Atsinaujinantis kuras ne visada reiškia švarią energiją: mokslininkė paaiškino, ką svarbu žinoti prasidėjus šildymo sezonui

Atvėsus orams gyventojai vis dažniau pradeda šildyti būstus, tačiau kartu su didesniu šilumos poreikiu keičiasi ir miestų oro kokybė. Prasidėjus šildymo sezonui į aplinką patenka daugiau teršalų, kurių dalies žmogus net nemato. Šiemet situacija Lietuvoje ypatinga ir dėl naujų taisyklių – didžiuosiuose miestuose bei kurortuose visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, lignitą ir durpes.

Vis dėlto VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė pabrėžia, kad vien kuro rūšies pakeitimo nepakanka. Net ir atsinaujinantis kuras gali būti taršus, o oro kokybei didelę įtaką daro šildymo įrenginiai, kuro kokybė ir degimo sąlygos.

Šildymo sezonas keičia oro kokybę

Šaltuoju metų laiku būstų šildymas tampa vienu svarbiausių vietinės oro taršos šaltinių. Tai ypač aktualu individualių namų rajonuose, kuriuose naudojamas kietasis kuras.

Pasak A. Zigmontienės, vieną didžiausių problemų kelia smulkiosios kietosios dalelės KD₂,₅. Jos yra tokios mažos, kad plika akimi nematomos, tačiau gali prasiskverbti giliai į plaučius, o dalis jų – ir į kraujotaką.

„Jos tokios mažos, kad žmogus jų nemato, tačiau jos gali prasiskverbti giliai į plaučius, o dalis – ir į kraujotaką. Ilgalaikis jų poveikis siejamas su kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligomis, astmos paūmėjimu ir didesne priešlaikinės mirties rizika“, – sako mokslininkė.

Nepilnai sudegus kurui į aplinką taip pat gali patekti anglies monoksidas, lakieji organiniai junginiai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Priklausomai nuo naudojamo kuro ir degimo sąlygų, išsiskiria ir azoto oksidai, sieros junginiai bei sunkieji metalai.

Atsinaujinantis kuras nėra sinonimas švariam kurui

Mediena dažnai laikoma tvaresniu energijos šaltiniu, nes ji yra atsinaujinantis išteklius. Tačiau atsinaujinamumas ir poveikis oro kokybei nėra tas pats.

„Mediena – tai atsinaujinantis energijos išteklius, tačiau jos deginimas nėra netaršus. Malkų deginimas gali būti reikšmingas smulkiųjų kietųjų dalelių, suodžių, anglies monoksido ir kitų teršalų šaltinis“, – pabrėžia A. Zigmontienė.

Todėl svarbu ne tik pasirinkti kuro rūšį, bet ir tinkamai ją naudoti. Vienas svarbiausių veiksnių yra malkų drėgnumas. Rekomenduojama kūrenti gerai išdžiovintą medieną, kurios drėgnumas neviršija maždaug 20 procentų.

Drėgnoms malkoms degant dalis šilumos sunaudojama vandeniui išgarinti. Dėl to mažėja degimo temperatūra, kuras sudega nevisiškai, susidaro daugiau dūmų, kietųjų dalelių ir anglies monoksido.

Paprasčiau tariant, deginant drėgną medieną galima gauti mažiau šilumos ir kartu sukelti didesnę oro taršą.

Taršai įtakos turi ir šildymo įrenginys

Net ir tinkamas kuras negarantuoja mažos taršos, jeigu naudojama sena ar neefektyvi šildymo sistema.

Sena krosnis, atviras židinys ar neefektyvus katilas gali išmesti gerokai daugiau kietųjų dalelių nei modernus ir tinkamai sureguliuotas įrenginys. Tačiau, kaip pabrėžia mokslininkė, ir moderni sistema neveiks švariai, jeigu bus naudojamas netinkamas kuras arba degimo procesui trūks oro.

Todėl mažinant oro taršą svarbu vertinti visą šildymo sistemą – nuo kuro pasirinkimo iki įrenginio būklės ir jo eksploatavimo.

Kodėl individualių namų rajonuose tarša gali būti juntamesnė?

Individualių namų kvartaluose teršalų sklaidos sąlygos skiriasi nuo didelių centralizuoto šildymo sistemų.

Didelėse katilinėse ir kogeneracinėse jėgainėse degimo procesas yra labiau kontroliuojamas, naudojami išmetamųjų dujų valymo įrenginiai, o išmetimai stebimi. Individualių namų kaminai yra žemesni, todėl teršalai patenka tiesiai į gyvenamąją aplinką.

„Esant ramiam orui ar temperatūros inversijai, dūmai prastai išsisklaido ir kaupiasi tarp pastatų – maždaug tame aukštyje, kuriame žmonės gyvena, vaikšto ir atidaro langus“, – aiškina A. Zigmontienė.

Oro kokybę gali pabloginti kelių veiksnių derinys – intensyvus būstų šildymas, transporto tarša ir nepalankios meteorologinės sąlygos. Esant silpnam vėjui, kritulių trūkumui ir temperatūros inversijai teršalai sunkiau išsisklaido ir gali kauptis žmonių kvėpavimo zonoje.

Prie kietųjų dalelių taršos miestuose prisideda ne tik transporto išmetamosios dujos. Dalelės susidaro ir dėl padangų, stabdžių bei kelio dangos dėvėjimosi. Be to, dalis oro taršos gali būti atnešama iš kitų regionų.

Šildymo sezonas prasideda su naujomis taisyklėmis

Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą ir durpes. Todėl šis šildymo sezonas yra pirmasis, kai naujoji tvarka galios visą šaltąjį laikotarpį.

A. Zigmontienės teigimu, šios kuro rūšys yra vienos taršiausių būstams šildyti naudojamų kuro rūšių.

„Tose vietovėse, kuriose anglimis buvo kūrenama intensyviau, draudimas gali pastebimai sumažinti šildymo sezono metu aplinkos oro taršą, tad pirmiausia tai turėtų pajusti individualių namų kvartalų gyventojai“, – sako mokslininkė.

Tačiau, jos vertinimu, svarbiausia bus tai, kuo uždraustos kuro rūšys bus pakeistos.

„Toks draudimas yra geras pirmasis žingsnis, tačiau tikrasis rezultatas priklausys nuo to, kuo šios kuro rūšys bus pakeistos ir ar bus atnaujinami šildymo įrenginiai“, – pažymi A. Zigmontienė.

Iki 2030 metų oro kokybės reikalavimai griežtės

Oro taršos mažinimas artimiausiais metais taps dar aktualesnis. Naujoji Europos Sąjungos aplinkos oro kokybės direktyva numato griežtesnes ribines vertes, kurias valstybės turės pasiekti iki 2030 metų.

Smulkiųjų kietųjų dalelių KD₂,₅ metinė ribinė vertė griežtinama nuo 25 iki 10 µg/m³, o azoto dioksido – nuo 40 iki 20 µg/m³.

Pasak A. Zigmontienės, vienas sudėtingiausių uždavinių bus sumažinti smulkiųjų kietųjų dalelių koncentraciją. Tam neužteks atsisakyti taršiausių kuro rūšių. Reikės atnaujinti senus šildymo įrenginius, renovuoti pastatus, plėsti centralizuoto šilumos tiekimo galimybes ir skatinti mažiau taršias šildymo technologijas.

Pokyčių reikės ir transporte. Vien elektromobilių skaičiaus didinimo nepakaks – svarbūs bus patogus viešasis transportas, saugi dviračių infrastruktūra ir mažesni automobilių srautai miestų centruose.

Svarbus ir pats miestų planavimas. Žaliosios bei mėlynosios erdvės, tinkamai suplanuoti vėdinimo koridoriai ir kiti urbanistiniai sprendimai gali prisidėti prie geresnės oro cirkuliacijos ir teršalų sklaidos.

Regionų naujienos primena, kad atsinaujinantis energijos šaltinis nebūtinai reiškia, kad jo naudojimas nesukelia oro taršos. Kūrenant medieną svarbu naudoti sausą kurą, tinkamai prižiūrėti šildymo įrenginį ir užtikrinti tinkamą degimo procesą.

Todėl artėjant šaltajam sezonui svarbu galvoti ne tik apie tai, kuo bus šildomas būstas, bet ir apie tai, kaip pasirinktas kuras bei šildymo sistema paveiks aplinkos oro kokybę.