8 spalio, 2026

Pasirašyta „Harmony Link“ sutartis: jungties taškas – Lenkijoje, linija bus įjungta iki 2030 m.

Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį dėl 700 megavatų (MW) galios sausumos elektros jungties „Harmony Link“ įgyvendinimo – sutarta, kad fizinis sujungimo taškas bus įrengtas maždaug 35 metrų atstumu Lenkijos teritorijoje.

Sutartį ketvirtadienį Vilniuje pasirašė Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE).

Taip pat numatoma, kad jungtis vėliausiai būtų įjungta iki 2030 m. gruodžio pabaigos – tai įtvirtina Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrų susitarimas.

„Šis projektas – žingsnis dar atsparesnės (…) mūsų energetikos ekosistemos link, tai mus priartina prie tikslo tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe“, – sutarties pasirašymo ceremonijoje ketvirtadienį sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Anot jo, įgyvendinus projektą, šalis turės antrą sinchroninę elektros jungtį su Vakarų Europa – šalis jau turi sausumos kabelį „LitPol Link“.

Energetikos ministras Lukas Savickas akcentavo, kad naujoji jungtis leis efektyviau realizuoti šalies viduje pagamintą elektros energiją.

„Harmony Link“ yra, be abejo, strategiškai svarbi jungtis Lietuvai, Lenkijai ir visam Baltijos regionui. Lietuvoje sparčiai augant elektros gamybai iš atsinaujinančiųjų energetikos išteklių, mums reikia daugiau galimybių šia elektra prekiauti. Nauja jungtis leis efektyviau panaudoti Lietuvoje pagamintą elektrą, o tais momentais, kai mums jos trūks, suteiks daugiau galimybių apsirūpinti elektra iš mūsų kaimyninės rinkos“, – teigė ministras.

„Gyventojams ir verslui tai reiškia patikimesnį elektros tiekimą ir geresnes sąlygas konkurencingomis elektros kainomis. Lietuvos elektros gamintojams tai reiškia platesnę rinką, didesnes galimybes eksportuoti ir efektyviau realizuoti savo pagamintą energiją“, – tikino jis.

Sutartyje nustatytos elektros perdavimo linijos, sujungsiančios Lietuvos ir Lenkijos tinklus, tiesimo, testavimo bei sujungimo taisyklės.

Lenkijos energetikos ministras Milosz Motyka akcentavo, kad naujoji jungtis stiprins regiono energetinį saugumą.

„Lenkija ir Lietuva yra ne tik kaimynės. Lenkija ir Lietuva – artimi partneriai, kuriuos sieja bendri interesai, bendra patirtis ir bendra atsakomybė už viso mūsų regiono saugumą. Šiandien ši atsakomybė yra svarbesnė nei bet kada anksčiau“, – ceremonijoje pažymėjo M. Motyka.

Anot jo, pernai vykusi Baltijos šalių sinchronizacija buvo istorinis žingsnis stiprinant regiono atsparumą, džiaugėsi, kad Lenkija šiame procese atlieka svarbų vaidmenį.

„Pastarieji metai aiškiai parodė, kokias grėsmes kelia energijos naudojimas kaip ginklas ir kaip greitai ji gali tapti politinio spaudimo įrankiu. Todėl mūsų valstybėms, Europos Sąjungos ir NATO rytinio flango valstybėms, energetinis saugumas yra neatsiejama nacionalinio ir regioninio saugumo dalis“, – tikino jis.

„Harmony Link“ bus tiesiama naudojant tiek oro linijas, tiek ir kabelių intarpus.

„Litgrid“ ir PSE pasirašytas susitarimas apima parengiamuosius, projektavimo, statybos ir įrengimo darbus jungties taške – apibrėžiami atitinkami įsipareigojimai ir atsakomybės pasidalijimas įgyvendinant jungties bei šviesolaidinių ryšių linijų tiesimo darbus. 

Nustatomas bendradarbiavimo tarp PSE, „Litgrid“ ir jų rangovų pagrindas, taip pat apibrėžiama įvairių projekto etapų organizavimo tvarka ir eiliškumas. 

Be to, jame išdėstyti techniniai reikalavimai, įskaitant įrangos suderinamumo patvirtinimo bei patikrų ir bandymų atlikimo po statybos darbų užbaigimo procedūras.

Dėl eksploatacinių priežasčių PSE kabelinės linijos atkarpą iki Lenkijos teritorijoje esančio jungties taško įsigys iš „Litgrid“. Susitarime taip pat numatytos procedūros, kaip bus šalinami defektai garantiniu laikotarpiu.

PSE vadovas: laikomės terminų ir numatyto biudžeto

Lietuvos tinklų operatorės „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius akcentavo, kad ši sutartis aiškiai nustato atsakomybes tarp projekto partnerių. 

„(Sutartimi – ELTA) siškiai pasidalytos atsakomybės – kuri šalis ką daro. Tiesa, sudėtingiausia partneriams kartu įveikti ne tik technologinius, bet ir aplinkosauginius bei įvairius kitus reguliacinius mechanizmus, kad šis projektas visgi įvyktų ir būtų įgyvendintas laiku“, – renginyje kalbėjo jis.

Anot A. Šemeškevičiaus, kol nėra paleista „Harmony Link“, energijos srautai tarp valstybių yra šiek tiek apriboti dėl saugumo, tad projektas suteiks daugiau laisvumo.

Jis tikino, kad projektas atvers daugiau galimybių gaminantiems vartotojams, pramonei, sudarys sąlygas prijungti daugiau elektros vartotojų.

„Tai leis mūsų ekonomikoms dar lanksčiau bendradarbiauti. Man labai svarbu ir džiugu, kad mes iš Lietuvos pusės atstovaujame ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims, visam regionui, nes būtent per Lietuvą vyksta sinchronizacija, per Lietuvos ir Lenkijos jungtį vyksta šie procesai, ir mes už juos esame atsakingi“, – aiškino „Litgrid“ vadovas.

Tuo metu PSE prezidentas Grzegorz Onichimowski akcentavo, kad „Harmony Link“ jungtis bus ypač svarbi regiono saugumui, pažymėjo, kad projektas vykdomas laikantis numatytų terminų ir biudžeto.

„Kalbėdamas apie „Harmony Link“, norėjau pasakyti, kad mums, kaip PSE, tai nėra tik – nors, žinoma, tai yra svarbiausia funkcija – jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos. „Harmony Link“ taip pat sustiprins mūsų šiaurės-rytų flangą. Kalbu apie šį flangą ne be priežasties, nes būtent Lenkijos ir NATO pajėgos ateityje turės geresnį elektros energijos aprūpinimą“, – pasirašymo ceremonijoje sakė jis.

„Todėl „Harmony Link“ statyba mums yra absoliutus prioritetas. Šiuo metu laikomės grafiko ir neviršijame biudžeto. Esame įsitikinę, kad iki 2030 m. užbaigsime šį projektą ir kad šis bendradarbiavimas, kuris iki šiol puikiai vystėsi, toliau plėsis“, – tikino PSE vadovas.

Pasak jo, dėl naujosios jungties, kuri atliks techninį vaidmenį sinchronizuojantis su Vakarais, „LitPol Link“ jungtis, turinti didesnį pajėgumą, galės tapti komercine, kas leis Lietuvai visapusiškai pasinaudoti bendrosios Europos rinkos privalumais.

PSE vadovo teigimu, nors iš pradžių buvo numatyta nutiesti jūrinę jungtį, šis projektas pasirodė pernelyg brangus.

„Tokio projekto biudžetas mums buvo per didelis, tačiau, mano nuomone, abiejų šalių novatoriškas mąstymas leido rasti dar geresnį sprendimą“, – pridūrė G. Onichimowski.

Lietuvos ir Lenkijos ministrų susitarime – planai dėl infrastruktūros apsaugos

Ketvirtadienį Lietuvos ir Lenkijos energetikos ministrai taip pat pasirašė bendrą pareiškimą dėl energetikos infrastruktūros saugumo ir savitarpio pagalbos stiprinimo, jame  – ir įsipareigojimas „Harmony Link“ įjungti ne vėliau nei 2030 m. gruodžio 31 d.

Ministrai susitarė plėtoti greitą tarpvalstybinę pagalbą kritinės energetikos infrastruktūros sutrikimų atvejais, rengti bendras pratybas, stiprinti fizinę ir kibernetinę apsaugą bei kaupti kritinės įrangos atsargas. 

Taip pat raginama skirti tikslinį ES finansavimą, kuris būtų prieinamas ne tik tarpvalstybiniams projektams, bet ir vidaus tinklų atsparumui didinti.

„Harmony Link“ yra bendras „Litgrid“ ir PSE projektas bei paskutinis įgyvendinamas Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos programos infrastruktūros projektas.

Su kontinentinės Europos elektros tinklais Baltijos šalys sinchronizavosi pernai vasarį.

Įgyvendinus „Harmony Link“, bendras Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos perdavimo pralaidumas per „Harmony Link“ ir „LitPol Link“ jungtis turėtų siekti iki 1,2 tūkst. MW.

„Harmony Link“ sausumos jungties projektas Lietuvoje planuojamas Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose. 

Projekto investicijų Lietuvoje vertė turėtų siekti apie 220 mln. eurų. Iš jų 149 mln. eurų, arba apie 67 proc., sudarys Europos Sąjungos (ES) programos „Connecting Europe Facility“ (CEF) lėšos.

„Harmony Link“ projektavimas pradėtas praėjusių metų balandžio pabaigoje, „Litgrid“ pasirašius 2,66 mln. eurų vertės sutartį su tiekėjų grupe „Energetikos projektavimo institutas“ ir „Ener-G Design“.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


8 spalio, 2026

Šiandien Lietuvoje dar bus neįprastai šilta – vietomis oras sušils iki 22 laipsnių. Tačiau tai jau paskutinė šiltesnė savaitės diena […]

7 spalio, 2026

Trečiadienis, spalio 7-oji, Lietuvoje bus gana šiltas ir daug kur saulėtas. Gyventojams svarbi žinia dėl pigesnių kelionių – nuo penktadienio […]

6 spalio, 2026

Panevėžio rajono savivaldybė Rygoje pelnė du tarptautinio projekto „Easy Energy“ apdovanojimus. Vienas jų skirtas Panevėžio rajono savivaldybės administracijai už sėkmingą […]

6 spalio, 2026

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Romoje susitiko su Italijos Prezidentu Sergio Mattarella. Susitikimo metu Lietuvos vadovui Italijos Prezidentas įteikė […]

6 spalio, 2026

Seimas pirmuoju balsavimu pritarė Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimui netekusiu galios. Šiuo straipsniu šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti […]

6 spalio, 2026

Antradienis, spalio 6-oji, Lietuvoje bus gana šiltas, tačiau vietomis palis ir sustiprės vėjas. Vairuotojams verta atkreipti dėmesį į policijos vykdomą […]

5 spalio, 2026

Spalio 5-ąją, Tarptautinę mokytojų dieną, pagerbti pedagogai, kurių darbai ir iniciatyvos prisideda prie Lietuvos švietimo kaitos. Šiemet Metų mokytojų premijos […]

5 spalio, 2026

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl galimo savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo naudojant veiklos išlaidoms skirtas […]

5 spalio, 2026

Vadinamosiose savivaldybių tarybų narių „čekiukų“ bylose teismai priėmė skirtingus sprendimus. Buvę Radviliškio ir Telšių rajonų savivaldybių tarybų nariai Gabrielius Verdingas, […]

5 spalio, 2026

Žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos kabinete rugsėjį įvyko neskelbtas susitikimas, kuriame dalyvavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Fortūnatas Dirginčius, Lietuvos […]

5 spalio, 2026

Pirmadienį, spalio 5-ąją, Lietuvoje minima Tarptautinė mokytojų diena. Prasideda nauja darbo savaitė, o gyventojams aktualu pasiruošti vėsesniems rudens orams, stebėti […]

4 spalio, 2026

Klaipėdos miesto ir rajono atstovai sutaria, kad krašto ekonomika vystosi itin greitai, tačiau viešoji ir inžinerinė infrastruktūra nuo šios plėtros […]

2 spalio, 2026

Anykščių rajone oficialiai pradėjo veikti pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupiklių projektas Baltijos šalyse. 25 MW galios […]

2 spalio, 2026

Pirmasis spalio savaitgalis Lietuvoje bus kupinas renginių. Regionuose vyks rudens mugės, derliaus šventės, koncertai, sporto varžybos, kultūros renginiai ir bendruomenių […]

1 spalio, 2026

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos naujos „Leopard 2A8“ tankų surinkimo ir remonto gamyklos statybos. Beveik 29 mln. eurų vertės […]

Dainius Jasaitis / Alekso Jauniaus nuotr.
1 spalio, 2026

Matematika ir fizika – dalykai, kurių egzaminai daliai moksleivių kelia ne tik iššūkių, bet ir nerimą. Įsitikinimas, kad šie mokslai […]

1 spalio, 2026

Estija uždraudė rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą per savo teritoriją. Tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas […]

1 spalio, 2026

Rugsėjo 25–27 dienomis Panevėžio mieste ir rajone vykęs „Atviros pramonės savaitgalis“ šiemet išsiplėtė – pirmą kartą prie renginio prisijungė ir […]

1 spalio, 2026

Estijos medienos pramonės bendrovė „Palmako“, priklausanti „Lemeks Grupp“, įsigijo Kazlų Rūdos savivaldybėje veikiančią klijuotos medienos konstrukcijų gamintoją „Jūrės Medis“. Rugsėjo […]

1 spalio, 2026

Spalio 1-oji Lietuvoje žymi ne tik naujo mėnesio pradžią. Šiandien oficialiai prasideda 2026–2027 metų šildymo sezonas, vairuotojų laukia laikinas eismo […]

Regionų naujienos