Romoje – svarbus G. Nausėdos susitikimas su Italijos Prezidentu ir aukščiausias valstybės apdovanojimas
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Romoje susitiko su Italijos Prezidentu Sergio Mattarella. Susitikimo metu Lietuvos vadovui Italijos Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Italijos Respublikai“ (ital. „Ordine al Merito della Repubblica Italiana“) aukščiausiąjį laipsnį – Didįjį kryžių su Didžiąja juosta.
Prezidentai susitikime aptarė Lietuvos ir Italijos dvišalius santykius, politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, kultūrinius bei istorinius ryšius, Europos saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai, taip pat artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
G. Nausėda pabrėžė, kad Italija yra svarbi Lietuvos partnerė ir sąjungininkė Europos Sąjungoje bei NATO. Pasak Prezidento, šalių santykius sieja glaudus politinis dialogas, aktyvus ekonominis bendradarbiavimas ir žmonių ryšiai.
Italijos indėlis į Baltijos regiono saugumą
Susitikime daug dėmesio skirta Europos ir NATO saugumui. G. Nausėda padėkojo Italijai už aktyvų dalyvavimą NATO oro gynybos misijoje Baltijos šalyse ir indėlį stiprinant Lietuvos bei viso regiono saugumą.
„Italijos karių buvimas mūsų regione yra konkretus sąjungininkų solidarumo pavyzdys. Turime ir toliau stiprinti NATO rytinio flango gynybą, didinti realius gynybos pajėgumus ir užtikrinti, kad Aljanso gynybos planai būtų tinkamai įgyvendinami“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimas gynybos srityje pastaraisiais metais yra tapęs viena svarbių dvišalio saugumo partnerystės krypčių. Italijos karinių pajėgų dalyvavimas NATO veikloje Baltijos regione yra vienas praktinių sąjungininkų įsipareigojimų kolektyvinei gynybai pavyzdžių.
Lietuva ragina toliau stiprinti paramą Ukrainai
Aptariant Rusijos karą prieš Ukrainą, G. Nausėda pabrėžė, kad Europos saugumas yra glaudžiai susijęs su Ukrainos gebėjimu gintis nuo Rusijos agresijos.
Lietuvos Prezidento teigimu, Europa turi išlaikyti vienybę ir toliau stiprinti politinę, karinę bei kitokią paramą Ukrainai.
„Turime stiprinti Ukrainos oro gynybą, karinį, finansinį ir energetinį atsparumą bei toliau didinti spaudimą Rusijai. Tai yra būtinos sąlygos Ukrainai siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“, – sakė šalies vadovas.
Susitikime taip pat iškeltas pagrobtų ir į Rusiją deportuotų Ukrainos vaikų grąžinimo klausimas. Lietuva šį klausimą laiko neatidėliotinu humanitariniu prioritetu ir remia praktines vaikų paieškos, grąžinimo, šeimų suvienijimo bei jų reintegracijos iniciatyvas.
Kultūros sezonas Italijoje sustiprino šalių ryšius
Didelis dėmesys prezidentų pokalbyje skirtas Lietuvos ir Italijos kultūriniams ryšiams. G. Nausėda padėkojo S. Mattarellai už asmeninį dėmesį Lietuvos kultūros sezonui Italijoje „Cultura Lituana in Italia 2025–2026“.
Šis kultūros sezonas tapo vienu svarbiausių pastarųjų metų Lietuvos ir Italijos kultūrinio bendradarbiavimo projektų. Jo metu įvairiuose Italijos regionuose įgyvendinta daugiau kaip 60 projektų ir surengta daugiau kaip 170 renginių.
Į bendradarbiavimo tinklą įsitraukė daugiau kaip 100 Lietuvos ir Italijos kultūros institucijų bei organizacijų, o bendrose veiklose dalyvavo apie 150 menininkų ir kultūros profesionalų.
„Lietuvos kultūros sezonas Italijoje tapo puikia proga dar geriau vieniems kitus pažinti ir sustiprinti mūsų šalių santykius. Kultūra kuria ilgalaikius ryšius tarp visuomenių ir leidžia naujai pažvelgti į šimtmečius siejančią Lietuvos ir Italijos istoriją“, – sakė Prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė, kad svarbu išlaikyti kultūros sezono metu sukurtą institucijų, menininkų ir kultūros profesionalų bendradarbiavimo tinklą bei toliau plėtoti bendras iniciatyvas.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į bendrą Lietuvos ir Italijos istorinį paveldą. Jau kitą dieną Baryje jis atidengs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos atminimo bareljefą. Šis ženklas turėtų dar kartą priminti istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius.
Lietuva ruošiasi pirmininkauti ES Tarybai
Prezidentai taip pat aptarė Europos Sąjungos darbotvarkę ir artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai.
G. Nausėda teigė, kad pirmininkavimo metu Lietuva sieks stiprinti Europos vienybę, saugumą ir atsparumą, užtikrinti visapusišką paramą Ukrainai, išlaikyti ES plėtros pagreitį ir didinti Europos konkurencingumą.
„Lietuvos pirmininkavimo tikslas – stipresnė, saugesnė ir konkurencingesnė Europa. Sieksime veikti kaip sąžininga ir nešališka tarpininkė, telkdami valstybes nares bendriems sprendimams“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai bus viena svarbiausių šalies europinės darbotvarkės krypčių. Pirmininkaujančiai valstybei tenka svarbus vaidmuo koordinuojant Tarybos darbą, derinant valstybių narių pozicijas ir siekiant kompromisų dėl Europos Sąjungos sprendimų.
Aptarta ir padėtis Artimuosiuose Rytuose
Lietuvos ir Italijos vadovai taip pat aptarė tarptautinę padėtį Artimuosiuose Rytuose.
G. Nausėda pabrėžė tarptautinės teisės laikymosi, civilių gyventojų apsaugos, regiono stabilumo ir pastangų siekiant ilgalaikio politinio sprendimo svarbą.
Susitikimas Romoje apėmė kelias Lietuvai svarbias kryptis – dvišalius santykius, NATO ir Europos saugumą, paramą Ukrainai, kultūrinį bendradarbiavimą bei būsimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę. Italijos valstybės apdovanojimo įteikimas Lietuvos Prezidentui tapo vienu pagrindinių oficialaus vizito akcentų.
