5 vasario, 2021
LNKC

Dar septyniais reiškiniais pasipildė Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Lietuvininkų dainavimo tradicija / Klaipėdos m. sav. etnokultūros centro nuotr.

Jau ketvirtą viduržiemį, kai metas atsipūsti nuo žemiškų rūpesčių, skinami mūsų savasčiai svarbūs vaisiai – štai dar septyni reiškiniai įrašyti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriame – mūsų per amžius sukauptos žinios, įgūdžiai, susiformavusios tradicijos, iš kartos į kartą perduodama patirtis.

Nuo šiol sąvade – ir lietuvininkų dainavimo, šilinių dzūkų grybavimo tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere, Lietuvos totorių gastronomija, Žolinės atlaidų šventinimas Krekenavoje.

Senojoje tradicinėje kaimo bendruomenėje per Žolinę buvo švenčiama augmenijos branda ir dėkojama už derlių, ūkininkai ruošdavo vaišes, lankydavo vieni kitus. Įsigalėjus krikščionybei, Žolinė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šventės sakralumą, svarbą ir ilgametės tradicijos tęstinumą Aukštaitijos regione atspindi Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai, žinomi nuo XV a. pab. Krekenaviškiams Žolinės yra atsinaujinimo šventė, proga sukviesti gimines ir draugus, surengti kermošių, ragauti vasaros pabaigai būdingų vaišių. Žolynų puokščių ruošimas, vainikų, bromų pynimas – senas vietos paprotys, kurį atgaivino ir tęsia parapijos bendruomenė. Tikima, kad per pamaldas pašventintos puokštelės, kruopščiai surištos iš skirtingas simbolines reikšmes turinčių augalų, atlieka apsauginę funkciją – jos, laikomos garbingoje namų vietoje, atbaido nelaimes, o prieš Velykas su verba yra pagarbiai sudeginamos.

Lietuvos totorių gastronominės kultūros pagrindai susiformavo XIII–XVI a. Tradicija siejama tiek su Aukso Ordos valstybe, tiek su Krymo chanatu, tiek su totorių persikėlimu į dabartinę Lietuvos teritoriją XIV ir XV a. sandūroje. Išskirtiniai Lietuvos totorių gastronomijos elementai yra maisto ruošimas kazane ant atviros ugnies lauke, vytinti mėsos gaminiai, islamo maisto kultūros taisyklių taikymas, šiaurinių Juodosios jūros pakrančių gamtiniam regionui būdingi ingredientai. Senoji receptūra akylai saugoma šeimose, laikomasi gaminimo būdų ypatumų.

Poledinės bumbinamosios stintų žvejybos amatą nuo seno puoselėja Kuršių nerijos pamario bendruomenė. Bumbinimas ypatingas savo kompleksiškumu – jame susipina tiek žuvų elgsenos fenomenai, tiek nuo tautosakos elementų neatsiejami senieji kuršininkų žvejybos papročiai, tiek krašto gastronomijos kultūra. Vis atsinaujindavęs poledinės žūklės procesas galutinai susiformavo apie 1915 m.: į eketę kartu su tinklais merkiama 4 metrų ilgio eglinė ar pušinė lenta. Virš ledo likusį lentos galą – kliūgį, žvejys, ritmingai pritardamas ar pridainuodamas žodžiais „stinta pūkis, stinta pūkis“ bumbina medinėmis buoželėmis. Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, o sprukdamos nuo šio garso, jos papuola tiesiai į tinklus.

Iš paledės stinteles tinklais, sukamais bobomis, vis dar traukia Rytų Aukštaitijos žvejai. Šis būdas, užfiksuotas XIX a. pabaigoje, taikomas ir giliame, šaltame Ignalinos r. Lūšių ežere – stintelėms idealioje buveinėje, kur visus metus vandens temperatūra prie dugno išlieka vienoda. Į užšalusio ežero gelmes per eketes medinėmis kartimis ir virvėmis panardinamas apie 300 m ilgio ir apie 16 m pločio tinklas su maišu – motnia – viduryje. Jo sparnų virvės tolygiai vyniojasi aplink sukamas dvi bobas, statines ant ašių su skersinėmis kartimis, pritaisytas ant rogučių. Vietinių vadinamų „stinkų“ laimikį kelių žvejų komanda galiausia ištraukia per išlaidos eketę.

Juostos, gausiausiai išlikusi senųjų audinių grupė, puošia lietuvių tautinius kostiumus, dažnai – ir kitus šventinius ar kasdieninius rūbus, teikiamos dovanų, naudojamos vestuvių apeigose. Išskirtinės, senos kilmės pintinės juostos, būdingos tik Aukštaitijai, jau yra tapusios šio regiono reprezentaciniu ženklu. Aukštaitės juostas tebepina pirštais iš vilnonių siūlų (metmenų), kurių spalvos atitinka kitus vilnonius kostiumo audinius. Nors juostos pirmiausia skirtos sujuosti bei puošti drabužius ir aksesuarus, jomis rišami ir lauknešiai, krepšiai ar net vystyklai.

Šilinių dzūkų grybavimo tradicija yra miško ūkinės veiklos žinių, tikėjimų ir papročių sistema, formuojanti ir palaikanti ypatingą dzūkų santykį su juos supančia aplinka – mišku. Buvo sakoma, kad šiliniai vos gimį, o jau grybauc moka. Grybavimo įgūdžiai, įpročiai, vietos, technikos paprastai perduodami žodžiu iš kartos į kartą šeimose: vaikai mokosi rasti ir pažinti grybus, paūgėjus – amato subtilybių, ir tik vienas pasirinktas supažindinamas su šeimos saugomomis grybijomis. Grybai renkami nuo gegužės iki lapkričio, kol pradeda snigti. Baigus įprasta atsisveikinti su savo grybijomis, su mišku – simboliškai nulaužti pušies šakelę.

Lietuvininkų dainavimo tradicija yra ryškus Mažosios Lietuvos tapatybę reprezentuojantis kultūros dėmuo. Tradicijos senumą liudija aisčių, prūsų genčių paminėjimai ir fragmentiški papročių aprašymai IX–X a. šaltiniuose, o savitumą atspindi XVII–XX a. užrašyta dainuojamoji tautosaka. Lietuvininkų dainoms būdinga monodija ir unisoninis atlikimas, platus melodijų diapazonas, vyraujančios mažorinio pobūdžio bei sãvitos kintamosios dermės, elegiška nuotaika. Dainų repertuare gausu vestuvinių, šeimos ir karinių-istorinių dainų, retos yra kalendorinės bei vaikų. Poetikai būdingas lyrizmas, gamtos ir meilės motyvai. Regiono dainavimo tradicijai išskirtinumą suteikia Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno deltos pakrančių žvejų gyvensena.

Šiuo metu sąvade nuo 2017 m. yra jau 39 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis – nuo drevinės bitininkystės iki polkos, nuo kryžių ar šventviečių lankymo iki Rasų šventės, nuo karaimų vestuvių iki totorių Sabantujaus, nuo pirtininkystės iki ristynių, keptinio alaus, jau artėjančių Kurtuvėnų Užgavėnių. Tarp jų – ir trys jau įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

Sąvado valdytojas yra LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso, žinoma, gali ir turi prisidėti visi, todėl kasmet rudenį kviečiama teikti vertybių paraiškas.


3 gruodžio, 2022

2022 gruodžio 2 dieną, 18 valandą, Telšių kultūros centro salėje vyko tradicinis šventinis Telšių kultūros centro kolektyvų koncertas „Kai žmogus […]

2 gruodžio, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys ir aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė šiandien pasirašė susitarimą su savivaldybių vadovais dėl meno ir dizaino viešosiose […]

1 gruodžio, 2022

Vienų audinių raštų ritminis judesys vos juntamas, kitų – toks stiprus, kad sunku ilgiau išlaikyti žvilgsnį; langelių srovė gali tekėti […]

30 lapkričio, 2022

Vietos gyventojų iniciatyva – rimta jėga, galinti paskatinti rimtus pokyčius. Vienu iš tokių pavyzdžių galėtų būti Pumpėnų vėjo malūnas (Pasvalio […]

Šiemet vykstantis istorijų pasakojimo festivalis Mano migracijos istorijos - jau antras. Fot. Samsonas. LNM
24 lapkričio, 2022

Už savo tėvynės ribų žmonės atsiduria dėl įvairiausių priežasčių, tačiau jų išgyvenimai panašūs. Siekdamas giliau suvokti ir pažinti migracines patirtis, […]

Europos chorų asociacijos generalinė sekretorė Sonja Greiner, Ieva Krivickaitė, Silvija Pročkytė (Iš kairės) / Organizatorių nuotr.
22 lapkričio, 2022

Novi Sad mieste, Serbijoje, savaitgalį vyko Europos chorų asociacijos Generalinė asamblėja, kurios metu oficialiai paskelbta, kad sekančiai organizacijos Asamblėjai pasirinktas […]

Lyduvėnų tiltas
18 lapkričio, 2022

Raseinių rajone, Lyduvėnų miestelyje, baigti kultūros paminklo – Lyduvėnų geležinkelio tilto – tvarkybos darbai.  Ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio […]

„Dekoratyvi stiklo medžiaga „Cinivitro“ (aut. Airidas Skublickas, projektą kuruoja antrepreneris doc. Marius Norkus)
18 lapkričio, 2022

Spalį Eindhovene surengta „Nyderlandų dizaino savaitė“ (angl. Dutch Design Week), garsėjanti naujausiomis dizaino idėjomis ir didžiule dizainerių koncentracija viename mieste. […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
18 lapkričio, 2022

Lapkričio 16 dieną Šiaulių kultūros centrą drebino jau eilę metų gyvuojanti rudens vakaronė „Močiutės skrynią pravėrus“. Renginys subūrė tiek didelius, […]

Pypkė su Senojo Testamento scena su pranašą Joną ryjančia didžuve / S. Samsono nuotr. LNM
18 lapkričio, 2022

Nuo vaisto visoms ligoms gydyti iki XXI amžiaus rykštės – tabako istorija pasaulyje ir Europoje yra intriguojanti, o šiandien, pasibaigus […]

17 lapkričio, 2022

Zarasų rajono savivaldybės ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos kviečia lankytojus į naują interaktyvų turą, pasakojantį apie šiuose […]

„8 Festival“ akimirka Lunatikų nuotrauka - R. Šeškaitis
15 lapkričio, 2022

Geros naujienos ir džiugi žinia Lietuvos muzikos industrijai – šiais metais Lukiškių kalėjime pirmą kartą vykęs festivalis „8 Festival“ nominuotas […]

14 lapkričio, 2022

Šių metų lapkričio 11 d. Australijoje įvyko „Azijos Oskarais“ vadinami Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kino akademijos – Asia Pacific […]

14 lapkričio, 2022

Lapkričio 9 d. Traksėdžių bibliotekoje vyko dviejų Šilutės TAU literatų sambūrio „Vėdrynas“ kūrėjų knygų, tai autorinės Nijolės Čepienės knygos „Mano […]

13 lapkričio, 2022

Po trejus metus trukusių tvarkybos darbų dar labiau suspindo Aušros Vartai ir Šv. Teresės bažnyčia Vilniuje. Dabar Gailestingumo Motinos koplyčią, […]

Ignė Zdanevičiūtė
10 lapkričio, 2022

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos III kurso studentai, vadovaujami prof. Romualdo Inčirausko, jau kelintus metus […]

10 lapkričio, 2022

Lapkričio 8-osios vakarą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko poezijos ir muzikos vakaras „…Per tavo dieną, lapais nukritusią…“, skirtas paminėti […]

Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas prie pašventinto paminklo Ciplijauskų šeimai bei dailininkui Vytautui Ciplijauskui atminti
7 lapkričio, 2022

Vėjuoto spalio paskutiniojo sekmadienio vidurdienį, po Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje kan. klebono Deimanto Brogio aukotų šv. Mišių, jų dalyviai […]

7 lapkričio, 2022

2022 m. minint Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos įkūrimo 85-erių metų sukaktį ir šviesuolio, rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, […]

1997-aisiais, bibliotekos 60-mečio iškilmių metu, M. Valančiaus labdaros ir paramos fondo įkūrėjas Vytautas Vaičekauskas įteikia bibliotekos direktorei Aldonai Kerpytei dovaną bibliotekos vardo suteikimo proga – vyskupo M. Valančiaus portretą, kuris ligi šiol puošia bibliotekos Kraštotyros ir informacijos skyrių.
7 lapkričio, 2022

Šiemet sukanka 25-eri, kai Kretingos rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus vardas. Vyskupas Motiejus Valančius (1801–1875), gimęs […]