Nevėžio kraštovaizdžio draustinis bus išplėstas: saugoma teritorija padidės 621 hektaru
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai išplėsti valstybinio Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribas. Po plėtros saugoma teritorija padidės 621 hektaru ir sieks beveik 1 747 hektarus. Į draustinį pateks vertingos Nevėžio slėnio gamtinės teritorijos, saugomos rūšys ir svarbūs kultūros paveldo objektai.
Draustinio ribų keitimo planavimo darbai vykdyti nuo 2020 metų. Pasak Aplinkos ministerijos, proceso metu sprendiniai buvo pristatyti ir derinti su vietos savivalda, bendruomenėmis, žemės bei miškų savininkais.
Bus saugomas didesnis Nevėžio slėnio ruožas
Išplėstas Nevėžio valstybinis kraštovaizdžio draustinis apims didesnę Nevėžio slėnio dalį nuo Babtų miestelio iki upės žiočių į Nemuną ties Raudondvariu.
Į išplėstą draustinio teritoriją pateks Kauno miesto Šilainių ir Kauno rajono Užliedžių, Babtų bei Raudondvario seniūnijų teritorijos.
Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė teigia, kad priimtas sprendimas turėtų padėti išsaugoti vertingas Nevėžio slėnio gamtines buveines, saugomas rūšis ir kultūros paveldo objektus.
„Šiandien žengtas svarbus žingsnis, kad Nevėžio slėnio vertingos gamtinės buveinės, saugomos rūšys ir išskirtiniai kultūros paveldo objektai būtų išsaugoti ateičiai bei pritaikyti lankymui“, – sako ministrė.
Ji taip pat pabrėžia, kad dėl draustinio ribų išplėtimo buvo tariamasi su savivalda, bendruomenėmis, žemės ir miškų savininkais.
Į draustinį pateks ir Raudondvario dvaro sodyba
Išplėtus saugomą teritoriją joje atsidurs visa Raudondvario dvaro sodyba. Taip pat į draustinio ribas pateks Kačiūniškės dvaro fragmentai, Babtyno dvaras, vadinamas Žemaitkiemiu, Piepalių ir Babtyno piliakalniai su gyvenvietėmis bei Raudondvario kelio atkarpa.
Taigi draustinio plėtra apims ne tik gamtiniu požiūriu vertingas Nevėžio slėnio teritorijas, bet ir kraštovaizdyje esančius kultūros paveldo objektus.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Nevėžio draustinio ribų peržiūros poreikis buvo susijęs ir su tuo, kad ankstesnės ribos ne visur sutapo su žemės bei miško sklypais, žemės naudmenomis ar užstatytomis teritorijomis. Dar 2019 metais buvo priimtas sprendimas pradėti draustinio ribų planavimo procesą, atsižvelgiant į naujus geoinformacinius duomenis ir pasikeitusią žemėvaldų bei žemėnaudų struktūrą.
Didesnė apsauga retoms rūšims ir buveinėms
Draustinio išplėtimas turėtų sustiprinti įvairių saugomų rūšių apsaugą. Tarp jų nurodomos griežlės, dvijuostės nendriadusės, plačialapės pačiutės, miškinės dirsos, ąžuoliniai skaptukai ir aštuonios šikšnosparnių rūšys.
Naujai į draustinio teritoriją įtraukiamuose plotuose taip pat aptinkami penki Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.
Tarp jų – natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, eutrofiniai aukštieji žolynai, šienaujamos mezofitų pievos, plačialapių ir mišrūs miškai bei griovų ir šlaitų miškai.
Tokios teritorijos svarbios ne tik dėl jose aptinkamų retų rūšių. Jos taip pat sudaro vientisesnį gamtinį kraštovaizdį, kuriame išlikusios skirtingos pievų, miškų ir vandens telkinių buveinės.
Nevėžio slėnis bus saugomas didesnėje teritorijoje
Po išplėtimo Nevėžio kraštovaizdžio draustinio plotas išaugs nuo maždaug 1 126 iki beveik 1 747 hektarų.
Sprendimas dėl draustinio ribų išplėtimo yra dalis platesnio saugomų teritorijų sistemos stiprinimo. Aplinkos ministerija pastaraisiais metais taip pat inicijavo kitų draustinių plėtrą ir naujų saugomų teritorijų steigimą, siekdama apsaugoti Europos Bendrijos svarbos buveines bei retas augalų ir gyvūnų rūšis.
Nevėžio slėnio atveju kartu siekiama išsaugoti gamtos ir kultūros vertybių derinį – nuo retų rūšių buveinių iki istorinių dvarų, piliakalnių ir kitų kraštovaizdžio elementų.
