Klaipėdos uoste planuojamas iki 300 mln. eurų vertės CO₂ terminalas: paaiškėjo, kada galėtų prasidėti statybos
Klaipėdos uoste žengtas svarbus žingsnis rengiantis vienam didžiausių ateities energetikos ir pramonės projektų Lietuvoje. Valstybės valdomos bendrovės „KN Energies“ vystomo anglies dioksido (CO₂) perkrovos terminalo priešprojektinių sprendinių studijos patvirtino, kad tokį objektą Klaipėdoje techniškai įmanoma pastatyti ir saugiai eksploatuoti. Preliminari projekto vertė gali siekti iki 300 mln. eurų.
Nors galutinio sprendimo dėl investicijų dar nėra, projektas pereina į kitą pasirengimo etapą. Planuojama, kad naujasis terminalas taps svarbia Baltijos regiono anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo sistemos dalimi.
Techninės kliūtys nenustatytos
Lapkričio 12 dieną „KN Energies“ paskelbė, kad baigtos CO₂ perkrovos terminalo priešprojektinių sprendinių (FEED) studijos. Jas atliko Norvegijos inžinerijos bendrovė „Aker Solutions“, pasirinkta tarptautinio konkurso būdu.
Maždaug septynis mėnesius trukusių darbų metu specialistai vertino, ar terminalą galima įrengti numatytoje teritorijoje, kaip jis būtų integruotas į jau veikiančią „KN Energies“ infrastruktūrą, kokių technologinių sprendimų reikėtų ir kaip būtų užtikrinamas saugumas.
Taip pat atliktos technologinių procesų, konstrukcijų, elektros, automatikos ir kitų sričių analizės. Specialistai nagrinėjo galimus avarinius scenarijus, žmonių saugą ir rizikos mažinimo priemones.
Atliktas ir kiekybinis rizikų vertinimas, kurio rezultatai panaudoti pagrindžiant planuojamo terminalo išdėstymą bei saugos sistemas.
„KN Energies“ atstovų teigimu, atliktos analizės patvirtino, kad pasirinkta terminalo koncepcija yra techniškai pagrįsta ir gali būti įgyvendinta naudojant rinkoje prieinamas technologijas.
FEED studijos yra svarbus pasirengimo etapas, tačiau tai dar nėra statybų leidimas ar galutinis sprendimas investuoti. Jų rezultatai bus naudojami rengiant detalųjį projektą ir planuojant statybos darbus.
Kas vyks su surinktu anglies dioksidu?
Planuojamas terminalas būtų skirtas pramonės įmonėse surinktam anglies dioksidui priimti, laikinai saugoti ir perkrauti į specialius laivus. Iš Klaipėdos CO₂ būtų gabenamas į ilgalaikio geologinio saugojimo vietas Šiaurės jūroje.
Ši technologija vadinama anglies dioksido surinkimu ir saugojimu (angl. Carbon Capture and Storage, CCS). Jos esmė – surinkti pramonės procesuose susidarantį CO₂ dar prieš jam patenkant į atmosferą ir nugabenti į specialiai tam pritaikytas požemines geologines saugyklas.
Toks sprendimas ypač aktualus pramonės šakoms, kuriose visiškai atsisakyti anglies dioksido išmetimo sudėtinga, pavyzdžiui, cemento gamybai.
Klaipėdos terminalas būtų ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos regiono valstybių pramonės infrastruktūros dalis. Į jį galėtų būti gabenamas skirtingose įmonėse surinktas CO₂, kuris vėliau laivais būtų išvežamas saugoti.
Pajėgumai siektų 2,75 mln. tonų per metus
Planuojama, kad ilgainiui terminalo pajėgumai sieks apie 2,75 mln. tonų anglies dioksido per metus. Tai leistų aptarnauti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių pramonės įmones.
Pirmuoju projekto etapu numatoma spręsti Lietuvos cemento pramonės poreikius. Skelbiama, kad nuo 2037 metų ketinama surinkti apie 800 tūkst. tonų CO₂ per metus. Per visą numatomą laikotarpį tai sudarytų daugiau kaip 16 mln. tonų emisijų.
Projektas galėtų turėti reikšmingos įtakos ir Klaipėdos ekonomikai. Skaičiuojama, kad naujoji infrastruktūra galėtų sukurti daugiau kaip 100 tiesioginių ir per 1000 netiesioginių darbo vietų. Papildomi CO₂ srautai taip pat galėtų padidinti Klaipėdos uosto krovą maždaug 5 proc.
Tikimasi, kad naudos turėtų logistikos, transporto, inžinerinių paslaugų ir kitų susijusių sektorių įmonės.
Projektas gali kainuoti iki 300 mln. eurų
Preliminari CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje vertė siekia 200–300 mln. eurų. Dalį šios sumos tikimasi pritraukti iš Europos Sąjungos fondų.
Galutinį sprendimą dėl investicijų planuojama priimti 2028 metų pradžioje. Iki tol dar būtina užbaigti poveikio aplinkai vertinimą, parengti projektinius sprendinius ir įvertinti visus ekonominius bei techninius projekto aspektus.
2026 metų gegužę Vyriausybė Klaipėdos CO₂ perkrovos terminalo projektui suteikė valstybei svarbaus projekto statusą.
Planuojama terminalo veiklos pradžia – 2032 metai, tačiau projekto įgyvendinimo terminai priklausys nuo tolesnių sprendimų ir investicijų. Pirmieji numatomi pramonės CO₂ kiekiai siejami su vėlesniu laikotarpiu.
Gyventojai supažindinami su projektu
Didelio masto pramonės infrastruktūros projektas sulaukia ir Klaipėdos bendruomenių dėmesio.
Lapkričio 10 dieną „KN Energies“ atstovai susitiko su Klaipėdos bendruomenių asociacijos, Vitės ir Melnragės bendruomenių atstovais. Susitikimo metu pristatyta projekto eiga, atliktų techninių studijų rezultatai, saugumo vertinimai ir tolesni darbai.
Šiuo metu tęsiamas poveikio aplinkai vertinimas. Rengiama ataskaita vėliau bus teikiama viešinti ir svarstyti, todėl visuomenė galės susipažinti su vertinimo rezultatais bei teikti savo pasiūlymus.
Bendrovės atstovai pabrėžia, kad svarbu ne tik atlikti visus būtinus vertinimus, bet ir informuoti gyventojus apie projekto eigą bei atsakyti į jiems kylančius klausimus.
Klaipėda gali tapti Baltijos regiono CO₂ transportavimo centru
Klaipėdos projektas yra tarptautinio „CCS Baltic Consortium“ dalis. Konsorciumas, įkurtas 2022 metais, siekia sukurti pirmąjį tarpvalstybinį anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo tinklą Baltijos regione.
Jame dalyvauja „KN Energies“, „Akmenės cementas“, Latvijoje veikianti „Schwenk Latvija“ bei tarptautinės laivybos bendrovės „Larvik Shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“.
Jeigu projektas bus įgyvendintas, Klaipėda taps svarbia jungtimi tarp Baltijos šalių pramonės įmonių ir Šiaurės jūroje kuriamos anglies dioksido saugojimo infrastruktūros.
Tai reikštų ne tik naują krovinių rūšį Klaipėdos uoste, bet ir galimybę Lietuvai įsitvirtinti sparčiai besiformuojančioje tarptautinėje mažo anglies dioksido kiekio technologijų rinkoje.
