Baltijos jūros regiono energetikos ministrai Vilniuje tarsis dėl jūrinio vėjo vystymo ir energetinio saugumo
Trečiadienį aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių šalių ir Belgijos ministrai, atsakingi už energetiką, Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei energetinį saugumą.
„Karas Ukrainoje ir incidentai Baltijos jūros energetinėje infrastruktūroje dar kartą parodė bendradarbiavimo būtinybę stiprinant energetinių objektų jūroje saugumą ir atsparumą tiek fizinėms, tiek kibernetinėms grėsmėms“, – išplatintame pranešime teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Jūrinio vėjo potencialas Baltijos jūroje atveria dideles galimybes inovacijų plėtrai, todėl su Baltijos jūros kaimynėmis turime tartis dėl bendros jūrinio vėjo vizijos, įskaitant bendrų jungčių, elektros tinklų ir energetinių salų vystymą“, – pridūrė jis.
Kaip pranešė Energetikos ministerija, ministrai, elektros perdavimo sistemos tinklų operatoriai bei rinkos dalyviai susitikime tarsis dėl regioninio bendradarbiavimo stiprinant energetinį saugumą Baltijos jūroje, diskutuos apie ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms.
Taip pat susitikimo dalyviai aptars infrastruktūros sujungimo klausimus vystant jūrinio vėjo energetiką Baltijos jūroje ir energetikos ekonomikai.
Renginio metu bus pasirašyta bendra aštuonių Europos Sąjungos (ES) Baltijos jūros – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos – valstybių už energetiką atsakingų ministrų deklaracija.
Susitikimą atidarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Savo sveikinimo kalboje Lietuvos vadovas pabrėžė, jog būtinybė didinti energetinį atsparumą ir Europos nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos išlieka itin aktuali.
„Mūsų bendras įsipareigojimas ir pastangos jau lėmė reikšmingus regiono energetinio saugumo pokyčius. Po Rusijos pradėtos plataus masto agresijos prieš Ukrainą pademonstravome įspūdingą importuojamo iškastinio kuro ir elektros importo iš šalies agresorės sustabdymą. Europos kolektyvinė priklausomybė nuo Rusijos išteklių sparčiai mažėja. Lietuva, sustabdžiusi dujų, naftos ir elektros importą iš Rusijos dar 2022 metų balandį, jau niekuomet nebežiūrės atgal“, – pabrėžė Prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, pastarųjų dvejų metų ir prieš tai buvusių dešimtmečių pamokos parodė, kad kitos išeities, kaip tik visiškai atsiriboti nuo Rusijos energetikos, tiesiog nėra.
„Joks grįžimas prie praeities priklausomybės negali būti net teoriškai įsivaizduojamas. Buvome įspėti – net buvo grasinama – kad Europa neišgyvens be rusiškų dujų. Ir vis dėlto po dar vieno žiemos sezono esame ir saugūs, ir sveiki. Jokios gresiančios pražūties nematyti“, – vardijo Lietuvos vadovas.
Prezidentas taip pat akcentavo, jog visgi naujausi pasiekimai priklauso nuo trumpalaikių priemonių, o siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą, reikia imtis papildomų veiksmų. Šalies vadovo žodžiais, būtina užtikrinti įperkamos žaliosios energijos gamybą ir tiekimą, tai padėtų pasiekti energetinio saugumo ir klimato kaitos tikslus, taip pat išlaikyti tarptautinį Europos konkurencingumą, stiprinti energetikos infrastruktūros apsaugą ir atsparumą išorės kibernetinėms ir kitoms grėsmėms.
„Mums reikia radikalios energetikos sistemos pertvarkos. Turime paspartinti atsinaujinančių išteklių, energijos vartojimo efektyvumo, lankstumo, energijos kaupimo ir novatoriškų technologijų diegimą bei sustiprinti mūsų tarpusavio ryšį. Būtina atkurti konkurencingą švarios energijos technologijų ir gamybos pramonę Europoje, kuri šiuo metu sutelkta kituose žemynuose“, – teigė Prezidentas G. Nausėda.
Lietuvos vadovas apibendrino, jog Europa stovi ant esminių pokyčių slenksčio, o šiandienos susitikimas signalizuoja bendrą įsipareigojimą siekti švaresnės, saugesnės, tvaresnės ir klestinčios energetikos ateities.
Baltijos jūros energetinio saugumo aukšto lygio susitikimas yra 2022 metais Danijoje vykusio ES Baltijos jūros regiono valstybių vadovų susitikimo tęsinys.
