Merai siūlo keisti GPM paskirstymą ir didinti savivaldybių galimybes skolintis investicijoms
Lietuvos savivaldybės siekia didesnės finansinės autonomijos ir galimybių pačioms spręsti, kaip skatinti regionų ekonominę plėtrą. Merai premjerui Mindaugui Sinkevičiui pristatė siūlymus keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymo tvarką, savivaldybėms skirti dalį pelno mokesčio ir didinti savivaldybėms teikiamų ILTE paskolų limitą.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ragina Vyriausybę dar šios kadencijos metu imtis politinės lyderystės ir inicijuoti pokyčius, kurie leistų savivaldybėms savarankiškiau planuoti investicijas, pritraukti verslą ir kurti patrauklesnes gyvenimo sąlygas gyventojams.
Šie pasiūlymai rugsėjo 18 dieną buvo pristatyti per merų susitikimą su premjeru.
Savivaldybės galėtų pačios reguliuoti dalį GPM tarifo
LSA teigimu, nors gyventojų pajamų mokestis yra pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis, vietos valdžia neturi galimybės savarankiškai nustatyti, kokią šio mokesčio dalį surinkti ir kaip ją panaudoti. Asociacija, remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) įžvalgomis, pabrėžia, kad savivaldybių finansinis savarankiškumas Lietuvoje išlieka ribotas.
Siūloma GPM sistemą padalyti į du lygius – nacionalinį ir savivaldybės mokestį. Pagal LSA pateiktą pavyzdį, iš dabar vidutinį darbo užmokestį gaunančių gyventojų pajamoms taikomo 20 proc. tarifo 10 procentinių punktų tektų valstybės biudžetui, o likusią dalį galėtų reguliuoti savivaldybės.
Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti joms tenkančios GPM dalies tarifą 8–10 proc. ribose. Išskirtiniais atvejais savivaldybės galėtų gyventojus atleisti nuo dalies arba viso jai tenkančio mokesčio.
LSA prezidentas Audrius Klišonis teigia, kad tokia sistema suteiktų savivaldybėms galimybę lanksčiau reaguoti į vietos poreikius.
„Tai leistų paskatinti gyventojus joje kurtis ir dirbti“, – apie galimybę taikyti mokestines lengvatas kalbėjo A. Klišonis.
Pasak asociacijos, savivaldybių galimybė koreguoti GPM tarifą galėtų tapti priemone konkuruojant dėl naujų gyventojų, kvalifikuotų darbuotojų ir investicijų.
Panaši praktika taikoma Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Italijoje ir kitose Europos valstybėse. Tačiau konkretus Lietuvos savivaldybių GPM modelis dar turėtų būti svarstomas, o pateikti tarifai yra LSA pasiūlymo pavyzdys, ne priimtas sprendimas.
Savivaldybėms siūloma skirti dalį pelno mokesčio
Kitas LSA pasiūlymas – savivaldybių biudžetų pajamas labiau susieti su jų teritorijose vykstančia ekonomine veikla.
Asociacija siūlo savivaldybėms skirti dalį pelno mokesčio pajamų, gaunamų iš vietos ekonominės veiklos augimo. Tokiu būdu vietos valdžia turėtų tiesioginę finansinę paskatą gerinti verslo sąlygas, plėtoti infrastruktūrą ir aktyviau pritraukti investuotojus.
LSA nuomone, toks pokytis padėtų savivaldybėms daugiau dėmesio skirti ekonominės veiklos plėtrai ir sudarytų sąlygas dalį vietos ekonomikos augimo rezultatų panaudoti regiono reikmėms.
Kol kas tai yra asociacijos siūlymas Vyriausybei. Konkreti pelno mokesčio dalis, paskirstymo metodika ir galimo pakeitimo įgyvendinimo terminai nėra nustatyti.
100 mln. eurų ILTE paskolų limitas išnaudotas per kelias savaites
Savivaldybėms reikia papildomų lėšų infrastruktūrai, viešosioms paslaugoms ir ES projektams įgyvendinti.
Dar vienas merų keliamas klausimas – savivaldybių galimybės skolintis investiciniams projektams iš nacionalinio plėtros banko ILTE.
2026–2029 metų laikotarpiui savivaldybių investicijoms buvo numatytas 100 mln. eurų paskolų limitas. Tačiau, pasak LSA, jis buvo išnaudotas per kelias savaites nuo kvietimo paskelbimo.
Priemone spėjo pasinaudoti tik 14 iš 60 Lietuvos savivaldybių, kurios planuoja įgyvendinti 42 projektus. Tai rodo, kad savivaldybių susidomėjimas finansavimu yra didesnis, nei buvo numatyta skiriant lėšas.
Nuo 2026 metų įsigaliojo Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo lankstumo taisyklės pakeitimas. Vertinant savivaldybės biudžeto balansą, iš ILTE pasiskolintos lėšos nebėra įskaičiuojamos.
Tai suteikė savivaldybėms daugiau galimybių skolintis savarankiškiems investiciniams projektams, kurių įgyvendinimą anksčiau ribojo skolinimosi taisyklės.
LSA prezidentas A. Klišonis pabrėžia, kad ši priemonė svarbi kuriant ir atnaujinant viešąją infrastruktūrą bei gerinant gyventojams ir verslui teikiamas paslaugas.
Asociacija ragina Vyriausybę didinti ILTE paskolų limitą, kad finansavimu galėtų pasinaudoti ir kitos savivaldybės, dar nespėjusios pateikti paraiškų.
Papildomų lėšų poreikį didina ir Europos Sąjungos investicinių projektų įgyvendinimas. Kitais metais savivaldybėms teks prisidėti prie šių projektų finansavimo, o dėl pastaraisiais metais pabrangusių prekių ir paslaugų reikės daugiau nuosavų lėšų.
Aptarti ir kiti savivaldybėms aktualūs klausimai
Rugsėjo 18 dienos susitikime su premjeru aptarti ne tik finansiniai savivaldos klausimai.
Merai išreiškė susirūpinimą dėl pasirengimo nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybėms perduoti valstybinės žemės valdymo funkcijas. LSA palaiko šį pokytį, tačiau atkreipia dėmesį, kad dar būtina užtikrinti tinkamas teisines, organizacines, finansines ir technines sąlygas.
Savivaldybėms reikės papildomų specialistų, mokymų, metodinės pagalbos ir lėšų žemės sklypų duomenims skaitmeninti. Asociacija taip pat ragina laiku organizuoti žemėtvarkos projektų rengimo darbų viešuosius pirkimus.
Susitikime diskutuota apie universalios paskirties požeminės infrastruktūros plėtrą, kuri galėtų apimti priedangas, slėptuves, visuotinės gynybos reikmėms skirtas erdves, sporto ir laisvalaikio zonas bei automobilių stovėjimo vietas.
Taip pat pasirašytas Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimas dėl dvišalio bendradarbiavimo. Juo įsipareigojama tęsti nuolatinę Vyriausybės ir LSA dvišalės komisijos veiklą, koordinuoti veiksmus ir derinti valstybės bei savivaldybių interesus.
Savivaldybių finansinio savarankiškumo klausimas lieka vienu iš svarbiausių regionų plėtros diskusijų aspektų. LSA siūlymų įgyvendinimas priklausytų nuo Vyriausybės sprendimų ir reikalingų teisės aktų pakeitimų.
