21 gruodžio, 2021

Bronis Ropė: „Labiau pasitikiu ne Komisaro pažadais, o mūsų žemdirbių atkaklumu“

EP narys Bronis Ropė

Europos Parlamentas patvirtino Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą. Dėl pandemijos negavus leidimų planuotam Europos žemdirbių protestui, Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai Briuselyje susitiko su Europos Komisijos nariu Janusz Wojciechowski, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą. Apie besibaigiančius metus ir apie tai, kas žemdirbių laukia prasidėjus naujiesiems, kalbamės su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

Neseniai įvyko Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovų susitikimas su Komisaru J. Wojciechowski. Komisaras Lietuvos atstovams pažadėjo parengti reikalingus pasiūlymus dėl išmokų konvergencijos ir atvykti į Lietuvą dar šį pavasarį. Kaip vertinate šį susitikimą ir J. Wojciechowski pažadus?

Vienareikšmiškai palaikau Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyvą ir toliau ketinu kartu aktyviai siekti Lietuvos žemės ūkiui palankių sprendimų ES politikos arenoje. Tas tarpines pergales dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, kurias pavyko iškovoti, pasiekėme tik atkaklumo, daugybės dalykinių susitikimų, oficialių raštiškų kreipimųsi, peticijų ir protesto balsų dėka. Jei susitaikytume su viskuo, ką siūlo kiti, o patys paklusniai tylėtume, tai dabartinė Lietuvos žemdirbių situacija, ko gero, būtų kur kas prastesnė.

Lietuvių delegacija susitikime su ES komisaru reikalavo teisingų ES tiesioginių išmokų ir Žaliojo kurso priemonių, nekeliančių pavojaus žemės ūkio sektoriaus išlikimui.  Lietuvos ūkininkams įvairūs reglamentai apriboja veiklos galimybes, o tiesioginės išmokos vis dar mažiausios Europos Sąjungoje, kurioje konkuruoti tenka bendroje rinkoje su kitais ūkininkais, gaunančiais net kelis kartus didesnes išmokas. Tad jei nekovosime už tai, kad ES vykdytų įsipareigojimus žemdirbiams, jei paliksime žemės ūkio politikos klausimą savieigai, mūsų šalis gali susidurti su rimta priklausomybės nuo įvežtinio maisto grėsme.

Komisaras J. Wojciechowski žadėjo, kad iki jo darbo kadencijos pabaigos išmokų konvergencija bus įgyvendinta. Jis pažadėjo pats imtis reikalingų pasiūlymų rengimo ir kalbėjo apie būtinybę žemdirbiams ir politikams dirbti išvien, kad šiuos pasiūlymus valstybės narės ir Europos Parlamentas patvirtintų. Panašių pažadų iš Komisaro jau esame girdėję, tad aš negaliu to vertinti kaip itin geros galutinės žinios.

Tačiau esu tikras, kad jei mes visi – Lietuvos žemdirbiai, visų lygių politikai ir ekspertai – kalbėsime vienu balsu ir išnaudosime visas galimybes daryti įtaką ES institucijoms, išmokų suvienodinimo tikrai pasieksime. Tad labiau pasitikiu ne Komisaro pažadais, o mūsų žemdirbių atkaklumu bei per pastaruosius keletą metų jų sukaupta didžiule derybų patirtimi. Deja, šiuo metu negaliu pasidžiaugti, kad nacionalinės valdžios atstovai šiame kelyje yra stiprus žemdirbių ramstis. Kartais susidaro net gi priešingas įspūdis.

Susitikimo dalyviai kalbėjo ir apie Europos žaliojo kurso priemones, nukreiptas į žemės ūkio sektorių. Anot Lietuvos atstovų, didesnė sprendimų priėmimo laisvė valstybėms narėms gali atsisukti prieš žemdirbius, jei valstybės narės, prisiėmusios žemės ūkiui papildomus įsipareigojimus, nenumatys jiems reikalingų kaštų finansavimo…

Taip, sutinku su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais. Žaliasis kursas žemdirbiams turi būti galimybė, o ne biurokratinė našta. Dabar tai jau valstybių narių reikalas – tinkamai ir teisingai suformuluoti Žaliojo kurso priemones ir užtikrinti jų finansavimą, kad jos žemdirbių nežlugdytų, o padėtų jiems klestėti siekiant klimato kontrolės ir kitų Žaliojo kurso tikslų. Tai ypač aktualu Lietuvos žemdirbiams, kurie jau ne pirmus metus patiria krizę dėl diskriminacinių ES tiesioginių išmokų.

Turime pripažinti, kad BŽŪP neturi finansinio pagrindo Žaliojo kurso įgyvendinimui. Nors daug kalbėta apie didelius BŽŪP pokyčius bei apie papildomą finansavimą, realybėje tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes šalys narės turi labai daug laisvės pačios spręsti, kaip išleisti lėšas, kur jas nukreipti ir kokiomis sąlygomis.

Pastaruoju metu dabartinės Lietuvos valdžios ir žemdirbių santykis, švelniai tariant, labai įtemptas. Net gi dramatiškas. Jei dabar Žaliojo kurso priemonių įgyvendinimas priklauso nuo valstybių narių, tai kokias perspektyvas matote žemės ūkio sektoriui su dabartinėmis nacionalinių sprendimų tendencijomis? Kurie nacionalinės valdžios žingsniai Jums atrodo kritikuotini?

Bendro darbo su atkaklia žemdirbių bendruomene dėka turime pasiekimų. Per naują finansinį laikotarpį Lietuvos žemdirbiai gaus 1 mlrd. Eur daugiau ES paramos nei iki šiol. Ne tiek, kiek buvo pažadėta, bet vis šis tas. Tad būtų labai apmaudu, jeigu ši valdžia sugriautų ir tai, ką sunkaus darbo dėka mums visiems kartu pavyko pasiekti Lietuvos žemdirbių, o kartu ir mūsų visų – žemės ūkio produkcijos vartotojų labui.

Dabartinė Vyriausybė ES Atsigavimo fondo pinigus paskirstė visiškai ignoruodama žemės ūkio sektorių. Šie pinigai teoriškai galėjo būti skiriami Žaliojo kurso priemonių ir žemės ūkyje finansavimui. Tačiau žemdirbiai iš jų gavo apvalų nulį.

Pagal naująjį BŽŪP reglamentą visos ES valstybės narės turi parengti ir Europos Komisijai pateikti savo šalių žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginius planus. Lietuvos strateginis planas jau pristatytas. Pats asmeniškai gaunu atsiliepimus iš žemdirbių, klausiu, kokį strateginį planą jie norėtų matyti, ar tenkina tai, ką mato. Visų pirma, ką man pabrėžia žemdirbiai, jie apskritai turėjo mažai galimybių dalyvauti plano rengime, jų balso buvo mažai klausomasi, mažai derinamos projekte formuluojamos nuostatos.

Ūkininkai nusivylę, kad plano rengimas buvo mažai viešinamas, pasigedo skaidrumo. Panašu, kad ši valdžia viską linkusi nuspręsti už uždarų durų. Tuo tarpu žemdirbiai, kurie tiesiogiai tą planą turės įgyvendinti, šios Vyriausybės yra nurašyti kaip lobistai, kurie nelabai turi teisės dalyvauti sprendimų priėmime.

Matau pavojų ir sprendime valstybėms narėms pačioms suformuluoti ekoschemas. Lietuvoje sukurtos ekoschemos žemdirbiams kelia daug abejonių, nacionalinė valdžia jas apraizgė sudėtingais apribojimais, kurių nereikalauja Europos Sąjunga, tad Lietuvos ūkininkams dalyvauti jose bus sunku ir galimai nuostolinga. Tad kyla grėsmė apskritai nepanaudoti dalies žemdirbiams remti skirtų lėšų.

Kaip vertinate naująją BŽŪP reformą? Kokie nauji iššūkiai laukia Lietuvos žemdirbių?

Tiek aš, tiek mano Žaliųjų/ELA frakcija nebalsavome už šitą BŽŪP dokumentų variantą. Negalėjome jai pritarti dėl labai akivaizdžių priežasčių. Pirma, ir visų svarbiausia – kaip ir minėjau, liko neįgyvendinti pažadai suvienodinti išmokas visų ES šalių ūkininkams. Antra, apie ką jau nemažai kalbėjau aptariant Žaliąjį kursą, žemdirbiams yra keliami nauji įsipareigojimai, kurie reiškia papildomus ūkininkavimo kaštus, bet pinigų Lietuvoje jiems įgyvendinti neskiriama. Todėl mūsų šalies žemdirbiai patenka į dar keblesnę situaciją, kai su Europos ūkininkais turės konkuruoti ne tik gaudami mažiausias išmokas, bet dar ir gaudami naujus finansams imlius įsipareigojimus bei negaudami jokių papildomų investicijų.

2014-2020 BŽŪP tikslai buvo labiau orientuoti į žemės ūkio našumo didinimą,  žemdirbių pajamas, rinkų stabilizavimą, pakankamo tiekimo ir prieinamų žemės ūkio produkcijos kainų vartotojams užtikrinimą. Tuo tarpu 2023-2027 BŽŪP tikslai jau yra stipriai pritraukti prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Prie teisingų pajamų užtikrinimo tikslo kartu atsiranda daug punktų apie kovą su klimato kaita, aplinkos, kraštovaizdžių, bioįvairovės saugojimą, maisto produktų saugą ir pan. Tai reiškia – biudžetas praktiškai tas pats, o tikslų teks pasiekti kur kas daugiau.

Dabar labai daug priklauso nuo nacionalinio lygio sprendimų, nuo mūsų pačių Vyriausybės požiūrio, kuris, bent jau kol kas, mūsų šalies žemės ūkio išlikimui nėra palankus. Ši Vyriausybė neprioritetizuoja nei žemės ūkio, nei kaimo apskritai. Tad artėjant šventoms Kalėdoms ir Naujiesiems Metams, žemę dirbantiems ir visiems kaime bei regionuose gyvenantiems žmonėms linkiu kuo geriausios sveikatos ir neprarasti atkaklumo. Sunkumų turime daug, tad dabar ne laikas prarasti tikėjimą. Priešingai.

Dabar kaip niekad svarbu vienytis, burtis, domėtis politiniais procesais ir ginti Lietuvos kaimo, žemės ūkio ir regionuose gyvenančių žmonių ateitį. Jau turime geros patirties, tad esu tikras, kad bendradarbiaudami, argumentuotai derėdamiesi ir darydami nenuilstantį spaudimą tiek nacionalinėje, tiek ES politikoje pasieksime mūsų žmonėms palankesnius sprendimus. Esu atviras Lietuvos žmonėms ir tikiu, kad mūsų bendri darbai atneš dar daugiau gerų rezultatų.

Užsk. Nr. BR-33


18 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo oficialų vizitą Azerbaidžane. Šalies vadovas trečiadienio rytą susitiko su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu. Lietuvos […]

18 gegužės, 2022

Karui Ukrainoje nutraukus įprastines maisto tiekimo grandines, jau kalbama apie pasaulinę maisto krizę. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį kylant maisto kainoms […]

18 gegužės, 2022

Lietuvos ir viso pasaulio automobilių rinką stabdo sparčiai kylančios dalių kainos ir jų trūkumas, geopolitiniai iššūkiai, augantys taršos mokesčiai bei […]

17 gegužės, 2022

Seimo posėdyje Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pradėdama apdovanojimo ceremoniją, priminė, […]

Karolina Mickutė
12 gegužės, 2022

Šią savaitę Seimas balsuoja dėl Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekto. Iki šiandien teisės aktas buvo derintas ir svarstytas 238 dienas. […]

12 gegužės, 2022

Nenumaldomai artėja metas, kai vykstant technologijų proveržiui, pramonės ir gamintojo – vartotojo santykiuose įvyks esminiai pokyčiai. Verslui labai svarbu mažinti […]

12 gegužės, 2022

Vyriausybė pritarė, kad gamtoje užaugusių vynuoginių sraigių tvarkymo paslaugos būtų įtrauktos į Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas […]

11 gegužės, 2022

Trečiadienį, gegužės 11 d., šalyje oficialiai minint Pagarbos mokesčių mokėtojų dieną, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pabrėžia: piliečiams tarnaujantis ir […]

Prezidentas Gitanas Nausėda, BNS nuotr.
10 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas antradienį lankėsi tarptautinėse pratybose „Geležinis vilkas 2022 I“ Gaižiūnų poligone, Rukloje. Kasmetinės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir […]

9 gegužės, 2022

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo […]

9 gegužės, 2022

Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį – rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, […]

6 gegužės, 2022

Lietuvoje darbą jau rado daugiau kaip 7,6 tūkstančio nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Tai sudaro beveik trečdalį į Lietuvą […]

5 gegužės, 2022

Po susitikimo Lietuvoje su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žemės ūkį, Janusz Wojciechowski, apie šio vizito rezultatus ir jo reikšmę […]

5 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį kartu su Lenkijos ir Latvijos Prezidentais Andrzejumi Duda ir Egilu Levitu bei energetikos komisare […]

4 gegužės, 2022

Pandemija ne tik  įvedė naujas taisykles pasaulyje, bet ir atvėrė naujas galimybes verslo sektoriui.  Viena iš jų – daug greičiau […]

2 gegužės, 2022

Kuriant namų interjerą ar norint jį atnaujinti, svarbu pasirinkti kokybiškas namų apdailos medžiagas. Laiptų danga ar pakopos – ne ką […]

30 balandžio, 2022

Balandžio 29 d. į pirmąjį reisą iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamną išplaukė „Luna Seaways“ – naujas pirmaujančio Europoje keltų operatoriaus […]

30 balandžio, 2022

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ klientams mažina paslaugų teikimo tarifus. Tokiu būdu siekiama rinkai pasiūlyti efektyvesnes […]

AAI asociacijos prezidentas Matas Buzelis
28 balandžio, 2022

Naudotų automobilių pirkėjai visame pasaulyje susiduria su ta pačia problema – apgavystėmis naudotų automobilių rinkose. Mėgindami parduoti transporto priemones su […]

27 balandžio, 2022

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ trečiadienį ryte pradėjo bandomąjį važiavimą iš Kauno intermodalinio terminalo (KIT) į […]