Elektrėnų biblioteka pasiruošusi transformacijai
Elektrėnų savivaldybės viešoji biblioteka visada buvo svarbus intelektinio ir kultūrinio gyvenimo centras, bet neseniai joje imtasi naujų iniciatyvų, siekiant, kad ji būtų atviresnė ir labiau įtraukianti jaunajai kartai. Dar 2021 m. jos vadovas Rokas Gulbinas kreipėsi į Architektūros kokybės vystymo asociaciją, kviesdamas inicijuoti meninį projektą Elektrėnų bibliotekoje, kuris padėtų pritraukti vaikus ir paauglius bei paverstų juos ilgalaikiais bibliotekos naudotojais.
Šiais metais pagaliau pavyko laimėti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, ir dabar Architektūros kokybės vystymo asociacija (AKVA) kartu su Elektrėnų biblioteka ir Vilniaus dailės akademija (VDA) įgyvendina inovatyvų projektą „Architektūros laboratorija „Žaidžianti biblioteka“ Elektrėnuose“ (ARCHLAB). Juo siekiama transformuoti vaikų ir paauglių skaityklas, kad jos labiau atitiktų šiuolaikinius jaunųjų lankytojų poreikius ir lūkesčius.
Bibliotekos reikšmę vietos gyventojams, jos darbuotojų užsidegimą liudija gausus rėmėjų ratas: UAB „Finėjas“, UAB „Plastiksė“, UAB „Halkio sushi“, UAB „Minrata“, UAB „Bauwerk Group“.
Projekto „Žaidžianti biblioteka“ esmė – ne tik patogesnės erdvės sukūrimas, bet ir mokymosi proceso integravimas su žaidimu, kas yra ypač svarbu šiuolaikiniame edukaciniame kontekste.
Siekiant sukurti paveikią bibliotekos aplinką, projektas įtraukė būsimus architektus ir šios srities profesionalus. Jie bendradarbiauja su sociologėmis – soc. m. dr. Dalia Čiupailaite-Višnevska ir soc. m. dr. Veronika Urbonaitė-Barkauskienė, kurios atlieka tyrimus, padedančius suprasti, kaip vaikai suvokia ir naudojasi bibliotekos erdvėmis. Pasak D. Čiupailaitės-Višnevskos, nors mokymasis per žaidimą pasaulyje yra populiarus ir plačiai taikomas metodas, Lietuvoje ši praktika dar nėra pakankamai išplėtota, ypač architektūros srityje.
Kelis mėnesius sociologės tyrė Elektrėnų bibliotekos aplinką, darbo kultūrą joje ir lankytojų įpročius. Gegužės 7 d. bibliotekoje vyko svarbus renginys: startavo antrasis ARCHLAB etapas, t. y. į biblioteką atvyko menininkai, kursiantys kūrybines intervencijas joje. Bet pirma jie kartu su jaunaisiais bibliotekos skaitytojais – vaikais ir paaugliais – turėjo atlikti antrą tyrimų etapą.
Tądien sociologės kūrėjams pristatė pirmo etapo tyrimų rezultatus, dalijosi įžvalgomis apie žaidimo svarbą mokymosi procese, pabrėždamos, kad per žaidimą galima skatinti jaunuolių domėjimąsi literatūra ir stiprinti kartų ryšius.
Prieš menininkams susipažįstant su „Mozaikos“ tyrimo metodu, bibliotekos direktorius Rokas Gulbinas, jo pavaduotoja Eglė Milkamanavičiūtė ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Vida Baranauskienė papasakojo jiems apie gyvenimą bibliotekoje, aprodė kiekvieną jos patalpą, užkaborį, kiemą, kviesdami kūrėjus žvelgti plačiai ir jei reikia – pritaikyti jaunimui daugiau ir įdomesnių erdvių.
Vėliau būsimieji profesionalai pagal A. Clark sukurtą jaunųjų skaitytojų poreikių tyrimo „Mozaikos“ metodiką dirbo su vaikais ir jaunuoliais, siekdami suprasti, kaip pastarieji naudojasi biblioteka, ir kokie jų tikrieji poreikiai. Tam vaikai surengė svečiams turą po biblioteką, o vėliau kartu kūrė bibliotekos žemėlapius.
Šis metodas suteikė vaikams galimybę aktyviai dalyvauti projektavimo procese, padėti architektūros ir interjero studentams suprasti, kas bibliotekoje veikia gerai, o ko esamose erdvėse trūksta. Be to, „Mozaikos“ metodas leido ne tik išgirsti jaunųjų naudotojų balsus, bet ir atsižvelgti į jų kūrybines idėjas bei pageidavimus.
Visa tai gelbsti ruošiantis trečiajam – kūrybiniam – etapui, kai reikės sukurti geriausiai vaikų patirtį atitinkančias žaismingas struktūras bibliotekoje: birželį dvi architektų grupės, kurias sudaro interjero ir architektūros studentai iš Vilniaus dailės akademijos ir Vilnius TECH universiteto (vadovai – prityrę architektai profesionalai Rokas Kilčiauskas ir Audrius Dimavičius), kurs skaityklos erdvę transformuojančias instaliacijas.
