Elzė Urbietytė: „Šiauliai yra puikus miestas realizuoti save ir įgyvendinti savo svajones“
Jaunoji kūrėja, šiaulietė, Juliaus Janonio gimnazijos mokinė Elzė Urbietytė neseniai savo gerbėjams pristatė būsimos debiutinės plokštelės „Bitės skrydis“ kūrinius (leidėjas „Remigijaus Akcija, VšĮ“). Prie albumo pasirodymo jau prisideda LATGA-A (autorių teisių agentūra), kuriai taip pat priklauso ir autorė Elzė, taip pat UAB „Laurema“, BOD Group (CD leidybos kompanija). Albumas turėtų pasirodyti gegužės pabaigoje. Dainos bus pristatytos įvairiuose muzikos festivaliuose.
Dainų autorė ir atlikėja paperka savo paprastumu ir nuoširdumu. Jos muzika užburia klausytojus, suteikia jaukaus švelnumo ir bitės skrydžio dinamikos. Elzė paneigia visuomenės mitus, kad jaunimas yra sustabarėjęs ir niekuo nesidomi. Su Elze kalbėjomės po jos koncerto Šiauliuose.
Papasakok apie save. Kada susidomėjai muzika, kada pradėjai dainuoti, ar pati rašai dainas?
Dainuoju jau nuo pat vaikystės, kai tėvai nuvedė į dainavimo studiją. Tada ir prasidėjo meilė muzikai, noras muzikuoti, ypač dainuoti. Taip pat baigiau Šiaulių „Juventos“ progimnaziją, kurioje dainavau vokaliniame ansamblyje bei grojau gitara. Dainas pradėjau rašyti dar kokioje šeštoje klasėje, tačiau rimčiau į tai pradėjau žiūrėti 9-oje klasėje.
Esi dalyvavusi dainų konkursuose. Kaip sekėsi juose? Kokios patirties parsivežei?
Esu, sekėsi labai įvairiai. Dainuojamosios poezijos konkurse vienais metais pelniau diplomantės nominaciją, grupių konkursuose su draugu ar draugais užimdavome 2 ar 3 vietas. Taip pat esu tapusi ir laureate vokiškos dainos konkurse. Patirtys, kurias parsivežiau, pačios įvairiausios, tačiau turbūt pati pagrindinė pamoka, kurios mane išmokė konkursai, yra ta, kad ne visada reikia laimėti.
Šis tavo būsimas albumas – debiutinis. Ar iki tol esi įrašiusi savo dainų?
Iki šio albumo savo dainų įrašiusi nebuvau.
Kaip sekėsi šis koncertas „namuose“? Kaip publika priėmė tavo dainas?
Koncertas praėjo puikiai. Galbūt šiek tiek gaila, kad neatėjo labai daug žmonių, tačiau tai leido sukurti jaukesnę koncerto aplinką ir neleido pasijusti nejaukiai. Publika dainas priėmė labai šiltai, o paskutinę koncerto dainą publikos prašymu net pakartojome.
Kodėl „Bitės skrydis“? Kaip gimė šis pavadinimas?
Tai mano pačios pirmos įrašytos ir viešai įkeltos dainos pavadinimas. Pati daina man reiškia labai daug, nes ją pasirašiau būtent sau, kai labai trūko motyvacijos. Sukūriau istoriją apie bitę, kuri labai siekė savo svajonės – priskristi pievą gėlių ir kaip ją galiausiai pasiekė. Pavadinimas ir paaiškina visą istoriją – daina apie bitę, kuri labai norėjo skristi toli toli.
Savo muziką pristatei Vilniaus knygų mugejė, Muzikos salėje. Kaip sekėsi ten? Kokie įspūdžiai?
Sekėsi neblogai, draugai atėjo palaikyti, pasiklausyti, pakalbėti. Nors groti buvo sunku, nes nelabai girdėjosi, tačiau iš to gavosi dar viena smagi kelionė ir patirtis.
Tau talkina muzikantai. Pristatyk juos, kaip su jais susipažinai, kokiais instrumentais grojate?
Man talkina mano draugai – Aivaras Špokas, Dominykas Zaboras ir Teodoras Balčiauskis. Su jais mokomės vienoje mokykloje, ten ir susipažinome. Aivaras groja elektrine gitara, Dominykas – būgnais, o Teodoras – bosinė gitara.
Iš ko semiesi įkvėpimo? Kokios muzikos mėgsti klausytis?
Įkvėpimo semiuosi iš gamtos bei žmonių. Manau, kad geriausia kurti, kai kažką tikrai jauti. Nesvarbu koks tai jausmas – pyktis, džiaugsmas, meilė ar liūdesys, pastebėjau, kąd geriausia kurti, kai kažką labai stipriai jaučiu. Mėgstu klausytis įvairios muzikos, labiausiai patinka F. Šopenas, lietuvių grupė „Jauti“, amerikiečių grupė Twenty One Pilots. Neapsiriboju vienu muzikos stiliumi, nes tikrai geros muzikos galima rasti kiekviename stiliuje.
Ar savo gyvenimą sieji su muzika? Galbūt rinksiesi kitas karjeros perspektyvas? Žinau, kad esi (buvai?) gimnazijos mokinių seimo atstovė, žiniasklaidos komiteto pirmininkė. Kaip atsidūrei ten ir ar ketintum (ketini?) rinktis žurnalistiką?
Muzika šiuo metu tikrai nėra pagrindinė perspektyva, labiausiai norėčiau dirbti darbą, susijusį su žmonėmis. Galvoju apie psichologijos arba politologijos studijas. Buvau mokinių seimo narė 2017-2018 mokslo metais. Atsidūriau ten, nes norėjau padaryti kažką gero savo gimnazijos bendruomenės labui. Mano pažadą, kurį pasakiau rinkiminėje kalboje, išpildėme, o pats darbas mokinių seime buvo viena geriausių gyvenimo patirčių. Žurnalistikos rinktis nenorėčiau, o buvau būtent šiame komitete, nes jo daromi darbai geriausiai atitiko mano turimus gebėjimus.
Be muzikos, ką mėgsti veikti laisvalaikiu? Ar dar yra kas nors, kas tave žavi ir jaudina tiek pat, kiek muzika?
Labai mėgstu skaityti knygas, esu skautė. Šie du dalykai suteikia man daugiausiai džiaugsmo ir laimės be muzikos, tačiau net ir šios dvi veiklos vienaip ar kitaip kartais būna susijusios su muzika.
Esi aktyvi jaunimo bendruomenės narė. Ar tiesa, kad šiuolaikinis jaunimas yra pasyvus, niekuo nesidomi ir kaip jį sudominti?
Nesutinku, kad jaunimas šiais laikais yra pasyvus. Didžiausia problema yra ta, kad dažnas jaunuolis arba nežino, ką galima nuveikti, arba neturi laiko. Žinoma, yra nemažai ir tokių, kuriems neįdomu, tačiau teigti, kad visas jaunimas yra pasyvus, tikrai negaliu.
Mokaisi Juliaus Janonio gimnazijoje, kuri ne tik Šiauliams, bet visai Lietuvai davė nemažai talentingų kūrėjų: Geležinė Lapė, Ieva Narkutė ir kt. Kaip manai, ar ši gimnazija užaugina jaunuosius kūrėjus, ar mokymosi vieta turi tam įtakos?
Manau, kad tai labai priklauso nuo aplinkos, kurioje būni. Pavyzdžiui, mūsų gimnazijoje yra suteikiamos visos galimybės kurti, atsiskleisti, o ir palaikymo visada tikrai sulauksi. Būnant tokioje aplinkoje nebaisu kurti ir rodyti savo kūrybą kitiems, o tai ateityje gali išaugti ir į didesnius projektus.
Apskritai Šiauliai davė daug pašėlusių kūrėjų, muzikantų, menininkų: BIX, Rūta Ščiogoliovaitė, Gin‘Gas, Lygiailyja, Saulė ir Žuvys, V. Stakėnas, Jonis, Lainius, Vairas, Keistuolių teatro aktoriai / įkūrėjai ir kt. Kaip manai, kuo šis miestas toks ypatingas?
Man, kaip šiaulietei, pati miesto atmosfera yra ideali kurti, muzikuoti. Miestas nėra labai didelis, tad ir palaikymo susilaukti nesunku, o patys menininkai, gyvenantys mieste, palaiko vieni kitus. Manau, kad tai, kaip jau ir sakiau anksčiau, yra tiesiog miesto aplinka, kuri leidžia kurti ir atsiskleisti.
Pusiau rimtai juokaujama, kad Šiauliai – pensininkų miestas. Daug jaunimo baigę mokyklą bėga iš miesto į užsienį, sostinę, kitus miestus. Nebelieka ir universiteto. Kaip manai, ar Šiauliai gali būti patrauklus miestas jaunimui? Ir kodėl?
Žinoma gali! Juk jau dabar miestas atsinaujina, tikiuosi, kad po kelių metų vis daugiau jaunų žmonių grįš čia, nes Šiauliai yra puikus miestas realizuoti save ir įgyvendinti savo svajones.
Jeigu per gyvenimą kas nors galėtų perklausyti tik vieną muzikos albumą, ką pasiūlytum? Kodėl?
Labai sunkus klausimas, tačiau šiuo metu turbūt Twenty One Pilots „Trench“. Albume yra visko: ir ramesnių, ir trankesnių dainų, o ir pati istorija, kurią pasakoja šis albumas, yra labai gerai apgalvota.
Ar lauki vasaros?
Labai laukiu, pasiilgau miško, stovyklų, žygių, dainų prie laužo ir tiesiog laisvo laiko.
Ko palinkėtum savo klausytojams?
Palinkėčiau niekada nenustoti svajoti ir kaip tai bitutei iš dainos, vieną dieną pasiekti savo gėlių pievą.
Jaunam kūrėjui gana sudėtinga prasimušti muzikos rinkoje, juo labiau išleisti muzikos albumą. Elzės kūrybos sklaida rūpinasi „Remigijaus akcija, VšĮ“. Tad klausiame prodiuserio Remigijaus Ruokio, kuo Elzės dainos patraukė patyrusių muzikos leidėjų dėmesį.
Pamatėme joje darbščią mergaitę, kurios nuoširdžias dainas turi išgirsti visi. Esame muzikos mylėtojai ir leidėjai, todėl po ŠAMA apdovanojimų nusprendėme imtis prodiusuoti jos dainų įrašus bei debiutinio albumo leidybą.
Visi įrašai daromi Šiauliuose, garso režisūrą ir suvedimą tvarko patyrusios grupės Colors of Bubbles gitaristas Paulius Trijonis, prižiūriu aš pats, kviečiami papildomi muzikantai įrašyti kai kurias partijas (Eligijus Žilinskas gitara, Aušvydas Kupčinskas pianinas). Viskas kaip profesionalioje bet kurioje pasaulio studijoje. Daroma rimtai ir atsakingai.
