Lietuvoje pirmą kartą patikimai patvirtinti gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vykdomo valstybinio seismologinio monitoringo duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ir Lietuvos teritorijoje. Du silpni seisminiai įvykiai 2025 metų gruodžio 14 dieną užfiksuoti Vakarų Lietuvoje, o LGT specialistų išvadą dėl jų gamtinės tektoninės kilmės patvirtino Helsinkio universiteto Seismologijos instituto ekspertai.
Nauji duomenys suteikė galimybę ne tik patvirtinti 2025 metų drebėjimų kilmę, bet ir iš naujo įvertinti prieš dešimtmetį toje pačioje Vakarų Lietuvos dalyje užregistruotą seisminį įvykį. Atlikus papildomą analizę nustatyta, kad ir 2015 metais užfiksuotas įvykis buvo tektoninis žemės drebėjimas, o ne žmogaus veiklos sukeltas sprogimas.
Du drebėjimai užfiksuoti tą pačią dieną
2025 metų gruodžio 14 dieną Vakarų Lietuvoje užregistruoti du seisminiai įvykiai.
Pirmasis įvyko 8 val. 35 min. Lietuvos laiku. Jo magnitudė siekė 2,7. Antrasis žemės drebėjimas užfiksuotas 12 val. 3 min., o jo magnitudė buvo 2,4.
Abiejų įvykių seismogramos ir spektrogramos buvo būdingos gamtiniams tektoniniams žemės drebėjimams. LGT specialistų atliktą vertinimą dėl jų gamtinės kilmės patvirtino Helsinkio universiteto Seismologijos instituto ekspertai.
„Patys drebėjimai buvo silpni, bet jų mokslinė reikšmė didelė. Pirmą kartą surinkome patikimus instrumentinius duomenis, patvirtinančius, kad gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai vyksta ir Lietuvos teritorijoje. Nauji duomenys taip pat leido iš naujo įvertinti ankstesnį seisminį įvykį ir daugiau sužinoti apie Vakarų Lietuvos tektoninių struktūrų aktyvumą“, – teigia LGT Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiasis seismologas Andrius Pačėsa.
Lietuvos ir gretimų teritorijų seismingumą LGT stebi vykdydama valstybinį seismologinį monitoringą pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programą.
Drebėjimai siejami su Gargždų lūžių zona
Abu 2025 metų gruodžio 14 dieną užregistruoti žemės drebėjimai įvyko Vakarų Lietuvoje, Gargždų lūžių zonos gretimybėse.
Ankstesni seisminės žvalgybos ir geologinių tyrimų duomenys rodo, kad šioje teritorijoje kristaliniame pamate ir nuosėdinėse uolienose yra susiformavę tektoniniai lūžiai. Įvertinus drebėjimų lokalizacijos paklaidas, jų kilmė siejama su Gargždų zonos lūžiais.
Gargždų lūžių zona yra stambi giluminių lūžių sistema, kurios šiaurinė dalis susijusi su Telšių lūžių zona.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad pagal turimus duomenis nėra galimybės tiksliai nurodyti konkretaus lūžio ar jo segmento, kuriame kilo drebėjimai. Pirmojo 2025 metų drebėjimo epicentro platumos nustatymo paklaida siekia 6,7 kilometro, ilgumos – 9,1 kilometro. Antrojo įvykio atveju atitinkamos paklaidos siekia 8,5 ir 6,8 kilometro.
Todėl moksliniu požiūriu drebėjimus galima sieti su Gargždų lūžių zona, tačiau jų negalima tiksliai priskirti konkrečiam šios zonos lūžiui.
Ką reiškia 2,4 ir 2,7 magnitudės?
Nors 2,4 ir 2,7 magnitudės skaičiai atrodo labai panašūs, žemės drebėjimų magnitudės skalė yra logaritminė. Tai reiškia, kad net ir nedidelis skaitinis skirtumas reiškia reikšmingą išsiskyrusios energijos skirtumą.
Tarp 2,4 ir 2,7 magnitudės yra 0,3 skirtumas, tačiau 2,7 magnitudės drebėjimo metu išsiskiria maždaug 2,8 karto daugiau energijos nei per 2,4 magnitudės drebėjimą.
Dar didesnis skirtumas matomas lyginant drebėjimus, kuriuos skiria viena magnitudė. Pavyzdžiui, 6,0 magnitudės žemės drebėjimas išskiria maždaug 31 kartą daugiau energijos nei 5,0 magnitudės drebėjimas.
Šį skirtumą galima iliustruoti ir neseniai pasaulyje įvykusiais seisminiais įvykiais. 2026 metų rugpjūtį Vakarų Kolumbijoje užfiksuotas 7,4 magnitudės, o po kelių dienų prie Indonezijos Floreso salos – 7,7 magnitudės žemės drebėjimas. Juos taip pat skyrė 0,3 magnitudės, tačiau stipresnio drebėjimo metu išsiskyrė beveik tris kartus daugiau energijos.
Žinoma, Lietuvos ir šių stiprių pasaulio drebėjimų mastai yra visiškai skirtingi. 7,4 magnitudės drebėjimo metu išsiskirianti energija, apytikriai vertinant pagal magnitudės ir energijos santykį, yra milijonus kartų didesnė nei per 2,7 magnitudės drebėjimą.
Lietuva nėra didelio seisminio aktyvumo teritorija
Lietuvoje užregistruotų drebėjimų išskirtinumas yra ne jų stiprumas. Kur kas svarbesnė yra jų mokslinė reikšmė – pirmą kartą patikimai instrumentiniais duomenimis patvirtinta, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai.
Palyginimui, regione yra buvę gerokai stipresnių seisminių įvykių. 2004 metų rugsėjo 21 dieną Kaliningrado srityje įvyko maždaug 5 magnitudės žemės drebėjimai. Jų sukeltos seisminės bangos buvo juntamos ir Lietuvoje. Stipriausiai žemės virpesiai buvo jaučiami Vakarų Lietuvoje, tačiau juos pajuto ir kitų šalies vietovių gyventojai.
LGT pabrėžia, kad nauji duomenys nereiškia, jog Lietuvoje staiga padidėjo seisminė grėsmė. Šalis ir toliau laikoma mažo seisminio aktyvumo teritorija.
„Be abejo, nauji duomenys nereiškia, kad Lietuvoje staiga padidėjo seisminė grėsmė. Užregistruoti drebėjimai buvo silpni, o Lietuva išlieka mažo seisminio aktyvumo teritorija“, – pažymi A. Pačėsa.
Nauji duomenys pakeitė ir 2015 metų įvykio vertinimą
Lietuvos seismologinių tyrimų istorijoje svarbus ir 2015 metų įvykis. 2015 metų birželio 12 dieną toje pačioje Vakarų Lietuvos dalyje buvo užregistruotas 2,1 magnitudės seisminis įvykis.
Tuo metu turimų duomenų nepakako vienareikšmiškai nustatyti jo kilmę. Buvo svarstoma, kad tai galėjo būti gamtinis žemės drebėjimas arba žmogaus veiklos sukeltas seisminis įvykis, pavyzdžiui, sprogdinimas.
Po 2025 metų gruodį užfiksuotų drebėjimų LGT specialistai prie 2015 metų duomenų grįžo dar kartą. Iš tarptautinės GEOFON duomenų bazės buvo gauta papildomų seismogramų, įvykis iš naujo lokalizuotas ir atlikta jo pakartotinė analizė.
Nauja duomenų interpretacija parodė, kad ir 2015 metų birželio 12 dieną Vakarų Lietuvoje įvyko tektoninis žemės drebėjimas, o ne sprogimas.
Taigi šiuo metu du 2025 metų gruodžio 14 dieną užregistruoti drebėjimai ir vienas 2015 metų birželio 12 dienos įvykis yra pirmieji patikimai Lietuvos teritorijoje užregistruoti ir lokalizuoti gamtiniai žemės drebėjimai.
Šie duomenys patvirtina, kad Lietuvoje, kaip ir visame rytų Baltijos regione, gali vykti nedidelės magnitudės gamtiniai tektoniniai žemės drebėjimai. Kartu specialistai pabrėžia, kad naujausi tyrimų rezultatai nekeičia bendro Lietuvos seisminio aktyvumo vertinimo – šalis išlieka mažo seisminio aktyvumo teritorija.
