Ekstremalių situacijų komisijos ataskaitinio posėdžio išvada – Birštone civilinės saugos būklė vertinama gerai

Sausio 20 d., antradienį, vyko Birštono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos (ESK) ataskaitinis posėdis. Šio posėdžio tema buvo Savivaldybės civilinės saugos sistemos veiklos apžvalga ir būklė. Posėdyje dalyvavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Administracijos direktorius ir komisijos pirmininkas Valentinas Vincas Revuckas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas ir ESK pirmininko pavaduotojas Ramūnas Noreika, civilinės saugos vyriausiasis specialistas Aleksas Trakys, Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas civilinei saugai Romualdas Paciūnas, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Albertas Ziminskas, ESK komisijos nariai ir svečiai.

Įvertinus bendrą ESK būklę, atsižvelgus į visus reikiamus kriterijus, buvo patvirtinta, jog Birštono savivaldybės ESK situacija yra vertinama gerai.

Posėdžio pradžioje įžanginį žodį tarė Birštono savivaldybės ESK pirmininkas, Administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas. Vėliau pranešimą tema ,,Savivaldybės civilinės saugos sistemos veiklos apžvalga ir būklė“ skaitė Savivaldybės civilinės saugos vyriausiasis specialistas Aleksas Trakys. Savo pranešime A. Trakys apžvelgė civilinės saugos būklę 2014 metais. Pagal ataskaitą, Savivaldybėje sudarytos ESK ir ESOC komisijos, jų sudėtis 2014 m. buvo patikslinta. Komisija 2014 m. rinkosi 4 kartus. Atlikta rizikos analizė dėl gamtos reiškinių, ligų, potvynių grėsmės; parengti priemonių planai ir rekomendacijos, ką daryti tam tikrų ekstremalių situacijų metu. Priimti komisijos sprendimai buvo įgyvendinti. A. Trakys pasidžiaugė, kad sėkmingai veikė Netvarkomų pastatų komisija. Suorganizuotos planinės civilinės saugos stalo pratybos, kurių metu buvo analizuojamas galimas gaisro atvejis AB „Eglės“ sanatorijoje. Pratybose dalyvavo ESOC nariai, Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Birštono policijos komisariatas, Kauno apskrities visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius, VšĮ Birštono PSPC ir AB „Eglės“, VšĮ ,,Tulpės“ sanatorija. Pratybų metu iškelti tikslai buvo pasiekti. Gyventojų švietimas civilinės saugos klausimais yra nuolatos vykdomas, Savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiamos rekomendacijos ir rengiamos atmintinės vietinėje spaudoje. Vyko akcijos „Kūrenkime saugiai“, kurių metu buvo dalinami autonominiai dūmų detektoriai, valomi kaminai, buvo parengtos rekomendacijos, leidiniai ir įspėjamieji ženklai sausros metu vasarą, bei išplatinta informacija, kaip elgtis kiaulių maro atveju, Ebolos viruso pasireiškimo ir kitais ekstremaliais atvejais. Modernizuota savivaldybės gyventojų perspėjimo sistema, dabar gyventojų perspėjimas bus vykdomas centralizuoto vietinio valdymo elektros sirenomis, viena iš jų yra elektroninė-sferinė sirena su tekstinio pranešimo galimybe. Turimos materialinės priemonės žmonių gelbėjimui ir padarinių šalinimui perduotos Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Birštono komandai (gelbėjimo valtis „rogės“, hidrokostiumas gelbėjimo darbams vandenyje, sorbuojančios bonos bei purškiamos priemonės „Hidro Break“ naftos produktams surinkti). Birštono savivaldybės teritorijoje yra numatyti 9 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose galima laikinai apsaugoti iki 2120 gyventojų. Sudarytos tarpusavio pagalbos teikimo sutartis su gretimomis savivaldybėmis – Prienų rajono ir Alytaus rajono savivaldybėmis. Pavojingų objektų, kuriems turėtų būti sudaromi išorės avariniai planai, Birštono savivaldybėje nėra.

Posėdyje kalbėjęs Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vedėjas Almiras Skiauteris teigė, jog Birštone epidemiologinė būklė yra stabili, pavojingų ligų, susirgimų nebuvo. Birštono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose buvo išplatinta informacija apie pasirengimą galimam Ebolos virusui. Prioritetinėmis sritimis išlieka užkrečiamų ligų prevencija ir cheminių medžiagų patekimo į aplinką atvejai.

Prienų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas teigė, kad Birštono savivaldybė patenka į pirmą kiaulių maro atvejų zoną. 2014 m. savivaldybėje buvo rasti 2 negyvi šerniukai, bet susirgimų nebuvo nustatyta. Šiais metais toliau planuojamos prevencinės priemonės gyventojų švietimui, informavimui apie afrikinį kiaulių marą.

Savivaldybės gydytojas Irmantas Adamonis informavo, kad 2014 m. buvo tiriamas kurorto vanduo, oras ir nustatyta, kad rezultatai yra geri. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais, bus toliau platinama informacija dėl saugumo sausros atveju, bus naikinami sosnovskio barščiai, erkės, tęsiama ir prevencinė, edukacinė veikla.

Birštono policijos komisaras Rolandas Stiklius, aptardamas 2014 m. rezultatus, teigė, kad Birštonas vis dar išlieka viena saugiausių savivaldybių šalyje. Vis dėlto, nusikalstamų veikų skaičius išaugo – daugiausia buvo įvykdyta vagysčių, mažiau su finansų sistema susijusių nusikaltimų, užfiksuoti ir smurto šeimoje atvejai. Pažymėtina, kad sunkių, labai sunkių nusikalstamų veikų, organizuoto nusikalstamumo atvejų nenustatyta. Savivaldybėje nuolatos vyksta prevencinis darbas, policijos akcijos visuomenei, įvairaus amžiaus gyventojams, veikia 11 saugios kaimynystės grupių.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Paciūnas teigė, kad Birštono savivaldybėje 2014 m. iš viso buvo 19 gaisrų, nuo gaisrų buvo išgelbėti 7 žmonės. Didesnė jų dalis vyko atvirose teritorijose. Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus elgesys ir transporto priemonių gedimai. Taip pat pažymėjo, kad Birštono gyventojai, kaip daugumoje savivaldybių kur yra vandens telkiniai, vis dar elgiasi neatsakingai – lipa ant dar nepakankamai užšalusių vandens telkinių. Tai yra itin pavojinga ir nesaugu. Gyventojai turi būti raginami nerizikuoti ir neiti per ledą nei Nemune, nei lipti ant plono kurorto tvenkinukų ledo.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Albertas Ziminskas, aptardamas Birštono savivaldybės civilinės saugos būklę visų Lietuvos savivaldybių kontekste, teigė, kad Birštone 2014 m. ekstremalių situacijų nebuvo. Pagal teorinius duomenis ir rodiklius, galima teigti, jog didžiausios grėsmės Birštone galėtų būti potvynis, uraganas arba pastatų griūtys. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nustatytus ir patvirtintus vertinimo kriterijų rodiklius, Birštonas vadinamas vidutinio saugumo savivaldybe.

Posėdžio pabaigoje savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasidžiaugė ESK veiklos rezultatais ir Birštono savivaldybės gerai vertinama civilinės saugos būkle. Ji teigė, kad, žinant šio laikotarpio geopolitinę padėtį, būtina tęsti ir labiau sustiprinti gyventojų šviečiamąją ir informacinę veiklą, išleisti, platinti daugiau leidinių, patarimų apie tai, kaip elgtis esant ekstremalioms situacijoms ar mobilizacijos atveju. ESK komisijos pirmininkas V.V. Revuckas apibendrino posėdžio rezultatus, padėkojo ESK komisijai ir svečiams už darnų ir atsakingą darbą bei palinkėjo dirbti taip pat nuosekliai, pasiekti gerų rezultatų ir šiais metais.