Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vaizdo konferencijoje su strateginių sektorių atstovais aptarė valstybės pasirengimą užtikrinti patikimą Lietuvos vartotojų aprūpinimą energija ir ryšių paslaugomis koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkio metu.
„Ekstremalios situacijos ir karantino sąlygomis netrikdomas elektros, gamtinių dujų, taip pat ir ryšio paslaugų, tiekimas tampa strateginiu valstybės uždaviniu. Tai yra puiki proga įsitikinti ilgamečių investicijų į kritinę infrastruktūrą nauda“, – sakė šalies vadovas.
Per pasitarimą, kuriame dalyvavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, AB „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas, laikinai AB „Amber Grid“ direktoriaus pareigas einantis Nemunas Biknius, UAB „Ignitis grupė“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas ir Ryšių reguliavimo tarnybos vadovas Feliksas Dobrovolskis, šalies vadovas teiravosi, ar strateginę reikšmę turinčią energetinę infrastruktūrą valdančios įmonės yra pasirūpinusios darbuotojų apsauga nuo koronaviruso, ar netrūksta apsaugos priemonių, ir koks yra bendras įmonių pasirengimas atremti įvairaus pobūdžio grėsmes.
„Norėjau įsitikinti, kad tos institucijos ir bendrovės, kurios yra atsakingos už mūsų kritinę infrastruktūrą, gerai suvokia problemos mastą ir iškylančius iššūkius. Tenka pastebėti, kad daugelis jų iniciatyviai veikė ir stiprino darbuotojų saugą, ypatingą dėmesį skirdamos atliekantiems kritiškai svarbias funkcijas“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas perspėjo, kad ekstremalios situacijos sąlygomis negali kartotis tokios situacijos, kaip nutikusi kovo viduryje, kai elektros tiekimas buvo sutrikęs apie 250 tūkst. vartotojų.
„Noriu padėkoti energetikams ir rangovams už operatyvią reakciją ir gana greitai atkurtą elektros tiekimą vartotojams. Tačiau būtina imtis priemonių, kad tokia situacija nepasikartotų. Vyriausybės siūlomi įvairūs priemonių paketai, skirti investicijoms į ekonomiką paskatinti, – puiki proga padidinti inžinerinės infrastruktūros atsparumą“, – teigė šalies vadovas.
Pasak Prezidento, šiuo metu, kai Lietuva skuba įgyvendinti kritinės svarbos elektros tinklų sinchronizacijos su Europa projektą, itin svarbu užtikrinti deramą strateginės infrastruktūros objektų fizinę saugą, taip pat pasirūpinti ir apsauga nuo kibernetinių atakų.
„Džiaugiuosi galėdamas konstatuoti, kad strateginiai projektai, kuriuos įgyvendiname, konkrečiai sinchronizacijos projektas, išlaiko ankstesnį tempą. Darbai nesustojo, ir tai yra be galo svarbu Lietuvai siekiant užtikrinti savo energetinės sistemos saugumą“, – sakė šalies vadovas.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad sinchronizacijos projekto kontekste reikėtų užtikrinti konkurencingos vietinės elektros energijos generacijos pajėgumus. Be to, Prezidentas priminė, kad, šiuo metu rinkoje nusistovėjus istoriškai žemiausiai elektros ir dujų kainai, tai turi atsispindėti ir galutinių vartotojų gaunamose sąskaitose.
„Gavome visų pareigūnų, įskaitant ir energetikos ministrą, patikinimą, kad, jau liepos mėnesį perskaičiuojant elektros energijos kainas, bus galima tikėtis jų sumažėjimo visiems namų ūkiams. Tai būtų nedidelė, tačiau veiksminga parama Lietuvos žmonėms, kurie dėl koronaviruso sukeltų apribojimų susiduria ar susidurs su finansiniais sunkumais“, – sakė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie telekomunikacijų infrastruktūros stiprinimą, Prezidentas nurodė, kad viešieji tinklai turi prisitaikyti prie padidėjusių duomenų ir skambučių srautų. Todėl būtina sustiprinti elektroninių ryšių patvarumo ir pajėgumų kontrolę bei stebėseną.
„Šiandienos iššūkius turime vertinti kaip galimybę pereiti į aukštesnį lygį ir iš tiesų, o ne popieriuje tapti skaitmeninės ekonomikos šalimi“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat atkreipė dėmesį į nepatenkinamą Kritinio ryšio tinklų būklę. Šalies vadovo nuomone, technologiškai atsilikę greitosios pagalbos, policijos ir kitų tarnybų bei strateginių įmonių tinklai turi būti atnaujinti, pritaikyti gauti vaizdo duomenis ir sujungti į vieną tinklą, tokiu būdu tarnybas ryšio požiūriu atvedant į XXI amžių. Pasak Prezidento, Kritinio ryšio tinklų modernizacijos projektas turi būti atliekamas efektyviai, pasitelkiant šios srities kompetencijas ir išnaudojant turimą pažangią valstybės ryšių infrastruktūrą.
