Didysis margutis
Turmanto bibliotekoje jau egzistuoja graži tradicija – kasmet su vaikais įvairiausiais raštais puošti Margutį ir dalyvauti „Vaikų Velykėlių“ konkurse. Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ kasmet ne tik organizuoja konkursą, puoselėjantį senas lietuviškas tradicijas, ugdantis tautišką vaikų mąstyseną ir bendrumo dvasią, bet ir suteikia puikią galimybę susipažinti su specialiai konkursui skirta viena iš geriausių lietuvių autorių knygų.
Didysis Margutis šiemet ypatingai gražus. Prisimintos senosios tradicijos: Lietuvoje iki XX a. pr. kiaušiniai buvo dažomi daugiausia augaliniais dažais – svogūnų lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ar juodalksnio žievėmis, taip pat buvo naudojami žolių lapeliai, įvairiausios uogos, medžių žievė. Kiekviena margučio spalva turėjo savo reikšmę: žalia spalva simbolizuoja pavasarį, atgimstančia gamtą, mėlyna – dangų; geltona spalva reiškia derlių, raudona – tai gyvybės spalva, juoda – žemę. Tokiomis spalvomis ir pasipuošė Didysis margutis.
Kai kurie margučiai raštuoti: raštai senovėje turėjo ypatingą prasmę, nes buvo sudaromi iš prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių. Dažniausiai dekoruojama saulutėmis, eglutėmis, žalčiukais, žiedeliai, kryžiukais, paukščio pėdelėmis. Žalčiukai reiškė, kad pavasarį pabus gyvybė, saulutės – šilumą, saulėtus metus, viltį, žvaigždutės – šviesą
Didysis Margutis linksmas – reiškia, kad ir Šv. Velykos jau nebetoli…
