Lietuvoje gali nelikti konstitucinio draudimo dislokuoti masinio naikinimo ginklus: Seimas balsavo pirmą kartą

Seimas pirmuoju balsavimu pritarė Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimui netekusiu galios. Šiuo straipsniu šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Už Konstitucijos pataisą balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 18, susilaikė 6 parlamentarai. Kadangi Konstitucijos keitimui reikalinga ne mažesnė kaip dviejų trečdalių visų Seimo narių parama, šiame balsavime nustatyta 94 balsų riba buvo viršyta.

Vis dėlto šiandien priimtas sprendimas dar nereiškia, kad Konstitucijos 137 straipsnis jau panaikintas. Pagal Konstitucijoje nustatytą procedūrą dėl Konstitucijos keitimo turi būti balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų privalo būti padaryta ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka, o kiekvieno balsavimo metu pataisą turi paremti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių – bent 94 iš 141.

Siūloma išbraukti visą Konstitucijos 137 straipsnį

Projektu Nr. XVP-1729(2) siūloma visą Konstitucijos 137 straipsnį pripažinti netekusiu galios. Tai reikštų, kad iš Konstitucijos būtų išbraukta nuostata: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“

Pataisos iniciatoriai argumentuoja, kad šiandien galiojantis absoliutus draudimas buvo nustatytas kitokioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje ir dabar riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos bei atgrasymo sistemoje.

Aiškinamajame projekto rašte nurodoma, kad pastaraisiais metais Europos saugumo situacija reikšmingai pablogėjo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, branduolinės retorikos eskalavimo, branduolinių pajėgumų modernizavimo ir karinės infrastruktūros stiprinimo Lietuvos kaimynystėje, įskaitant Kaliningrado sritį ir Baltarusiją. Projekto rengėjų vertinimu, konstitucinis draudimas, neleidžiantis Lietuvos teritorijoje būti branduoliniams ginklams net agresijos grėsmės, agresijos ar kolektyvinės gynybos atveju, riboja Lietuvos dalyvavimą NATO atgrasymo sistemoje.

Krašto apsaugos ministerija taip pat yra išreiškusi palaikymą pataisai. Ministerijos vertinimu, Konstitucijoje įtvirtintas absoliutus konkrečių priemonių draudimas nebeatitinka Lietuvos dalyvavimo kolektyvinėje gynyboje ir tarptautiniame saugumo bendradarbiavime modelio. Ministerija teigia, kad dabartinė nuostata riboja strateginius pasirinkimus, kurie galėtų būti reikalingi valstybės saugumui ateityje.

Ką pakeistų Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimas?

Pagrindinis pokytis būtų konstitucinio absoliutaus draudimo panaikinimas. Tai savaime nereikštų, kad Lietuvoje būtų nuspręsta dislokuoti branduolinius ar kitus masinio naikinimo ginklus.

Projekto rengėjai aiškina, kad 137 straipsnio panaikinimas sudarytų teisines prielaidas Lietuvai, esant agresijos grėsmei ar agresijai, kartu su sąjungininkais spręsti dėl visų NATO atgrasymo priemonių pasitelkimo Lietuvos teritorijoje.

Kartu išliktų kiti Lietuvos įsipareigojimai. Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimas nepanaikintų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų branduolinio, cheminio, bakteriologinio ir toksinio ginklo neplatinimo, draudimo bei kontrolės srityse.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje taip pat nurodoma, kad su valstybės saugumu, užsienio valstybių karinių pajėgų buvimu Lietuvoje ir masinio naikinimo ginklų apyvartos bei naudojimo ribojimu susiję klausimai yra reguliuojami ir kitomis Konstitucijos nuostatomis, įstatymais bei tarptautinėmis sutartimis.

Pataisos klausimas Seime svarstomas jau kelis mėnesius

Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo projektas Seimui pateiktas dar liepos mėnesį. Liepos 7 d. po pateikimo jam pritarė 89 parlamentarai, 11 balsavo prieš, 6 susilaikė.

Rugsėjo 9 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pritarė siūlymui panaikinti šį Konstitucijos straipsnį. Už komiteto išvadą balsavo septyni nariai, prieš – du.

Rugsėjo 22 d. Seimas projektui pritarė po svarstymo. Tąkart už balsavo 99 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 5 parlamentarai.

Taigi spalio 6-osios balsavimas buvo kitas, procedūriškai svarbus etapas – pirmasis priėmimas.

Diskusijos – ne tik dėl branduolinio ginklo

Nors viešojoje erdvėje pataisa dažnai pristatoma kaip draudimo dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvoje panaikinimas, pats Konstitucijos 137 straipsnis apima ne tik masinio naikinimo ginklus, bet ir užsienio valstybių karines bazes.

Todėl projektu siūloma ne pakeisti vieną straipsnio dalį ar nustatyti išimtį branduoliniams ginklams, o visą 137 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Svarstymo metu buvo pateiktas ir alternatyvus siūlymas – ne visiškai panaikinti draudimą, o atskirti taikos ir realios grėsmės laikotarpius. Tokiu atveju taikos metu Lietuvos teritorijoje būtų išlaikytas draudimas laikyti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes, o realios grėsmės laikotarpiu būtų numatytos kitokios teisinės galimybės.

Tačiau Seimo pagrindinis komitetas pritarė visiškam 137 straipsnio panaikinimui, argumentuodamas, kad dabartinė nuostata riboja Lietuvos galimybes pasitelkti visą NATO atgrasymo potencialą ir neatitinka pasikeitusios saugumo situacijos.

Kada bus galutinis balsavimas?

Po šiandien įvykusio pirmojo priėmimo Konstitucijos keitimo procesas dar nesibaigia. Antrasis balsavimas gali vykti tik praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams. Seimo pirmininkas Juozas Olekas yra nurodęs, kad galutinis priėmimas numatomas 2027 m. sausio 12 dieną.

J. Oleko teigimu, didesnis saugumas leistų žmonėms jaustis užtikrinčiau.

„Žmonės galės jaustis tvirčiau, galės gimdyti vaikus, galės kurti verslus, galės dirbti, nes žinos, kad jie gyvena saugesnėje šalyje, negu ta šalis, kuri turi tokius apribojimus“, – kalbėjo jis.

Tam, kad Konstitucijos 137 straipsnis būtų galutinai panaikintas, per antrąjį balsavimą taip pat reikės ne mažiau kaip 94 parlamentarų balsų „už“. Jei šios konstitucinės daugumos nebūtų, pataisa nebūtų priimta.

Kol kas Lietuvoje galioja dabartinė Konstitucijos 137 straipsnio nuostata, draudžianti šalies teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus ir užsienio valstybių karines bazes. Šiandienos balsavimas tik atvėrė kelią tolesniam Konstitucijos keitimo procesui.