2 balandžio, 2022

Bronis Ropė. Sunki misija tenka žemdirbiams, kad patektų prie diskusijų stalo

Europos Parlamento narys Bronis Ropė

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje parodė, kaip stipriai mes esame vieni su kitais susiję. Kylančios energijos, trąšų ir kitų priemonių kainos bei tiekimo grandinių nestabilumas stipriai padidino maisto produkcijos gamybos sąnaudas Europoje, tai jau kiekvienas turėjome pajusti per žaibiškai kylančias maisto kainas. Žemdirbiai garsiai perspėja apie gresiantį pašarų, grūdų trūkumą, taip pat apie grėsmę susidurti su tam tikrų maisto produktų deficitu.

Panašu, kad Europos Komisija grėsmes vertina daug rimčiau nei Lietuvos nacionalinė valdžia ir imasi iniciatyvos, didinant pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą. Praėjusią savaitę Europos Parlamente pristatyti pagalbos maisto sektoriui veiksmai, kurie apima paramą ES ūkininkams ir vartotojams.

Kol kas maisto ES pakanka, nes žemynas yra pajėgus apsirūpinti daugeliu žemės ūkio produktų. Vis dėlto rinka stipriai reaguoja į karo sukeltą krizę ir kiekvienas žmogus jau spėjo pajusti tai per augančias maisto kainas. Negalime to ignoruoti, apsimesti, kad tai nežymus pokytis. Nes kainos kyla stipriai ir tai dar nėra pabaiga.

Mūsų žemės ūkio sektorius labai priklauso nuo pašarų importo, jų turime įsivežti iš kitų šalių, nes patys kol kas pašarais neapsirūpiname. Dėl šio pažeidžiamumo ir dėl didelių gamybos sąnaudų, pvz., išlaidų trąšoms ir iškastinių išteklių energijai, ūkininkams kyla gamybos sunkumų ir yra pavojus, kad maisto kainos dar labiau kils.

Jau dabar akivaizdu, kad dėl Ukrainoje vykstančio karo, šios šalies žemės ūkio darbai sutriks – dalyje laukų nebus suspėta laiku pasėti, tad ir derliai, iki šiol įnešdavę svarbų indėlį į pasaulinius aruodus, gali ženkliai sumenkti. Atėjus laikui kulti, t.y. maždaug po pusmečio, šį mažėjimą galime skausmingai pajusti ir mes, ypač gyvulininkystės sektoriuje, kuris priklausomas nuo iš Ukrainos įvežamų pašarų.

Jau daugelį metu kartoju, kad apsirūpinimas maistu yra vienas iš svarbiausių valstybės saugumo garantų. Šiandien, kai Rusija, panašu, tyčia taikosi į maisto sandėlius ir juos naikina, užminuoja žemės ūkio laukus, naikina kuro saugyklas, turime išgirsti šios šalies pagalbos šauksmą ne tik dėl ginkluotės ar humanitarinės pagalbos, bet ir dėl žemės ūkio sektoriaus stabilizavimo. Ir tai turime padaryti ne tik dėl Ukrainos žmonių. Tai turime padaryti dėl savęs.

Padėdami Ukrainai, iš tikrųjų labai stipriai padėsime sau. Ukraina yra vienas didžiausių žemės ūkio priemonių ir produkcijos tiekėjų ES, taip pat pasaulyje, tad Rusija kerta per viso pasaulio maisto grandines. Turime padaryti viską, kad tas karas kuo greičiau pasibaigtų.

Ukrainos žemės ūkiui reikia kuro, trąšų ir kitų priemonių. Taip pat būtina ieškoti alternatyvių tiekimo logistikos kelių, nes pagrindinė logistinė infrastruktūra – uostai – yra sugriauti, Juodosios jūros pakrantės užminuotos. Jūros keliais Ukraina eksportuodavo apie 85 proc. žemės ūkio produkcijos. Tad ES turi prisidėti prie sprendimų, kaip sukurti naują ir atstatyti sugriautą Ukrainos tiekimo infrastruktūrą, kad būtų išlaikyti transporto ir sandėliavimo įrenginiai, kad Ukraina galėtų išmaitinti savo piliečius ir galiausiai atgauti eksporto rinkas.

ES skubios paramos Ukrainai programa, kurios biudžetas – 330 mln. EUR, padės užtikrinti prieigą prie pagrindinių prekių ir paslaugų, taip pat apsaugoti gyventojus. Kitas svarbus tikslas bus rekonstruoti civilinę infrastruktūrą, strateginį planavimą ir užtikrinti energetinį saugumą.

Lygiagrečiai turime daryti visus įmanomus sprendimus, kad mūsų valstybė maksimaliai įgalintų Lietuvos žemės ūkį kuo greičiau užsitikrinti visas galimybes, sustiprinti visas silpnąsias grandis, kad Lietuvos žemės ūkis galėtų pilnai aprūpinti šalį maistu. Pasibaigus vienai krizei, niekada nežinome, kada ištiks kita. Tad mokykimės iš šiandieninės situacijos ir tapkime labiau nepriklausomi, atsparesni ir stipresni pasirūpinti savo žmonių poreikiais kiek įmanoma savarankiškai savo valstybės viduje.

Europos Komisija pasinaudojant krizių rezervu, ES žemės ūkio sektoriui siūlo 500 mln. eurų vertės paramos rinkinį, iš kurio būtų remiami labiausiai nuo sunkių karo Ukrainoje padarinių nukentėję gamintojai. Planuojama, kad tuo remdamosi ES valstybės narės galėtų teikti papildomą finansinę paramą ūkininkams ir taip prisidėti prie visuotinio apsirūpinimo maistu arba dėl padidėjusių gamybos sąnaudų ar prekybos apribojimų atsirandančių rinkos sutrikimų šalinimo. Europos Komisija ketina sudaryti galimybę valstybėms narėms prisidėti prie šios paramos 200 proc., t. y. minėtą paramos sumą padidinti tris kartus, iki 1,5 mlrd. eurų.

Atsižvelgdamas į itin rimtą situaciją, gresiančią maisto stygiumi artimiausiu laikotarpiu, jau kelis kartus kreipiausi į Lietuvos Vyriausybę su raginimu numatyti reikiamus išteklius ir maksimalia leistina apimtimi prisidėti prie Lietuvai teksiančios minėto paramos paketo dalies, išlaikant konkurencingumą ir siekiant maksimaliai išnaudoti nedirbamos žemės plotus. Taip pat kviečiu Vyriausybę skubiai inicijuoti visų suinteresuotų šalių diskusiją dėl nacionalinės apsirūpinimo maistu strategijos parengimo ir įgyvendinimo.

Siekdamos pagerinti maisto įperkamumą, ES valstybės narės gali taikyti lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio tarifus, taip pat pasinaudoti ES fondais, pavyzdžiui, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu. Neseniai sukurtas Europos mechanizmas, suburiantis nacionalinės valdžios institucijas ir privačius subjektus iš visos tiekimo grandinės, nuodugniai išanalizuos ES maisto tiekimo grandinės rizikas ir teiks pasiūlymus  rizikos mažinimui.

Tad sunki misija tenka ir Lietuvos žemės ūkio atstovams dalyvauti vertinant silpnąsias vietas bei formuluojant sprendimus. Žinant mūsų dabartinės valdžios požiūrį į ūkininkus kaip į lobistus, o ne į socialinius partnerius, žemės ūkio atstovams gali būti sudėtinga patekti prie šių diskusijų stalo. O kas geriau žino situaciją jei ne patys žemdirbiai?

Europos Komisija taip pat numato tiesioginių išmokų ir su plotu bei gyvuliais siejamų kaimo plėtros priemonių ūkininkams avansinių mokėjimų didinimą nuo 2022 m. spalio mėn. Planuojamos rinkos apsaugos priemonės kiaulienos rinkai remti, atsižvelgiant į ypač sudėtingą sektoriaus padėtį. Numatyta išimtinė laikina nukrypti leidžianti nuostata, kuria leidžiama auginti bet kokius maistinius ir pašarinius augalus pūdymuose, kartu išlaikant viso dydžio ūkininkams mokamas žalinimo išmokas. Taip padidės ES gamybos pajėgumai. Taip pat planuojamos konkrečios laikinos esamų pašarų importo reikalavimų lankstumo priemonės, kurios padėtų sumažinti spaudimą pašarų rinkai.

Pasiūlyta ir nauja laikinoji priemonių programa krizės atveju, kuri taip pat apima ūkininkus, trąšų gamintojus ir žuvininkystės sektorių. Ji leidžia suteikti valstybės pagalbą ūkininkams, kurių gamybos sąnaudos labai padidėjo. Siekiant užtikrinti, kad nesuprastėtų ES derliaus perspektyvos, bus vykdoma trąšų kainų ir tiekimo ūkininkams stebėsena.

Įgyvendinant strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, dabartiniu krizės laikotarpiu Europos Komisija orientuojasi į tai, kad nenukentėtų bendras ES žemės ūkio našumas. Kad užsitikrintume apsirūpinimą pašarais ES vidaus rinkoje, numatoma susietoji parama baltymingų augalų auginimui skatinti.

Kad visa tai būtų sėkmingai įgyvendinama Lietuvoje, kviečiu žemės ūkio atstovus būti kiek įmanoma aktyviems. Kuo skubiau kreipkitės į Vyriausybę, pateikite situacijos analizę ir pasiūlymus iš žemės ūkio perspektyvos. Aš, prireikus, toliau tarpininkausiu pristatant Vyriausybei Europos Parlamento ir Europos Komisijos poziciją apsirūpinimo maistu klausimu, kuri šiuo metu, akivaizdu, yra daug atsakingesnė nei Lietuvos nacionalinės valdžios. Bendromis pastangomis skubiai organizuokime visų suinteresuotų šalių diskusiją dėl nacionalinės apsirūpinimo maistu strategijos parengimo ir įgyvendinimo, bendradarbiaukime, kad Lietuvos aruodai neištuštėtų, o gyventojams duonos ir pieno nereikėtų pirkti skolon.

Užsk. Nr. BR-44


Rūta Meilutytė, Reuters nuotr.
25 birželio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Rūtą Meilutytę, šiandien Budapešte, 50 metrų plaukimo krūtine finale, iškovojusią aukso medalį. „Jūsų talentas, […]

23 birželio, 2022

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ir Europos Vadovų Taryba ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. […]

20 birželio, 2022

Su žeme sulyginti namai, žuvę, dingę be žinios ar sužeisti artimieji, evakuacija vykstant apšaudymams ir suvokimas, kad viskas, ką turi […]

19 birželio, 2022

Prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje, Kylyje, įteiktas prestižinis Pasaulio ekonomikos apdovanojimas (Global Economy Prize 2022). Metinį Pasaulio ekonomikos apdovanojimą Kylio pasaulio ekonomikos institutas (Kiel […]

EP narys Bronis Ropė
17 birželio, 2022

Pradėjo veikti nauja Europos Komisijos valdoma Kohesio atviros ir nemokamos prieigos platforma https://kohesio.ec.europa.eu/ , skirta pamatyti sanglaudos politikos pasiekimus. „Gyventojai man […]

EP narys Bronis Ropė
14 birželio, 2022

Europos Komisija iš ES sanglaudos asignavimo lėšų, skirtų Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, vietoje Lietuvos Vyriausybės prašytų 679 mln. eurų, […]

11 birželio, 2022

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį Vilniuje atidarė Ukrainos centrą, įsikūrusį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje. Šventiniame renginyje nuotoliniu […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
10 birželio, 2022

Lietuvoje gana tyliai praėjo vidinės politinės kovos dėl milijonų, skirtų regionų vystymuisi. Tai gana dideli regionams skirti ES pinigai, kuriuos […]

Prezidentūros nuotr.
10 birželio, 2022

Šį šeštadienį, Vilniuje esančioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje oficialiai duris atvers Ukrainos centras, skirtas ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje. Ukrainos […]

9 birželio, 2022

Amsterdame, įspūdingoje Westergas renginių erdvėje, paskutinį gegužės savaitgalį papuošalų kūrėjai, dizaino puoselėtojai ir gerbėjai susibūrė 19-ojoje tarptautinėje juvelyrikos meno mugėje […]

9 birželio, 2022

Šiandien prasideda prekyba Lietuvos pašto kartu su „Laisvės TV“ išleistais asmeniniais pašto ženklais, skirtais Ukrainai dovanojamam bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“. Ta […]

7 birželio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Šalių vadovai aptarė Rusijos karo Ukrainoje padėtį, pasirengimą […]

7 birželio, 2022

Ukrainos aktorius Daniilas dėkoja Lietuvos gyventojams, kurie padeda Ukrainos vaikams ir jo šaliai. Nėra nieko prasmingesnio šiame gyvenime, kaip tavo […]

6 birželio, 2022

Visuomeninė organizacija „Eleos-Ukrainos“ Ukrainoje kuria centrą, kurio tikslas – padėti moterims, nukentėjusioms nuo seksualinio smurto per karą. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ […]

3 birželio, 2022

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien ministerijoje susitiko ir dar sykį su pergale pasveikino Pasaulio moterų bokso čempione […]

J. Jelinskė su komanda (antra iš dešinės)
3 birželio, 2022

Panevėžietė Justina Jelinskė dar moksleivė sėdėdama kirpėjo kėdėje stebėdavo jo darbą ir tikėjo, kad vieną dieną išsipildys svajonė tapti kirpėja. […]

3 birželio, 2022

Ignalinoje veikiantis ir kelias savivaldybes vienijantis VšĮ „Euroregiono Ežerų kraštas direktorato biuras“ įgyvendina Erasmus+ KA2 projektą „Etno bangos: tarptautinio bendradarbiavimo […]

Aistės Ridikaitės nuotr.
2 birželio, 2022

Antrąją Hempel pasaulio taurės „Allianz regatta” dieną, vykstančią Amsterdamo priemiestyje Almere, šalta oro ir vandens temperatūra bei smarkūs lietūs buriuotojų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
2 birželio, 2022

Gegužės 31 d. Vilniuje Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje buvo paminėta tradicinė Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus diena.  […]

„Wolt“ generalinis direktorius Miki Kuusi
2 birželio, 2022

JAV maisto pristatymo milžinė „DoorDash“ (NYSE: DASH) šiandien, birželio 1-ąją Lietuvos laiku, paskelbė užbaigusi „Wolt Enterprises Oy“ („Wolt“) įsigijimo procesą. […]