12 balandžio, 2021
Zita Katkienė

Besitęsiant pandemijai vis daugiau žmonių vargina galvos ir stuburo skausmai

Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus medikai pastebi, kad pandemijos laikotarpiu konsultuoja daugiau žmonių, besiskundžiančių galvos ir nugaros skausmais. Ne mažai jų persirgę praėjusių metų rykšte tapusia COVID-19 infekcija, kiti nuvarginti psichologinių problemų, sukeltų pandemijos. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Deividas Stukas stebisi padaugėjusiu pacientų srautu, kuriems psichologinė būklė išprovokavo nugaros ir galvos skausmus, per pandemiją jau spėjusius tapti lėtiniais. 

Persirgusiems COVID-19 paūmėja skausmai

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko padaugėjo pacientų, besiskundžiančių stuburo skausmais, neurochirurgas D. Stukas įvardijo besitęsiančią pandemiją. „Visi turbūt sutiksime, kad nelengvą gyvenimo etapą šiuo metu išgyvena visa žmonija. Su pandemija atsekė karantinai, ribojimai. Prieš pandemiją lietuviai nebuvo fiziškai aktyviausia tauta, bet karantino metu žmonių fizinė sveikata suprastėjo labai stipriai. Sportuoti ir fiziškai judėti tapo sudėtinga,  nes uždaryti ir sporto klubai, ir kineziterapijos kabinetai,“ – sako neurochirurgas. 

Antra priežastis –  pasaulinės pandemijos sukeltos psichologinės problemos. Anot D. Stuko,  stuburas yra labai susijęs su žmogaus psichine būkle, kurią pablogino išgyvenimai dėl pandemijos. Dalis žmonių neteko darbo, užgriuvo nežinomybė dėl ateities. Daugeliui neliko galimybės pamatyti artimuosius, laisvai ir saugiai keliauti. Visa tai stipriai pablogino žmonių psichikos sveikatą.

Be to, kai žmogus mažai juda, silpnėja raumenys, todėl gali atsirasti raumenų įtampa, spazmai, kuriuos dar labiau suaktyvina nervinė įtampa. Tad nugaros skausmo dažniausia priežastis yra raumenų įtampa. Neurochirurgas pastebi, kad tik maždaug vienam iš dešimties pacientų, besiskundžiančių nugaros skausmu, yra nustatoma neurochirurginė patologija, kurią gydyti reikia operacija.

Varginamus skausmų pacientus neurochirurgai skirsto dar į dvi grupes. Vienoje grupėje tie, kurie iki karantino nejautė jokių lėtinių skausmų. Jiems diagnozuojamas ūmus ar poūmis skausmas. Kitoje grupėje – pacientai, jau iš anksčiau turintys lėtinių stuburo problemų, ir jos yra paūmėjusios.  

Medikas teigia, kad persirgusiųjų COVID-19 liekamieji reiškiniai dar nėra ištirti, tam reikia laiko.  Bet jau ir šiandien yra pacientų, persirgusių COVID-19 infekcija, kurie prieš ligą nejautė jokių simptomų, o šiuo metu vargina lėtiniai galvos ar nugaros skausmai, galvos svaigimai ir panašūs simptomai. 

„Nėra aiškių priežasčių, tačiau yra mokslinių įrodymų, kad COVID-19 gali turėti įtakos smegenyse vykstantiems procesams, ir, retais atvejais, gali pažeisti smegenis. Tačiau reikia aiškių išvadų, ir tam reikia laiko. Šiuo metu yra labai daug neaiškumų“, – sako neurochirurgas Deividas Stukas. 

Užleistų ligų nepadaugėjo

Gydytojai onkologai pastebi, kad labai padaugėjo užleistų onkologinių ligų, nes žmonės baiminasi užsikrėsti koronavirusu ir neatvyksta tikrintis. Taip nenutiko sergantiems neurochirurginėmis onkologinėmis ligomis,  nes neuroonkologinės ligos visada turi klinikinę išraišką. Pasijutęs blogai žmogus iš karto kreipiasi į medikus: į šeimos gydytoją, į ligoninės priimamąjį, kur ištiriamas ir nustatoma liga. 

Dažniausiai pacientai jaučia galvos skausmą, galūnių tirpimą, nusilpimą, kalbos sutrikimus, taip pat smegenų navikai gali išprovokuoti epilepsijos priepuolius. Todėl pacientai dažniausiai iškart kreipiasi į gydymo įstaigą. Medikai pirmiausia galvoja apie insultą, bet, atlikus reikiamus tyrimus, pasirodo, kad tai yra tam tikro pusrutulio smegenų navikas. Pasak neurochirurgo D. Stuko, ne visiems pacientams, kuriems diagnozuojamas smegenų navikas, pavyksta padėti. Yra atvejų, kai dėl bendros paciento būklės, lokalizacijos,  gretutinių ligų, chirurginė intervencija negalima. 

Per pastaruosius dvejus metus, o ypač per karantiną, neurochirurgai stebi didesnį srautą pacientų, dažnai vyresnio amžiaus žmonių,  atvykstančių dėl osteoporotinių lūžių, nugaros skausmų, kuriems esant medikų galimybės padėti labai mažos.  

Hipokrato priesaikoje nurodoma gydytojui: „Gydyk, bet nepakenk“.  Pasak D. Stuko, kiekvienas gydytojas į tai labai atsižvelgia. O žmonės šiandien tampa medicinos žinovais, perskaitę straipsnį internete jie žino, kad, esant vienai ar kitai patologijai, galima padėti žmogui. Tačiau jie nežino,  jog ne visos intervencijos konkrečiam pacientui yra galimos. Specialistai  vertina pacientus ne tik pagal diagnozę, bet ir  pagal jų bendrą būklę, pagal gretutines ligas. Bet kokia virusinė infekcija šiems ligoniams lemia sunkesnes pasekmes, tad ir COVID-19 sveikatos būklės nepagerina. 

Smegenų ląstelės – pačios jautriausios

Patyrusiems smegenų traumą žmonėms dažniausiai būna nustatyta potrauminė  demencija, kuri turi savo išraišką. Anot neurochirurgo D. Stuko, ne visi šie žmonės laikosi gydytojo skirto gydymo, ne visi vartoja paskirtus medikamentus. Ypač tai gali būti pavojinga sergantiems epilepsija.  

Dar blogesnės išeitys, kai diagnozuojama epilepsija, tačiau žmogus toliau vartoja ne vaistus, bet alkoholį, kuris išprovokuoja  epilepsiją. Ypač blogai, jei nuolat vartojamas alkoholis. Jį nutraukus galimas epilepsijos priepuolis, kurį patyrusieji krenta, netenka sąmonės, susitrenkia galvą ir įvyksta dar viena pakartotinė galvos smegenų trauma. Deja, bet ne visus tokius pacientus pavyksta išgelbėti. 

Galvos traumas skyriaus pacientai patiria ir autoįvykyje, nelaimingų atsitikimų metu: lipo, nukrito, susitrenkė. Tačiau daugumą galvos traumų įvyksta dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. 

Traumos priežastimi gali tapti ir tam tikrų medikamentų nevartojimas, ypač kai epilepsijos gydymui pacientas nevartoja prieštraukulinių  preparatų. 

Būna ir tokių galvos traumų, kai operacinis gydymas netaikomas, nes neurochirurgas mato, kad pacientas gali operacijos neištverti arba operacija tam pacientui nebus naudinga ir nepakeis ligos eigos. Pasak gydytojo, tai nutinka, kai paciento hemodinamika nestabili, nėra galvos smegenų kamieno refleksų, yra gili koma. Smegenys yra pačios jautriausios ląstelės ir spaudimui, ir deguonies netekimui,  todėl viskas, kas sukelia šias būkles, gali joms pakenkti.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


7 gegužės, 2021

Pagal savižudžių skaičių tarp pirmaujančių valstybių įsitvirtinusi Lietuva kitas Europos šalis lenkia ir savižudybių gausa laisvės atėmimo įstaigose – pastaraisiais […]

6 gegužės, 2021

Vaikams grįžtant į ugdymo įstaigas, akivaizdu, kad kyla klausimų, kokią įtaką šis atsidarymas turi epidemiologinei situacijai Vilniuje, kuri yra sudėtinga, […]

6 gegužės, 2021

Grožio standartai, bendraamžių keliamos sąlygos, noras būti „kietu“ draugų akyse, kino žvaigždės, žvelgiančios į mus iš ekranų – tai daugybė […]

5 gegužės, 2021

Suskiepijus pirmą milijoną vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19), viena arba dviem dozėmis paskiepytų Lietuvos gyventojų dalis pasiekė 25 proc. Pridėjus tuos […]

3 gegužės, 2021

Botulinas plačiai naudojamas visame pasaulyje – šiandien tai yra dažniausiai atliekama kosmetinė procedūra, dažniausiai naudojama kovojant su senėjimo požymiais ir […]

30 balandžio, 2021

Ištisus keturis sunkių dializių metus Laima Kuckailienė (45 m.) laukė ir tikėjo, kad vieną dieną nutiks stebuklas. Ir jis nutiko […]

30 balandžio, 2021

Odos plaukelių skutimas, šalinimas vašku, cukrumi, depiliaciniai kremai ir kiti įprasti depiliacijos būdai yra trumpalaikiai, skausmingi ir dirginantys odą. Plaukelių […]

27 balandžio, 2021

Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų […]

Iliustracija iš knygelės Laimė yra lapė miško takeliai
27 balandžio, 2021

Liečiamosios, arba taktilinės, knygelės – unikalus rankų darbo kūrinys, padedantis nereginčiam ar kompleksinę negalią turinčiam vaikui pažinti pasaulį. Lietuvos aklųjų […]

COVID-19 vakcinos
26 balandžio, 2021

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniaus mieste nuspręsta perskirstyti savaitgalio bei šiandienos vakcinų siuntas ir […]

23 balandžio, 2021

Praėjusią savaitę Lietuva įžengė į juodąjį D scenarijų, kai sergamumas COVID-19 liga viršijo 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 […]

23 balandžio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį tęsiant darbo dienas regionuose, šįkart – Telšių, pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Mažeikių rajono Šerkšnėnų […]

Kauno klinikų nuotr.
22 balandžio, 2021

COVID-19 situacija Kauno regione išlieka sudėtinga, todėl nuo rytojaus regiono gydymo įstaigose didinamas covid lovų skaičius. Nuo rytojaus 25 papildomos […]

Rausvaziedė ežiuolė
22 balandžio, 2021

Pastebėta ir moksliniais tyrimais pagrįsta, kad visų užkrečiamųjų ligų, epidemijų ar pandemijų atvejais nesuserga arba lengvai serga asmenys su stipria […]

22 balandžio, 2021

Praeitų metų kovo mėnesį Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC) sudarė sutartį su tiekėju Harbin Shangyang Trading Co., Ltd. dėl asmeninių […]

Dezinfekcinis skystis
21 balandžio, 2021

Siekiant suvaldyti visą pasaulį jau daugiau nei metus kaustančią COVID-19 pandemiją, labai svarbu laikytis tinkamos rankų higienos, kuo dažniau plauti […]

20 balandžio, 2021

Statistikos departamentas praneša, kad per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius – 1138. Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms […]

19 balandžio, 2021

Slaugomų ar nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų su negalia, suaugusių neįgaliųjų ar senyvo amžiaus žmonių artimieji gali teikti prašymus savivaldybėms dėl […]

19 balandžio, 2021

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) pernai Lietuvos vaistinėse iš viso buvo sumokėta 377 mln. eurų. Didžioji dalis […]

19 balandžio, 2021

Šiandien posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) aptarė šalies epidemiologinę situaciją ir taikomas karantino režimo priemones. „Nors susirgimų […]