20 rugsėjo, 2016
Panevėžio kraštotyros muziejaus informacija

Europos paveldo dienų konferencijoje dėmesys skirtas dvarų kultūrai

Jau tapo tradicija trečiąją rudens savaitę visoje Lietuvoje kasmet rengti Europos kultūros paveldo dienas. Šių metų tema – „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Panevėžio kraštotyros muziejus ta proga įgyvendino LR kultūros rėmimo fondo finansuotą projektą: surengė parodą „Dvaro vartus atvėrus“, o rugsėjo 16 dieną istorijos mylėtojus pakvietė į 18-ąją mokslinę konferenciją „Iš Panevėžio praeities: dvarų kultūros atodangos“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų buvo pristatyti visuomenei dvarų kultūros kontekstą, jų reikšmę istoriniame procese, priminti, kad dvarai ištisus šimtmečius buvo šalies politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo centrai.

Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Petras Luomanas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė padėkojo už Panevėžio mieste puoselėjamas kultūros paveldo tradicijas, pasidžiaugė, kad moksliniai pranešimai skaitomi ne tik universitetuose, bet ir miesto kultūros įstaigose, o baigdama palinkėjo visuomet išlikti atviriems ieškojimams ir atradimams.

Metinio renginio organizatorė, Panevėžio kraštotyros muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė pasidžiaugė, kad į konferenciją subūrė darnų lektorių kolektyvą. Ji sakė, kad nors pranešėjų patirtis, įdirbis, tyrinėjimų apimtis ir metodai skiriasi, visų jų dėka gimė prasmingas konferencijos turinys.

Konferencijoje perskaityti 8 pranešimai. Dr. Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas), išanalizavęs 1690 m. dūmų surašymo medžiagą, aptarė Upytės pavieto stambiąją žemėvaldą ir pavieto žemėvaldos struktūrą.

Dr. Jolita Sarcevičienė (Lietuvos istorijos institutas), remdamasi Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos (1689–1739) dienoraščiu, smulkiai fiksuojančiu 1722–1733 m. pradžios gyvenimo kasdienybę, valdų administravimą, LDK tribunolo sesijas, kelionių maršrutus, korespondentų ratą, pasilinksminimus bei pasakojančiu apie nuosaikų Sapiegos gyvenimą provincijoje, pateikė, kaip iš garsios giminės kilęs, tačiau dėl įvairių priežasčių reikšmingesnės politinės karjeros nepadaręs, dažnai provincijos valdose rezidavęs bei nuolat su finansiniais sunkumais susidurdavęs asmuo atskleidė ir įtvirtino savo socialinę tapatybę.

„Architektai susiduria ne tik su kultūriniu, bet ir su materialiu paveldu, kuris, deja, nuolatos mažėja. Truputį pavydžiu istorikams, nes jų tyrinėjami objektai ir surinkta informacija kaupiasi ir didėja, priešingai, nei architetų tyrinėjami objektai“, – pastabomis apie kultūros paveldo pastatų nykimą savo pranešimą pradėjo KTU Architektūros ir statybos instituto dr. Dalė Puodžiukienė. Mokslininkė nagrinėjo išlikusius ar iš ikonografijos žinomus Panevėžio rajono medinės dvarų sodybų architektūros objektus, siekdama juos pristatyti visuomenei, atskleisti jų vertę.

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas gvildeno Panevėžio apskrities dvarininkų viešosios veiklos formas XX a. pradžioje.

Pranešėjas Audrys Matulaitis (VŠĮ „Siesikų pilis“) atkreipė dėmesį į iki šiol mažai tirtas arba visai netyrinėtas renesansinės Siesikų dvaro pilies (Ukmergės r.) architektūros ir puošybos ypatybes bei jos statybos istorines aplinkybes, sąlygotas pilies statytojo Gabrieliaus Daumanto Siesickio (m. 1517 m.) biografija, jo tarnystę karaliaus Vladislovo Jogailaičio dvare Budoje.

Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus) pristatė Raguvėlės dvaro paveikslus, saugomus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose.

Nijolė Milaknienė (Palėvenės dvaro savininkė), dvarininkų Komarų vaikaitė, iškėlė nežinomus giminės gyvenimo epizodus bei istorijas.

Alfreda Petrulienė ir Dovilas Petrulis (Panevėžio kraštotyros muziejus) pristatė Paliūniškio dvare atliktų detaliųjų archeologinių tyrimų rezultatus, aptarė kasinėjimų metu rastus radinius.

Konferencijos pertraukų metu susirinkusieji galėjo apžiūrėti parodą „Dvaro vartus atvėrus“, kuri supažindina su Panevėžio krašto dvarų istorija ir jų dvasią pajusti padedančiais interjerų fragmentais, dvarininkų naudotais ir jų kasdienybę puošusiais daiktais, fotografijomis, knygomis, dokumentais iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių bei privačių kolekcijų.

Nespėjusieji aplankyti veikiančios parodos, tai dar gali padaryti iki 2017 m. gegužės 31 d., o kas negalėjo dalyvauti konferencijoje, Panevėžio kraštotyros muziejuje gali įsigyti išleistą konferencijos pranešimų rinkinį.


28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

Kėdainių g. stambiagabaričių a.
27 kovo, 2024

Nuo balandžio 2 d. Panevėžyje veikti pradeda nauja Kėdainių g. 13 ir 15 įsikūrusi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė – […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

22 kovo, 2024

Kovo 16 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos didžiojoje salėje šurmuliavo bendruomenininkai. Vyko visuotinis-rinkiminis Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos narių susirinkimas. Kreipdamasi […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Šie prasidėję 2024-ieji Seimo nutarimu sureikšminti kaip Dainų šventės 100-mečio metai. Kad išmoktume džiaugtis kultūros paveldu, išskiriančiu mus tarp kitų […]