Bronis Ropė. Švietimas – sritis, turinti didžiausią pridėtinę vertę
Mieli pedagogai, dėstytojai, mokytojai, ugdytojai, moksleiviai, studentai,
Rugsėjo 1-ąją sutikime su pakilia nuotaika! Švietimas – sritis, turinti didžiausią pridėtinę vertę ne tik ekonomine prasme. Švietimo sistema remiasi bendruomeniškais santykiais, žinių, įgūdžių perdavimu tarp tam tikros bendruomenės narių, tobulėjimu mokantis vieni iš kitų, asmenybės savarankiškumo bei kritinio mąstymo ugdymu laisvai diskutuojant, keliant klausimus, atveriant įvairius požiūrius. Tuo pačiu tai terpė, kurioje galime perduoti mums brangias vertybes – humaniškumą, pagarbą gyvybei, demokratijai, šeimai, valstybingumo sampratą, tautiškumo, patriotiškumo, visuomeniškumo patirtį ir kitus mums svarbius dalykus. Tad būtent švietimas yra ta sritis, kur reiktų mažiausiai taupyti. Tai sritis, kuri turi būti prieinama kiekviename regione, kiekvienam sostinės ir kaimo vaikui. Švietimo paslaugų prieinamumo negali riboti jokie kiekybiniai rodikliai, joks moksleivio krepšelis, klasės komplektas ar kitas švietimo esmę nuneigiantis kriterijus. Valstybė tiek bendrojo lavinimo, tiek profesinei mokyklai, kolegijai ar universitetui užkraudama optimizavimo tikslus ir prievolę atitikti darbo rinkos poreikius, negali pamiršti daug platesnės švietimo sistemos vertės, matuojamos ne tik kiekybiniais ekonominiais rodikliais, bet ir kokybiniais socialiniais, vertybiniais, kūrybiniais, kultūriniais ir kitais valstybės raidai būtinais aspektais.
Dalyvauju mokyklų organizuojamuose renginiuose, diskusijose, bendrauju su švietimo įstaigų administracijų atstovais, su didžiausiais entuziastais ir idėjininkais – mokytojais, dėstytojais ir matau, kad mokyklos bendruomenė tobulėja, prisitaiko prie šiandienos iššūkių, yra pasirengusi dideliems pokyčiams siekiant aukštesnės švietimo kokybės, gerinant švietimo turinį ir santykius tarp švietimo bendruomenės narių. Tiek savo paties, tiek mokyklų organizuojamų renginių metu, taip pat kviestinių vizitų į Europos Parlamentą metu bendrauju su pačiais moksleiviais, studentais, mūsų šalies jaunuoliais. Ir širdis džiaugiasi, kad jaunimui nėra tas pats, mūsų vaikai nėra numoję ranka į mūsų šalį, kaip nepagrįstai kartais kalba vyresnė karta. Galbūt dalis yra nusivylusių ar nusivylimą perėmusių iš savo tėvų, bet ir tie trokšta mūsų tikėjimo jais, mūsų politinio indėlio, kad nebūtų naikinamos galimybės jiems mokytis tame Lietuvos krašte, kur jie auga, kur jų tėvai, seneliai. Kad jiems būtų palikta, o dažnu atveju jau ir atkurta, atstatyta galimybė likti savo krašte, kurti, dirbti, realizuoti savo idėjas ten, kur jų šaknys. Tai ugdo meilę savo kraštui, savo šaliai, ir atsakomybę ginti tai, kas yra brangu.
Sveikinu visus su Rugsėjo 1-ąja!
Nuoširdžiai Jūsų
Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
Užsk. Nr. BR-57
