Edukacinė popietė „Šv. Agota. Duonos diena“ Grendavės bibliotekoje
Vasario 5 d. nuo seno buvo garbinama šv. Agota – sergėtoja nuo gaisrų – ir kepama duona – kasdienis mūsų maistas.
Duona – tai tokia paprasta, visiems prieinama, kone kasdien visų valgoma, tačiau kartu ir stebuklinga – nuo seno jai žmonės priskiria ypatingų magiškų galių. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų, blogos akies (atkeri nužiūrėtus žmones bei gyvulius), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo. Kilus gaisrui, duona būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų.
Tęsiant gilias savo krašto tradicijas, Grendavės bibliotekoje suorganizuota literatūrinė-edukacinė popietė „Šv. Agota. Duonos diena“, skirta šv. Agotos dienai paminėti. Renginio metu ilgametė duonos kepimo edukatorė Miglė Dalgedaitė trumpai apžvelgė sudėtingą duonos kelią nuo grūdo iki jos patekimo ant mūsų stalo. Drauge su bibliotekos lankytojais peržvelgėme P. Dundulienės knygą „Duona lietuvių buityje ir papročiuose“ bei R. Bagdonaitės – „Duonos kelias“ ir sužinojome daug naujo ir negirdėto apie kasdienę mūsų duoną, mūsų senosios kartos papročius ir tradicijas. Kiekvienas turėjome galimybę prisilieti prie jau paruoštos duonos tešlos, suformuoti iš jos savo rankomis norimą duonos kepalėlį, kuriuos edukatorė vėliau iškepė savo sodyboje esančiame pečiuje-duonkepėje ir, pašventinus kunigui, mums grąžino. Tačiau tai jau buvo ne kasdienė mūsų duona, o šv. Agotos, įgavusi tas stebuklingas galias, apsaugančias nuo nelaimių ir mus tykančių pavojų.
Grendavės biblioteka nuoširdžiai dėkoja Miglei už įdomią edukaciją, o susirinkusiesiems – už dalyvavimą.
