15 vasario, 2024
Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo

Leonardas Marcinkevičius

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.

Pinigų, kaip ir visų ekonominių gėrybių „kainai“ įtaką daro jų paklausa ir pasiūla. Todėl pinigų kiekį didinant – jų vertė ir perkamoji galia mažėja. Tai lemia, kad už kitas gėrybes turime sumokėti daugiau. Taip nutiko su euru per pandemijos laikotarpį. Produkcijos apimtims praktiškai neaugant, pinigų kiekis euro zonoje didėjo ketvirtadaliu, o Lietuvoje dar daugiau – net 70 proc. Tai lėmė visuotinį ir rekordinį kainų augimą.

Dabar, Europos Centriniam Bankui (ECB) sugriežtinus pinigų politiką, matomas priešingas procesas – pinigų kiekis rinkoje mažėjo. Stebėdami pinigų kiekio pokyčius, galime suprasti, kokių infliacijos tendencijų tikėtis artimiausiu metu.

Mastas, kuriuo per pastaruosius metus sumažėjo pinigų kiekis, beprecedentis. Siauriausias pinigų kiekio rodiklis (M1), apskaičiuojamas susumuojant apyvartoje esančius grynuosius pinigus bei einamosiose banko sąskaitose laikomas lėšas. 2023 m. gruodį, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, M1 sumažėjo net 8,5 proc. ir sudarė 10,4 trln. eurų. Tokio reiškinio iki tol nėra buvę per visą euro zonos istoriją.

Didžiausią įtaką šiam reiškiniui padarė tai, kad ECB normalizavus palūkanų normas, pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį europiečiai galėjo uždirbti grąžą iš taupymo terminuotojų indėlių forma. Dėl to platesnis pinigų kiekio rodiklis M3 (be M1 komponentų dar įtraukiantis ir terminuotojų indėlių bei trumpalaikių skolos vertybinių popierių forma laikomas lėšas) nemažėjo taip sparčiai, kaip M1. 2023 m. gruodį M3 sudarė 16,1 trln. eurų, o jo metinis augimas siekė vos 0,1 proc. Pusę metų apskritai buvo stebimas šio rodiklio mažėjimas, o su tokiu reiškiniu euro zonos ekonomika paskutinį kartą susidūrė 2009 m. – finansų krizės pradžioje.

Lietuvoje pinigų kiekio rodiklių tendencijos buvo panašios į stebėtas visoje euro zonoje. M1 rodiklis mūsų šalyje per metus sumažėjo net 10,7 proc. ir dabar sudaro 42,7 mlrd. eurų. Vis tik gruodžio mėnesį lyginant su lapkričiu, buvo užfiksuotas 3 proc. didėjimas. Tuo tarpu M3 pinigų kiekio rodiklis taip pat augo neženkliai (0,9 proc.) ir gruodį siekė 51,8 mlrd. eurų.

Prislopintas pinigų kiekio didinimas lemia ir infliacijos lėtėjimą. Gruodį metinė infliacija, apskaičiuota pagal Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), euro zonoje sudarė 2,9 proc.,  per mėnesį paaugo 0,2 proc. Vis tik tai yra ženkliai lėtesnis kainų augimas, kadangi 2022 m. pasiektas infliacijos pikas sudarė net 10,6 proc. Metinė infliacija Lietuvoje taip pat ženkliai prislopusi – gruodį ji sudarė 1,6 proc., o lyginant mėnesio pokytį buvo fiksuota 0,6 proc. defliacija.

Pinigų kiekio mažėjimą lemia tai, kad kainų augimui viršijus paties ECB išsikeltą 2 proc. metinės infliacijos tikslą, imta normalizuoti monetarinė politika. Prieš tai vienuolika metų istorinėse žemumose laikytos bazinės palūkanų normos imtos didinti 2022 m. liepą. Per vienerių metų laikotarpį nuo -0,5 – 0,25 proc. intervalo jos pakeltos iki 4-4,75 proc.

Pandemijos metu pinigų politikos formuotojai taip pat vykdė beprecedenčio masto kiekybinį skatinimą – pradėta nauja Specialioji pandeminė pirkimų programa (SPPP), kuria supirkta obligacijų už rekordinę 1,85 trln. eurų sumą. Taip pandemijos laikotarpiu buvo užtikrinamas naujų pinigų įliejimas į ekonomiką. Numatyta, kad reinvestavimo apimtys pagal SPPP šių metų viduryje bus pradedamos mažinti 7,5 mlrd. eurų per mėnesį, o visiškai nutraukti reinvestavimą planuojama 2024 m. pabaigoje.

Didinamos palūkanų normos mažina kredito aktyvumą – žmonėms ir verslui skolinantis mažiau, bankai nebesukuria naujų pinigų išduodami paskolas. Tokiu būdu slopsta pinigų kiekio augimo pagreitis. Tuo tarpu centriniam bankui vykdant obligacijų supirkinėjimą antrinėje rinkoje, šie vertybiniai popieriai yra įšaldomi ECB balanse, o vertybinių popierių savininkui atitenka nauji centrinio banko „atspausdinti“ pinigai. Imantis priešingo veiksmo – programų nutraukimo, į ekonomiką įlieti pinigai yra „susiurbiami“ atgal. Todėl pastarieji ECB sprendimai leidžia tikėtis, kad pinigų kiekis ir atitinkamai – infliacija, artimiausiu metu sparčiai augti neturėtų.


7 vasario, 2025

AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė beveik 14 mln. eurų vertės sutartį su UAB „JPackaging“ dėl medinių padėklų ir jų apvadų […]

6 vasario, 2025

Viešėdamas Elektrėnuose prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį aplankė miesto elektrinės kompleksą ir aptarė jo reikšmę po kelių dienų įvyksiančiai Baltijos šalių […]

3 vasario, 2025

Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti nepriklausomų elektros tiekėjų „Enefit“ ir „Elektrum“ skundus, bendrovėms reikalaujant panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) […]

3 vasario, 2025

Gautas leidimas Utenoje statyti viešbutį su restoranu, konferencijų centru bei nedidele SPA zona, pranešė nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovė „EIKA Development“.  […]

2 vasario, 2025

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors […]

1 vasario, 2025

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) baigė reikšmingą projektą – visos Lietuvos teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo vertinimą. Šio darbo rezultatas – […]

Laukinių paukčių platinamas paukčių gripas gali sunaikinti visą naminių paukščių ūkį
31 sausio, 2025

Šilutėje, „Vilkyčių paukštyne“ užfiksavus pirmąjį paukščio gripo protrūkį, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, […]

30 sausio, 2025

Vilniaus verslo kolegijai pradeda vadovauti Gabija Skučaitė – edukacinės grupės „Synergetica“, kuriai priklauso ir kolegija, įkūrėja bei savininkė. G. Skučaitė […]

Inga Ruginiene / Martyno Juro nuotr.
30 sausio, 2025

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo pertvarkyti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, daliai gyventojų leidžiant lanksčiau išsiimti visas ar […]

30 sausio, 2025

Preliminariais duomenimis, „Luminor“ banko 2024 metų grynasis pelnas išaugo 3,9 proc. iki 202,2 mln. eurų. Užpernai banko pelnas siekė 194,7 […]

30 sausio, 2025

Valstybės duomenų agentūra (VDA) praneša, kad 2024 m. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje augo 10 proc. ir sudarė 924 eurus, Estijoje – […]

28 sausio, 2025

Augant vartotojų sąmoningumui, vis daugiau pirkėjų ieško tvarių ir ekologiškų produktų. Tačiau ekspertai pastebi, kad gamintojai pasitelkia vis naujas strategijas, […]

24 sausio, 2025

Jau šeštus metus iš eilės Panevėžio krašto pramonininkų asociacija tęsia gražią tradiciją – pagerbia ir įvertina Panevėžio krašto žmones, kurių […]

23 sausio, 2025

Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti […]

23 sausio, 2025

Klaipėdos uostas pernai perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei 2023 metais.  Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto […]

22 sausio, 2025

Klaipėdos uoste į vandenį nuleistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas. Jūrų uosto […]

21 sausio, 2025

Greičių dėžė – vienas svarbiausių transporto priemonės komponentų, užtikrinantis sklandų pavarų perjungimą ir optimalų variklio darbą. Net ir nedideli šios […]

Lukas Savickas
20 sausio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė Lietuvos ekonomiką transformuoti siekiantį planą „START“, kurio tikslas – užtikrinti šalies ekonomikos spartesnį augimą, skatinant […]

20 sausio, 2025

Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) tapo krovos lyderiu Baltijos šalyse. Skaičiuojama, jog per praėjusius metus jame buvo perkrauta beveik 7 mln. […]

Elena Leontjeva / LLRI nuotr.
15 sausio, 2025

Seimo narių siūlymą pavesti Vyriausybės strateginės analizės centrui (STRATA) stebėti būtiniausių maisto produktų kainų dedamąsias Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) […]