Dumblio ežeras praturtėjo dviem tūkstančiais Lietuvos jūrų muziejuje išveistų vijūnų

Lietuvos jūrų muziejus į 12 hektarų Dumblio ežerą Šilutės rajone išleido du tūkstančius vijūnų jauniklių. Šios į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos žuvies jaunikliai buvo išperinti ir auginti muziejaus laboratorijoje ir į natūralų vandens telkinį išleisti jau antrą kartą. Pirmą kartą šis ežeras buvo įžuvintas 1000 jauniklių prieš dvejus metus. Vijūnai – reta ir saugoma mūsų vandenų žuvis. Ji balansuoja ties išnykimo riba jau daugiau kaip 20 metų.

Idėja padėti gamtai atkurti populiaciją kilo muziejaus  vyresniajam ichtiologui Tadui Poškiui daugiau nei prieš dešimt metų tarptautinėje konferencijoje išgirdus apie šios žuvies populiacijos atkūrimo projektą. Po akvariumo rekonstrukcijos liko laisvų patalpų su įranga, tad čia buvo galima pradėti veisimą.

,,Pradžia buvo labai sudėtinga, – pasakoja Tadas. – Reikėjo suformuoti motininę bandą. Pirmieji vijūnai buvo paimti iš mano privataus telkinio, bet pasirodė, kad visi jie – patelės. Vėliau gavome patinų ir po kelių metų bandymų 2023 metais išveisėm pirmuosius žuviukus. Dumblio ežere vijūnams palankios sąlygos, nes jiems tinka dumblėti, seklūs vandens telkiniai, kur kitoms žuvims sunku išgyventi. Anksčiau vijūnai veisėsi kiekviename melioracijos griovyje ar balose.”

Manoma, kad šios žuvies populiacijos pokyčius lėmė klimato kaita, 7–8 dešimtmečiais vykdyta melioracija, kurios metu buvo nusausinti potencialūs vijūnams tinkami vandens telkiniai. Dabar didžiausia vijūnų populiacija yra Nemuno deltoje, jų yra polderiuose, Rusnėje. Dar neseniai vijūnas Lietuvoje buvo dažna žuvis, paplitusi ežeruose, upėse ir kūdrose.

Tadas Poškys pasakoja, kad kiekviena rūšis mūsų ekosistemai yra labai svarbi, nes joje atlieka tam tikrą funkciją. Anksčiau vijūnų buvo gausu pelkėtose, uždumblėjusiose kūdrose, kur kitos žuvys sunkiai išgyvena. Tokiems telkiniams patvinus ir išsiliejus, vijūnai patekdavo ir į kitus vandens telkinius. Juose tapdavo maistu plėšrioms žuvims, ir taip pernešdavo energiją iš vienų buveinių į kitas, užtikrinant mitybinę bazę ir plėšriosioms žuvims.

,,Matant, kai nyksta viena ar kita žuvis, turėtume suklusti ir susimąstyti, ką mes darome blogai – sako ichtiologas. – Turime daryti viską, kad ekosistema būtų sveika ir puikiai funkcionuojanti.”