15 vasario, 2024
Leonardas Marcinkevičius yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Beprecedentis reiškinys euro zonos ekonomikoje – apyvartoje esantis pinigų kiekis per metus sumažėjo

Leonardas Marcinkevičius

Pastaruoju metu stebimi pinigų kiekio pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad eurai bent jau artimiausiu metu nenuvertės. O tai prisideda ir prie infliacijos slopimo.

Pinigų, kaip ir visų ekonominių gėrybių „kainai“ įtaką daro jų paklausa ir pasiūla. Todėl pinigų kiekį didinant – jų vertė ir perkamoji galia mažėja. Tai lemia, kad už kitas gėrybes turime sumokėti daugiau. Taip nutiko su euru per pandemijos laikotarpį. Produkcijos apimtims praktiškai neaugant, pinigų kiekis euro zonoje didėjo ketvirtadaliu, o Lietuvoje dar daugiau – net 70 proc. Tai lėmė visuotinį ir rekordinį kainų augimą.

Dabar, Europos Centriniam Bankui (ECB) sugriežtinus pinigų politiką, matomas priešingas procesas – pinigų kiekis rinkoje mažėjo. Stebėdami pinigų kiekio pokyčius, galime suprasti, kokių infliacijos tendencijų tikėtis artimiausiu metu.

Mastas, kuriuo per pastaruosius metus sumažėjo pinigų kiekis, beprecedentis. Siauriausias pinigų kiekio rodiklis (M1), apskaičiuojamas susumuojant apyvartoje esančius grynuosius pinigus bei einamosiose banko sąskaitose laikomas lėšas. 2023 m. gruodį, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, M1 sumažėjo net 8,5 proc. ir sudarė 10,4 trln. eurų. Tokio reiškinio iki tol nėra buvę per visą euro zonos istoriją.

Didžiausią įtaką šiam reiškiniui padarė tai, kad ECB normalizavus palūkanų normas, pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį europiečiai galėjo uždirbti grąžą iš taupymo terminuotojų indėlių forma. Dėl to platesnis pinigų kiekio rodiklis M3 (be M1 komponentų dar įtraukiantis ir terminuotojų indėlių bei trumpalaikių skolos vertybinių popierių forma laikomas lėšas) nemažėjo taip sparčiai, kaip M1. 2023 m. gruodį M3 sudarė 16,1 trln. eurų, o jo metinis augimas siekė vos 0,1 proc. Pusę metų apskritai buvo stebimas šio rodiklio mažėjimas, o su tokiu reiškiniu euro zonos ekonomika paskutinį kartą susidūrė 2009 m. – finansų krizės pradžioje.

Lietuvoje pinigų kiekio rodiklių tendencijos buvo panašios į stebėtas visoje euro zonoje. M1 rodiklis mūsų šalyje per metus sumažėjo net 10,7 proc. ir dabar sudaro 42,7 mlrd. eurų. Vis tik gruodžio mėnesį lyginant su lapkričiu, buvo užfiksuotas 3 proc. didėjimas. Tuo tarpu M3 pinigų kiekio rodiklis taip pat augo neženkliai (0,9 proc.) ir gruodį siekė 51,8 mlrd. eurų.

Prislopintas pinigų kiekio didinimas lemia ir infliacijos lėtėjimą. Gruodį metinė infliacija, apskaičiuota pagal Suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), euro zonoje sudarė 2,9 proc.,  per mėnesį paaugo 0,2 proc. Vis tik tai yra ženkliai lėtesnis kainų augimas, kadangi 2022 m. pasiektas infliacijos pikas sudarė net 10,6 proc. Metinė infliacija Lietuvoje taip pat ženkliai prislopusi – gruodį ji sudarė 1,6 proc., o lyginant mėnesio pokytį buvo fiksuota 0,6 proc. defliacija.

Pinigų kiekio mažėjimą lemia tai, kad kainų augimui viršijus paties ECB išsikeltą 2 proc. metinės infliacijos tikslą, imta normalizuoti monetarinė politika. Prieš tai vienuolika metų istorinėse žemumose laikytos bazinės palūkanų normos imtos didinti 2022 m. liepą. Per vienerių metų laikotarpį nuo -0,5 – 0,25 proc. intervalo jos pakeltos iki 4-4,75 proc.

Pandemijos metu pinigų politikos formuotojai taip pat vykdė beprecedenčio masto kiekybinį skatinimą – pradėta nauja Specialioji pandeminė pirkimų programa (SPPP), kuria supirkta obligacijų už rekordinę 1,85 trln. eurų sumą. Taip pandemijos laikotarpiu buvo užtikrinamas naujų pinigų įliejimas į ekonomiką. Numatyta, kad reinvestavimo apimtys pagal SPPP šių metų viduryje bus pradedamos mažinti 7,5 mlrd. eurų per mėnesį, o visiškai nutraukti reinvestavimą planuojama 2024 m. pabaigoje.

Didinamos palūkanų normos mažina kredito aktyvumą – žmonėms ir verslui skolinantis mažiau, bankai nebesukuria naujų pinigų išduodami paskolas. Tokiu būdu slopsta pinigų kiekio augimo pagreitis. Tuo tarpu centriniam bankui vykdant obligacijų supirkinėjimą antrinėje rinkoje, šie vertybiniai popieriai yra įšaldomi ECB balanse, o vertybinių popierių savininkui atitenka nauji centrinio banko „atspausdinti“ pinigai. Imantis priešingo veiksmo – programų nutraukimo, į ekonomiką įlieti pinigai yra „susiurbiami“ atgal. Todėl pastarieji ECB sprendimai leidžia tikėtis, kad pinigų kiekis ir atitinkamai – infliacija, artimiausiu metu sparčiai augti neturėtų.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
12 balandžio, 2024

Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praneša, kad Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir […]

11 balandžio, 2024

2023 m. vasarį Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos gerai žinomos pasaulyje dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamyklos statybos pasiekė finišo tiesiąją. […]

11 balandžio, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ remia pečius su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir padės skleisti žinią apie visame pasaulyje vis labiau […]

11 balandžio, 2024

Ukmergės rajono mero Dariaus Varno teigimu, savivaldybė labiausiai siekia investuoti į miesto infrastruktūros vystymą. Vis dėlto, pasak mero, daugiau nei […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 9 dieną, Mažeikių muziejuje vyko ypatingas renginys. Čia, Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Europos skaitmeninių inovacijų […]

10 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Trakuose pasveikino Tarptautinio transporto forumo (ITF), kuriam šiuo metu pirmininkauja Lietuva, aukšto lygio susitikimo […]

10 balandžio, 2024

Trečiadienį aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių šalių ir Belgijos ministrai, atsakingi už energetiką, Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei […]

10 balandžio, 2024

Įvairios apklausos bei tyrimai rodo, jog darbuotojai dažniau nei bet kada anksčiau svarsto pakeisti darbą. Per artimiausius kelerius metus tai […]

Elena Leontjeva
10 balandžio, 2024

4 dienų darbo savaitės idėja toliau užkariauja širdis ir protus, nepaisant – mažėjančio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nerimą keliančios geopolitinės […]

9 balandžio, 2024

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP) prasidėjo Technologijų vystymo centro statybos, balandžio 9 dieną statybvietėje įkasta simbolinė laiko kapsulė. VCIIP […]

9 balandžio, 2024

Dauguma (59 proc.) tėvų Lietuvoje mano, kad IT srities profesijos yra ir išliks perspektyviais karjeros pasirinkimais jų vaikams, o 39 […]

9 balandžio, 2024

Neseniai buvo paskelbti 2024 m. greitosios „Eurobarometro“ apklausos „Viešoji nuomonė ES regionuose“ rezultatai. Ši apklausa reguliariai yra vykdoma kas trejus […]

Kristina Krupavičienė. ELTA / Dainius Labutis
9 balandžio, 2024

Lietuvos Konstituciniam teismui priėmus sprendimą leisti dėl svarbių priežasčių pasitraukti iš privačių pensijų fondų, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Atskirtis tarp mokslininkų ir visuomenės mažėja – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Piliečių mokslo centras tiesia tiltus tarp mokslo […]

9 balandžio, 2024

Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia“ šiemet nusprendė pakeisti įprastą komandų formavimo ir stiprinimo programą, į ją įtraukdama dronų gamybos mokymus. […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

9 balandžio, 2024

„Nter Asset Management“ valdomas privačios skolos fondas „Nter Private Debt Fund“ tarptautinei nekilnojamojo turto vystymo grupei „Solida Capital Europe“ paskolino […]