunas sugebės išsaugoti tarptautinį pripažinimą pelniusį modernizmo paveldą ir kartu išlikti augančiu, gyvu miestu.

Dabartinio projekto dokumentai skelbiami Kultūros paveldo departamento svetainėje.