E. Bajarūnas svarsto galimybę teismui skųsti URM sprendimus
Tarp Prezidentūros ir Vyriausybės kilusi diskusija dėl mobingu apkaltino ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno gali persikelti į teismą. ELTA šaltinių teigimu, iš pareigų atšauktas diplomatas su teisininkais aptarė galimybę teismui skųsti jo atžvilgiu priimtus Užsienio reikalų ministerijos (URM) sprendimus.
Pats diplomatas šios informacijos Eltai nekomentuoja. Viešojoje erdvėje buvo aptartas tik jo prašymas atlikti tarnybinį patikrinimą, kaip tą numato URM teisinė bazė.
Šiame ambasadoriaus kreipimesi, argumentuojant, kad pagrindo jam mestiems kaltinimams nėra, E. Bajarūnas prašė ministerijos inicijuoti ir atlikti tyrimą dėl galimo psichologinio smurto Londono ambasadoje. Prezidentą bei Vyriausybę pasiekusiame laiške diplomatas ne tik abejojo jam pareikštų įtarimų pagrįstumu, tačiau ir paprašė tyrimo, kuriuo būtų įvertinta, kaip informacija apie jam mestus kaltinimus atsidūrė spaudoje. Raginimus pradėti tokį tyrimą ne kartą URM vadovybei išsakė ir Prezidentūra.
Kaip Eltai teigė gerai su situacija susipažinę šaltiniai, esama teisininkų, manančių, kad URM inspektoriaus ataskaita negali būti laikoma oficialiu tarnybiniu tyrimu. Būtent šios ataskaitos pagrindu buvo suabejota ambasadoriaus tinkamumu tęsti darbą Londone. Šių teisininkų vertinimu, inspektoriaus pateiktame dokumente kaip tik teikiama rekomendacija atlikti E. Bajarūno tarnybinės veiklos vertinimą. Be to, jie nurodo, kad, remiantis Diplomatinės tarnybos įstatymu, visų galimų tarnybinių nusižengimų atžvilgiu privalo būti atliktas tyrimas. Kitaip tariant, pažeidimų, kurių atveju tokia procedūra nebūtų taikoma, o kaltinimų sulaukusiam darbuotojui nebūtų suteikta teisė į gynybą, teisės aktuose nėra numatyta.
Tuo metu ministerijos vadovybės argumentai, esą tyrimo inicijuoti negalima, nes taip gali būti atskleistos skundus pateikusių ambasados darbuotojų tapatybės, neatleidžia darbdavio – šiuo atveju, URM – nuo atsakomybės tokį tyrimą atlikti.
Nuo spalio 19 d. ambasadorius E. Bajarūnas atšauktas konsultacijoms. Diplomato funkcijos sustabdytos laikinai – iki tol, kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.
Pats mobingu kaltinamas ambasadorius yra paprašęs atlikti tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai.
Tokį tyrimą ragino atlikti ir Prezidentūra, nurodžiusi, kad tokio URM sprendimo bus laukiama „tiek, kiek reikės“. O, pasak prezidento Gitano Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas.
Premjerė Ingrida Šimonytė kelissyk pakartojo, kad Vyriausybė neturi įgaliojimų pradėti tokį tarnybinį tyrimą. Todėl, panašiai kaip ir Daukanto aikštė, nurodo sprendimo iš šios situacijos lauksianti „tiek, kiek reikės“.
Abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių teigimu, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicijos dėl E. Bajarūno išsiskyrė. Šalies vadovas teigė, kad pasitiki diplomatu, o įtampos Londono ambasadoje natūralios, mat, E. Bajarūnas yra reiklus vadovas. Tuo metu šalies diplomatijos vadovas stebėjosi tokia G. Nausėdos pozicija – G. Landsbergiui atrodė keista, kad prezidentas suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.
Kaip numato įstatymas, Lietuvos ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
