15 vasario, 2024
Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo

Leonardas Marcinkevičius

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.

Pinigų, kaip ir visų ekonominių gėrybių „kainai“ įtaką daro jų paklausa ir pasiūla. Todėl pinigų kiekį didinant – jų vertė ir perkamoji galia mažėja. Tai lemia, kad už kitas gėrybes turime sumokėti daugiau. Taip nutiko su euru per pandemijos laikotarpį. Produkcijos apimtims praktiškai neaugant, pinigų kiekis euro zonoje didėjo ketvirtadaliu, o Lietuvoje dar daugiau – net 70 proc. Tai lėmė visuotinį ir rekordinį kainų augimą.

Dabar, Europos Centriniam Bankui (ECB) sugriežtinus pinigų politiką, matomas priešingas procesas – pinigų kiekis rinkoje mažėjo. Stebėdami pinigų kiekio pokyčius, galime suprasti, kokių infliacijos tendencijų tikėtis artimiausiu metu.

Mastas, kuriuo per pastaruosius metus sumažėjo pinigų kiekis, beprecedentis. Siauriausias pinigų kiekio rodiklis (M1), apskaičiuojamas susumuojant apyvartoje esančius grynuosius pinigus bei einamosiose banko sąskaitose laikomas lėšas. 2023 m. gruodį, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, M1 sumažėjo net 8,5 proc. ir sudarė 10,4 trln. eurų. Tokio reiškinio iki tol nėra buvę per visą euro zonos istoriją.

Didžiausią įtaką šiam reiškiniui padarė tai, kad ECB normalizavus palūkanų normas, pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį europiečiai galėjo uždirbti grąžą iš taupymo terminuotojų indėlių forma. Dėl to platesnis pinigų kiekio rodiklis M3 (be M1 komponentų dar įtraukiantis ir terminuotojų indėlių bei trumpalaikių skolos vertybinių popierių forma laikomas lėšas) nemažėjo taip sparčiai, kaip M1. 2023 m. gruodį M3 sudarė 16,1 trln. eurų, o jo metinis augimas siekė vos 0,1 proc. Pusę metų apskritai buvo stebimas šio rodiklio mažėjimas, o su tokiu reiškiniu euro zonos ekonomika paskutinį kartą susidūrė 2009 m. – finansų krizės pradžioje.

Lietuvoje pinigų kiekio rodiklių tendencijos buvo panašios į stebėtas visoje euro zonoje. M1 rodiklis mūsų šalyje per metus sumažėjo net 10,7 proc. ir dabar sudaro 42,7 mlrd. eurų. Vis tik gruodžio mėnesį lyginant su lapkričiu, buvo užfiksuotas 3 proc. didėjimas. Tuo tarpu M3 pinigų kiekio rodiklis taip pat augo neženkliai (0,9 proc.) ir gruodį siekė 51,8 mlrd. eurų.

Prislopintas pinigų kiekio didinimas lemia ir infliacijos lėtėjimą. Gruodį metinė infliacija, apskaičiuota pagal Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), euro zonoje sudarė 2,9 proc.,  per mėnesį paaugo 0,2 proc. Vis tik tai yra ženkliai lėtesnis kainų augimas, kadangi 2022 m. pasiektas infliacijos pikas sudarė net 10,6 proc. Metinė infliacija Lietuvoje taip pat ženkliai prislopusi – gruodį ji sudarė 1,6 proc., o lyginant mėnesio pokytį buvo fiksuota 0,6 proc. defliacija.

Pinigų kiekio mažėjimą lemia tai, kad kainų augimui viršijus paties ECB išsikeltą 2 proc. metinės infliacijos tikslą, imta normalizuoti monetarinė politika. Prieš tai vienuolika metų istorinėse žemumose laikytos bazinės palūkanų normos imtos didinti 2022 m. liepą. Per vienerių metų laikotarpį nuo -0,5 – 0,25 proc. intervalo jos pakeltos iki 4-4,75 proc.

Pandemijos metu pinigų politikos formuotojai taip pat vykdė beprecedenčio masto kiekybinį skatinimą – pradėta nauja Specialioji pandeminė pirkimų programa (SPPP), kuria supirkta obligacijų už rekordinę 1,85 trln. eurų sumą. Taip pandemijos laikotarpiu buvo užtikrinamas naujų pinigų įliejimas į ekonomiką. Numatyta, kad reinvestavimo apimtys pagal SPPP šių metų viduryje bus pradedamos mažinti 7,5 mlrd. eurų per mėnesį, o visiškai nutraukti reinvestavimą planuojama 2024 m. pabaigoje.

Didinamos palūkanų normos mažina kredito aktyvumą – žmonėms ir verslui skolinantis mažiau, bankai nebesukuria naujų pinigų išduodami paskolas. Tokiu būdu slopsta pinigų kiekio augimo pagreitis. Tuo tarpu centriniam bankui vykdant obligacijų supirkinėjimą antrinėje rinkoje, šie vertybiniai popieriai yra įšaldomi ECB balanse, o vertybinių popierių savininkui atitenka nauji centrinio banko „atspausdinti“ pinigai. Imantis priešingo veiksmo – programų nutraukimo, į ekonomiką įlieti pinigai yra „susiurbiami“ atgal. Todėl pastarieji ECB sprendimai leidžia tikėtis, kad pinigų kiekis ir atitinkamai – infliacija, artimiausiu metu sparčiai augti neturėtų.


14 liepos, 2025

Vyriausybė nepritaria iniciatyvai nulinio mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui netaikyti tose savivaldybėse, kurios neturi savaiminio ekonominio augimo požymių.  Kaip numatyta Finansų […]

12 liepos, 2025

Praėjusiais metais gyventojų užimtumas Europos Sąjungoje (ES) pasiekė 75,8 proc. Tai, „Eurostat“ duomenimis“, aukščiausias rodiklis nuo 2009 metų. Didžiausias užimtumas fiksuotas […]

4 liepos, 2025

Strateginiam „Rail Baltica” projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility” […]

4 liepos, 2025

Gauti valstybės paramą saulės elektrinei ar šilumos siurbliui – viliojanti galimybė, tačiau realybėje daugelis pareiškėjų paslysta dar neįkėlę kojos per […]

3 liepos, 2025

Vasariškiems orams sugrįžus į Lietuvą, vis daugiau poilsiautojų keliauja į pajūrį. Tačiau, mobiliojo ryšio operatorių teigimu, dauguma atvykstančiųjų į Palangą […]

2 liepos, 2025

Priėmus mokesčių reformos paketą, Lietuvos savivaldybės prarado vieną esminių galimybių didinti savarankiškąsias pajamas, todėl savivaldybės ragina pagrindines centrinės valdžios institucijas […]

Lukas Savickas
2 liepos, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pasirašė 19-ąją stambaus investicinio projekto sutartį su bendrove „Pentasweet“, kuri Vilniuje plėtos gamybos projektą, paremtą […]

30 birželio, 2025

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Hanner“, kuri iš „Baltcap“ fondo įgis teisę vykdyti dešimtmečius stringantį Vilniaus nacionalinio stadiono projektą, pasiekė susitarimą […]

Lukas Savickas
30 birželio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva nuo š. m. rugpjūčio 1 d. bus įsteigiama smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) ombudsmeno […]

30 birželio, 2025

Seimas leido savivaldybėms rinkti rinkliavą už eismo ribojimus, jei vietinės reikšmės keliuose, šių kelių juostose, apsaugos zonose ir gatvėse atliekami […]

27 birželio, 2025

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) su Vilniaus universitetu (VU) pasirašė susitarimą šalyje steigti dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą […]

Nuotr. Sommart Sombutwanitkul, Shutterstock
26 birželio, 2025

Būsto draudimas – viena svarbiausių investicijų į savo ir šeimos saugumą. Tačiau standartinė draudimo apsauga ne visuomet atspindi visus tikruosius […]

Kaip investicinis gyvybės draudimas gali papildyti jūsų investicinį portfelį / freepik.com nuotr.
26 birželio, 2025

Investicinis gyvybės draudimas (IGD) yra unikali paslauga, kuri apjungia gyvybės draudimą ir investavimą. Tokia draudimo paslauga gali būti naudinga ne […]

22 birželio, 2025

Kazlų Rūdos miesto bendrajame plane numatyta vieta, kurioje bus statoma apie 200 vienbučių ir dvibučių namų.  Šio nekilnojamojo turto (NT) […]

„Tesla“ būstinė / EPA-ELTA nuotr.
19 birželio, 2025

Buvęs JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ darbuotojų mokymų vadovas* pribloškiančiame interviu tiesiai šviesiai įvardijo Eloną Muską pagrindiniu įmonės patiriamų bėdų kaltininku. […]

14 birželio, 2025

Sostinės Vilkpėdės rajone atidarytos socialinės dirbtuvės ir dienos užimtumo centras. Juose žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia ugdys ir tobulins […]

11 birželio, 2025

Lietuviai išlieka ištikimi savo šaliai rinkdamiesi kelionių kryptį, tačiau skirtingų kartų lūkesčiai vis labiau išsiskiria, teigia vietinio turizmo tyrimą užsakiusi nacionalinė […]

10 birželio, 2025

Paramos laukia visa Lietuva Nors saulės elektrinės Lietuvoje jau nebėra naujiena, kiekvienas naujas kvietimas gauti paramą sukelia tarsi tikrą sujudimą. […]

8 birželio, 2025

Birželio 6 d. Birštone atidarytas naujas konceptualus viešbutis „LAJOS“. Naujasis objektas išsiskiria iš kitų kurorto apgyvendinimo vietų orientacija į verslo […]

7 birželio, 2025

Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimams, leisiantiems užkardyti piktnaudžiavimo atvejus, kai […]

Regionų naujienos