7 spalio, 2015
Kultūros paveldo departamento informacija

Ekskursijose – aukšto europinio meninio lygio Sapiegų rūmų freskos

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos skyrus lėšų, tęsiami interjero sienų tapybos konservavimo ir restauravimo darbai Sapiegų rūmuose Vilniuje. Su jais galės susipažinti ir lankytojai, užsiregistravę į savaitgaliais pradedančias vykti ekskursijas po Sapiegų rūmus. Gidus šioms ekskursijoms organizuoja Kultūros paveldo departamentas.

Anot restauravimo darbų vadovo, aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus Juozo Algirdo Pilipavičiaus, Sapiegų rūmų sienų tapyba yra aukšto europinio lygio, kuri buvo labai grubiai sunaikinta. „Šaltiniuose minima, kad rūmų skliautuose ir lubose buvo garsaus baroko menininko, florentiečio Mikelandželo Palloni XVII a. tapyba. Pagal meninį lygį galime spėti, kad sienose rastos freskos ─ taip pat šio garsaus italo darbas. Faktų ir patvirtinimų vis daugėja, tačiau reikia dirbti toliau. Sapiegų rūmų tapyba buvo itin grubiai sunaikinta ją sukapojant, ─ tai yra padaryta XIX a. pirmojoje pusėje, kai Lietuva pateko carinės Rusijos įtakon. Perstatant rūmus į ligoninę, o vėliau ten įsikūrus kareivinėms, freskos sunaikintos“.

Restauratoriams atidengiant dvi freskas, paaiškėjo, kad nutapyta rytinėje sienoje freska turi siužetinę tąsą su priešingoje pusėje esančia kompozicija. Pasak aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratoriaus Daumanto Tomo Pilipavičiaus, baroko epochos paveiksle yra vaizduojamas muzikantų ansamblis balkone. „Tikėtina, kad matome vieną iš ankstyviausių išlikusių pasaulietinio siužeto freskų Lietuvoje, taip pat – vieną iš didžiausių“, ─ teigia restauratorius D. T. Pilipavičius.

J.A. Pilipavičius mano, kad antrosios freskos siužetą atskleisti yra dar ankstoka, bet joje yra pavaizduoti egzotiškais drabužiais ir tiurbanais apsirėdę greičiausiai miesto svečiai, galbūt ─ diplomatai. Tikslius tyrinėjimus jau galima būtų pradėti. „Mums atsiranda realių vilčių, kad galėsime atkurti visą rūmų galeriją. Apie 60-70 proc. jos galėtų būti atkurta autentiškos, kaip Sapiegų laikais. Restauravus, kas yra išlikę, bus paprasčiau galvoti ir apie Sapiegų rūmų pritaikymą“, ─ įsitikinęs restauravimo darbų vadovas.

Daumanto Pilipavičiaus nuotr.

Šiemet tęsiami 2014 m. birželio mėn. 17 d. pradėti Sapiegų rūmų interjero sienų tapybos konservavimo darbai. Pašalintos buvusio užtinkavimo ir uždažymo liekanos, sutvirtintas tapybos pagrindas, apkraštuotas tinko sluoksnis, užglaistytos išdaužos, dažų sluoksnis nuvalytas ir sutvirtintas. „Atlikus šiuos darbus paaiškėjo, kad tinko pagrindo išdaužų gausa užgožia tapybą ir neleidžia nei jos suvokti, nei įvertinti, juolab apsispręsti, ar apskritai įmanoma šią tapybą restauruoti. Todėl buvo pasiūlyta išdaužas užtonuoti, kad jų destrukcinis poveikis tapybos vaizdo suvokimui būtų kuo mažesnis. Užtonavus išdaužas visiškai pasikeitė bendras įspūdis: tapo matoma ir suprantama freskų kompozicija, išryškėjo pagrindiniai elementai, architektūrinės formos, dalis figūrų, baliustrada“, ─ pasakoja Dalia Krūminienė ─ Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyr. valstybinė inspektorė, menotyrininkė, Restauravimo tarybos pirmininkė.

Pagal šiemet skirtą finansavimą sienų tapybos restauravimo darbai atlikti šiaurinės galerijos rytinėje bei vakarinėje sienose bei pietinės galerijos rytinėje sienoje, kur restauruota dalis ornamentinės tapybos. Šie darbai užbaigti rugsėjo 21d. Juos atliko aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorius, ekspertas Juozas Algirdas Pilipavičius ir aukščiausios kategorijos sienų tapybos restauratorius Daumantas Tomas Pilipavičius. Konservavimo procese dalyvavo jauna restauratorė savanorė Milda Vaištaraitė.

„Toliau tęsiant darbus, logiška būtų iš pradžių pilnai restauruoti šiaurinės galerijos vakarinėje sienoje esančią geriau išlikusią freską ir tik po to jau naujais daviniais (ypatingai baliustrados) papildyti rytinės sienos sunaikintus analogiškus elementus“, ─ teigia Dalia Krūminienė.

Rugsėjo pabaigoje užbaigus dalį darbų, šalia freskų įrengta nuotraukų ekspozicija, parodanti būklę prieš restauravimą, restauravimo proceso metodiką bei tolimesnių darbų perspektyvą. Šiais metais atliktų darbų vertė yra 28829,59 eurų, juos pilnai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Sapiegų rūmus 1689-1692 metais pagal Giovannio Battistos Fredianio projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega Vilniaus Antakalnyje. Teigiama, jog dekoruojant juos dalyvavo Sapiegos rūmų skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti bei italų tapytojas Mikelandželas Palonis. Brandžiojo baroko rūmų ansamblis yra išlaikęs svarbiausius ansamblio kompozicijos elementus – kiemą su centre stovinčiais rūmais, į rūmus orientuotą centrinę parko dalį ir jo ašyje nutiestą centrinį taką, jungiantį Antakalnio gatvę su rūmų kiemu bei centrinės parko alėjos pradžioje į rūmų kiemą vedančiais vartais.


6 vasario, 2023

Kultūros ministras Simonas Kairys šiandien lankėsi Panevėžio kultūros įstaigose, susitikimuose aptarė aktualius kultūros srities klausimus ir vykdomus projektus.  Apžiūrėjęs baigiamą […]

6 vasario, 2023

Nors dienos po truputį ilgėja, o pavasario ilgesys mintyse mus vis dažniau nukelia į saulėtas dienas, kol kas dar visai […]

6 vasario, 2023

Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, pirmoji viešoji sostinės elektrinė mini 120-ąsias įkūrimo metines, o Energetikos ir technikos muziejus – 20 […]

Tomo Andrijausko nuotr.
2 vasario, 2023

M.A.M.A apdovanojimuose LATGA įsteigta Metų autoriaus statulėle praėjusią savaitę apdovanotas Paulius Jasiūnas neslepia, kad toks įvertinimas ne tik džiugina, bet […]

Dovilė Mazanec
2 vasario, 2023

Šiaurinėje Anykščių miesto dalyje pokyčių laukia net 33 ha ploto teritorija – senoji dvarvietė (ONIXTI). Šiandien didžioji dalis teritorijos yra be reikiamos […]

2 vasario, 2023

Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Nuo parodų iki kino ir koncertų – savivaldybė parems beveik 400 kultūros ir meno projektų projektų jubiliejiniais sostinės metais ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Augant vilniečių galimybėms patekti į pirmuoju prioritetu pasirinktus darželius (pernai pateko apie 80 proc. vaikų), jaunų šeimų pamėgtame sostinės rajone […]

31 sausio, 2023

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S. Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. […]

Visuomenei pristatytas Raitininkų Krašto muziejus
31 sausio, 2023

Kasmet, sausio 27-ąją, yra minima tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šiemet minint šią dieną, sausio 28 d., Kražių M. K. […]

30 sausio, 2023

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios […]

Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

27 sausio, 2023

Didžiulio mokyklų susidomėjimo sulaukęs lauko klasių projektas bus tęsiamas ir šiemet. Startavus projektui pernai savivaldybei pavaldžiose ugdymo įstaigose įrengtos 35 […]

27 sausio, 2023

Vidaus reikalų ministerija (VRM) panaudos pagrindais laikinai perduoda Kultūros ir sporto rūmų patalpas Vilniaus m. savivaldybės viešajai įstaigai (VŠĮ) „Active […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Sausio 19 d. Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje vyko Kauno istorijos metraščio jubiliejinio 20-ojo tomo, skirto Barokui ir Pacų giminei, pristatymas. […]

25 sausio, 2023

Mokslininkai teigia, kad pirmą kartą Vilniaus vardas buvo užrašytas kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuos jis 1323 m. siuntė į aplinkinius miestus. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]