Karinės grėsmės atveju Klaipėdos uostas taptų sąjungininkų pajėgų ir gyventojų evakuacijos centru

Planuojant veiksmus galimos karinės grėsmės atveju, ypatingas dėmesys skiriamas Klaipėdai, kuri esant pavojui susidurtų su dvejopu iššūkiu – reikėtų ne tik užtikrinti gyventojų evakuaciją, bet ir išlaikyti strategiškai svarbaus šalies jūrų uosto veiklą. Per jį krizės metu galėtų atvykti NATO sąjungininkų pajėgos, būti gabenami kariniai ir humanitariniai kroviniai, o prireikus jūros keliu būtų evakuojami ir gyventojai.

Skirtingai nei daugelyje kitų šalies savivaldybių, Klaipėdoje gyventojų evakuacijos planavimas neatsiejamas nuo jūrų uosto veiklos užtikrinimo. Todėl karinės grėsmės atveju miestui tektų vienu metu organizuoti gyventojų išvykimą sausumos keliais, sudaryti sąlygas galimai evakuacijai jūra ir užtikrinti uosto pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas bei krovinius.

Šie klausimai aktualūs ir rugsėjo pabaigoje vykusių nacionalinių mobilizacijos pratybų „Vyčio skliautas 2026“ kontekste, kai šalies savivaldybėse buvo tikrinamas pasirengimas masiniam gyventojų evakavimui.

Kaip Eltai nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Mindaugas Puškorius, miesto ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatyti pagrindiniai gyventojų evakuacijos maršrutai ir preliminarūs jų surinkimo punktai.

Gyventojus numatoma evakuoti Palangos–Šventosios, Kretingos–Mažeikių, Gargždų–Kauno ir Šilutės–Tauragės kryptimis.

„Savivaldybė (…) galėtų evakuoti ne mažiau kaip 25 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų, pirmiausiai asmenų su negalia, vaikų iki 7 metų amžiaus ir socialinę globą gaunančių senyvo amžiaus asmenų“, – Eltai teigė M. Puškorius.

Likusi dalis, apie 75 proc. gyventojų, turėtų evakuotis savarankiškai.

Pasak jo, didžiausi iššūkiai būtų miesto infrastruktūros nepritaikymas masiniam gyventojų judėjimui, žmogiškųjų išteklių bei specialiojo transporto, skirto ligoniams ir žmonėms su negalia, trūkumas.

Transporto srautams valdyti būtų pasitelkiami policijos pareigūnai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, kariuomenės ir kitų institucijų pajėgos.

Uostas būtų perorientuotas kariuomenės poreikiams

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, kad krizės atveju uosto reikšmė dar labiau išaugtų – per jį į Lietuvą atvyktų sąjungininkai, būtų gabenami kariniai ir humanitariniai kroviniai, o prireikus vykdoma gyventojų evakuacija.

„Todėl karo ar kitokios krizės akivaizdoje svarbiausias tikslas būtų užtikrinti nenutrūkstamą Klaipėdos uosto veiklą“, – Eltai sakė A. Latakas.

Pasak jo, pats uostas evakuacijos proceso neorganizuotų, tačiau kartu su savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centru ir uosto terminalais koordinuotų evakuojamų gyventojų srautus bei jų išplukdymą laivais.

„Tokiems scenarijams rengiamės drauge su partneriais, analizuojame veikimo planus ir tiksliname algoritmus“, – nurodė Uosto direkcijos vadovas.

Kaip nurodoma, iki karo padėties paskelbimo uostas veiktų įprastai, taip pat priimtų karinės paskirties bei humanitarinius krovinius. Tačiau paskelbus karo padėtį jo veikla būtų perorientuota pagal Lietuvos kariuomenės poreikius.

Laivų judėjimas į uostą ir iš jo bei gyventojų evakavimas jūros keliu būtų koordinuojamas su Jūrų gelbėjimo koordinavimo centru.

Savivaldybės teigimu, karo padėties metu mero sprendimai dėl gyventojų evakavimo turėtų būti iš anksto suderinti su Lietuvos kariuomene. Papildomi veiksmai numatyti ir įslaptintame savivaldybės mobilizacijos plane.

Pasirengimas evakuacijai tikrintas nacionalinėse pratybose

Rugsėjo pabaigoje vykusių nacionalinių mobilizacijos pratybų „Vyčio skliautas 2026“ metu šalies savivaldybėse buvo tikrinamas pasirengimas gyventojų evakavimui. Pratybų metu praktiškai išbandytas valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas.

Tikrintas gyventojų perspėjimas, surinkimas ir registravimas, transporto organizavimas, judėjimas evakuacijos maršrutais bei žmonių priėmimas kitose savivaldybėse.

Šių pratybų kontekste Klaipėdos pasirengimas išsiskiria papildomu strateginiu aspektu – būtinybe suderinti gyventojų evakuaciją su nenutrūkstama jūrų uosto veikla, kuri karinės grėsmės atveju būtų svarbi ne tik miestui, bet ir visos šalies gynybai.