Kaip pasiruošti žiemai ir padėti paukščiams? Ornitologai pataria lesyklas įrengti dar prieš šalčius
Atvėsus orams ir artėjant žiemai, vis daugiau dėmesio turėtume skirti šalia mūsų gyvenantiems paukščiams. Nors pirmosios šalnos dar nebūtinai reiškia sudėtingus išbandymus mūsų šalies sparnuočiams, staigūs temperatūros pokyčiai, lijundra ir, ypač, apledėjimas gali nulemti sudėtingas sąlygas sparnuočiams surasti maisto. Pirmosios šaltos dienos, kuomet žemė pasidengia ledu, o medžių šakos ir žolė nušąla, paukščiams tampa sunkiau rasti ir pasiekti natūralaus maisto, todėl yra svarbu pasirūpinti, kad lesinimo vietas jie būtų atradę iš anksto, dar prieš prasidedant šalčiams.
Lapkritis – tinkamas metas pasirūpinti lesykla, jei jos dar neturite, ir pradėti ruoštis paukščių lesinimui. Tikslios datos, kada reikėtų pradėti lesinti, nėra – tai priklauso nuo oro sąlygų ir paukščių galimybių susirasti natūralaus maisto. Tačiau būtina atsiminti, jog lapkričio-vasario mėnesiais yra trumpiausio šviesaus paros meto laikotarpis. Lietuvos ornitologų draugija rekomenduoja smulkiuosius paukščius pradėti lesinti atvėsus orams, kai artėja pirmieji rimtesni šalčiai, tačiau ne vėliau nei lapkričio pradžia. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių žiemojančių sparnuočių rūšių (varnėnų, kikilinių ir kitų paukščių) rudeninė migracija gali tęstis net iki lapkričio pabaigos. Todėl nereikėtų skubėti pradėti lesinti paukščių dar šiltais rudens orais – lesinimą rekomenduojama pradėti atvėsus orams, artėjant pirmiesiems rimtesniems šalčiams. Pradėję lesinti, pasirūpinkime, kad maisto netrūktų kasdien.
Tinkamos lesyklos įrengimas
Renkantis vietą lesyklai, svarbu ne tik tai, kad ją būtų patogu papildyti, bet ir paukščių saugumas. Lesyklas rekomenduojama įrengti ramesnėje, atviroje, tačiau artimoje medžių ar krūmų kaimynystės vietoje, tačiau atokiau nuo langų ir pastatų. Netinkamai parinkta vieta paukščiams gali kelti didesnę atsitrenkimo į stiklus riziką. Tuo tarpu greta esantys krūmai ar medžiai suteikia paukščiams geresnes galimybes šakose pasislėpti nuo artėjančių sparnuotų plkėšrūnų.
Lesyklų būna įvairių: stacionarių, platformos tipo, namelio formos, taip pat specialių lesyklų, skirtų konkrečiam lesalui. Viena populiariausių – namelio tipo lesykla su stogeliu, kuris apsaugo maistą nuo lietaus, sniego ir šlapdribos. Tokia lesykla gali būti įrengiama tiek nuosavame kieme, tiek daugiabučio teritorijoje. Lesyklą reikėtų pakabinti taip, kad jos nepasiektų katės ir kiti plėšrūnai. Taip pat svarbu parinkti vietą, kurioje paukščiai turėtų galimybę pastebėti artėjantį pavojų ir prireikus greitai pasitraukti į greta esančius želdinius. Didesniuose kiemuose, parkuose ar prie mokyklų galima įrengti ir stacionarias lesyklas. Jose vienu metu gali maitintis daugiau paukščių, tačiau svarbu nepamiršti priežiūros ir higienos – gausiai lankomos lesyklos gali tapti paukščių ligų plitimo vieta.
Kuo lesinti sparnuočius?
Renkantis lesalą svarbu atsižvelgti į paukščių poreikius ir stengtis pasiūlyti įvairesnio maisto. Skirtingų rūšių paukščiai minta nevienodai, todėl kuo įvairesnį tinkamą lesalą pasiūlysime, tuo daugiau skirtingų sparnuočių gali apsilankyti lesykloje. Vienas universaliausių pasirinkimų žiemą – saulėgrąžų sėklos. Tinka tiek lukštentos, tiek nelukštentos saulėgrąžos. Taip pat galima pasiūlyti linų, dilgėlių sėklų, avižų, sorų, nesūdytų riešutų, obuolių ir kitų paukščiams tinkamų produktų.
Svarbu žinoti, kad zylės, geniai ir bukučiai mėgsta riebesnį lesalą – lašinius ar taukus, o žvirbliams, žaliukėms, svilikams, startoms ir kitiems grūdlesiams labiau tinka įvairios sėklos. Todėl lesykloje verta pasirūpinti kelių rūšių maistu.
Vienas paprasčiausių būdų lesinti paukščius – ant virvelės pakabinti šviežių, nesūdytų ir nerūkytų lašinių gabalėlį. Tokį lesalą ypač mėgsta zylės, geniai. Kad paukščiai lašinių gabaliuko nenutrauktų iš karto, patartina rinktis gabalėlį su odele ir kabinimo virvelę perverti per ją. O jei neturite ar pasibaigė saulėgrąžos ar kitas lesalas, patartume, paprasčiausiai, visuose namuose turimus miltus sumaišyti su augaliniu aliejumi (geriausiai tinka saulėgrąžų), maišant kol miltai sulips į vientisą masę, ir ją tiesiog dėti į lesyklą. Tokį maistą mėgsta praktiškai visos paukščių rūšys, be to, jis yra kaloringas, kas svarbu šaltais žiemos mėnesiais.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip pateikiamas lesalas. Nerekomenduojama paukščiams kabinti riebalų rutuliukų ar riešutų plastikiniuose tinkleliuose. Paukščių kojelės, nagai ar snapai gali įsipainioti į tinklelį, todėl jie gali susižeisti ar net žūti. Saugiau tokius lesalo rutuliukus išimti iš plastikinio tinklelio pakuotės ir įdėti į jiems skirtą specialią lesyklėlę/dėklą, kurių galima rasti bene kiekviename prekybos centre. Tuščių plastikinių tinklelių taip pat nereikėtų palikti gamtoje, o tokius pastebėjus – surinkti ir tinkamai išmesti.
Paukščiams negalima duoti sūdytų, rūkytų ar pasenusių lašinių, supelijusio, supuvusio ar surūgusio maisto, saldintų ar keptų produktų, taip pat chemikalais apdorotų grūdų bei sėklų. Netinkamas maistas gali rimtai pakenkti paukščių sveikatai.
Pradėjus lesininimą, svarbu jo nenutraukti
Įrengus lesyklą, svarbu nepamiršti jos reguliariai papildyti. Paukščiai greitai įsimena vietas, kuriose gali rasti maisto, ir pripranta prie pastovaus jo tiekimo. Todėl prieš pradedant lesinti reikėtų įvertinti, ar pavyks tai daryti visą šaltąjį sezoną. Paukščiai prie lesyklų grįžta reguliariai, todėl staigus lesinimo nutraukimas per didžiuosius šalčius gali jiems būti pavojingas. Mat paukščiams gali nepavykti per santykinai trumpą žiemos dieną surasti naują pakankamo ir tinkamo maisto šaltinį. Pradėjus lesinti, svarbu tęsti tai iki pavasario, kol orai sušils ir paukščiai vėl galės lengviau susirasti natūralaus maisto. Jeigu neturite galimybės lesyklos papildyti kasdien, galima įrengti didesnę lesyklą, kurioje maisto užtektų kelioms dienoms. Taip pat galima naudoti kelias lesyklas ar specialius lesalo rutuliukų laikiklius.
Ne mažiau svarbi ir lesyklų higiena. Būtina reguliariai pašalinti maisto likučius, išmatas, išvalyti lesyklą, neleisti maistui sudrėkti ar supelyti. Taip sumažinama ligų plitimo rizika, nes vienoje vietoje besibūriuojantys paukščiai gali lengviau perduoti vieni kitiems įvairius užkratus.
Padėti paukščiams galima ir be lesyklos
Paukščių globa neturėtų apsiriboti vien lesinimu. Jiems padėti galime ir sudarydami palankesnes sąlygas natūraliai susirasti maisto. Savo kiemuose verta sodinti šermukšnius, gudobeles, sausmedžius, putinus, šaltalankius ir kitus uogas vedančius krūmus bei medžius. Paukščiai mielai lesa jų vaisius ir uogas, o medžių žievėje gali rasti pasislėpusių vabzdžių. Pavyzdžiui, šermukšnių, gudobelių, šaltalankių ir sausmedžių uogos yra puikus natūralus maistas įvairiems sparnuočiams. Taip pat nereikėtų skubėti nuskinti visų vaisių nuo obelų, kriaušių ar kitų vaismedžių – dalį jų galima palikti paukščiams. Nukritusių sėklų ir uogų taip pat nereikėtų skubėti pašalinti.
Rudenį patariama neskubėti grėbti visų medžių lapų ir pjauti užaugusios žolės. Aukštoje žolėje paukščiai gali rasti sėklų, o nukritusių lapų sluoksnyje slepiasi vabzdžiai ir kiti smulkūs organizmai, kurie tampa natūraliu maisto šaltiniu. Pavyzdžiui, dagiliams piktžolių sėklos yra vienas svarbiausių maisto šaltinių. Tokie nedideli sprendimai padeda išsaugoti natūralią aplinką ir suteikia paukščiams daugiau galimybių išgyventi šaltąjį sezoną.
Paukščių globa prasideda dar prieš pirmuosius didžiuosius šalčius. Nelaukime, kol užklups lijundra ar viską padengs ledas – pasirūpinkime, kad paukščiai maisto šaltinį atrastų jau dabar.
