G. Nausėdos vizitas Niujorke: nuo JT tribūnos ir saugumo klausimų iki Lietuvos kultūros diasporoje
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę lankosi Niujorke, kur dalyvauja 81-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje. Prezidento darbotvarkėje – Rusijos karas prieš Ukrainą, NATO rytinio flango saugumas, JAV karių buvimas Lietuvoje, gynybos pramonės plėtra, energetinis atsparumas, dirbtinio intelekto keliami iššūkiai ir istorinė atmintis.
Kartu su prezidentu Jungtinėse Valstijose lankosi ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Jos darbotvarkėje svarbią vietą užima susitikimai su lietuvių diaspora, kultūros ir meno atstovais.
G. Nausėda JT tribūnoje kalbėjo apie Ukrainą ir pasaulio saugumą
Vienas svarbiausių prezidento vizito momentų – kreipimasis į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos dalyvius. G. Nausėda daug dėmesio skyrė Rusijos karui prieš Ukrainą ir būtinybei išsaugoti tarptautinės teisės principus.
Prezidentas pabrėžė Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo svarbą. Jo darbotvarkėje taip pat buvo Rusijos vykdomos hibridinės atakos, dezinformacija, sabotažas ir grėsmės Europos saugumui.
Kalbėdamas apie Artimuosius Rytus, G. Nausėda akcentavo paliaubų ir humanitarinės pagalbos svarbą bei ilgalaikio politinio sprendimo poreikį.
Dirbtinis intelektas tampa ir saugumo klausimu
Kita prezidento kalbos tema – sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas.
G. Nausėda atkreipė dėmesį į technologijų teikiamas galimybes, tačiau kartu kalbėjo apie rizikas, susijusias su informacijos manipuliavimu, autoritarine kontrole ir saugumu.
Lietuva siekia, kad dirbtinis intelektas būtų naudojamas atsakingai, o tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje taptų viena iš priemonių užtikrinti technologijų patikimumą.
Niujorke – ir Lietuvos istorinės atminties klausimai
Prezidento darbotvarkėje svarbi vieta teko ir istorinei atminčiai.
G. Nausėda akcentavo totalitarinių režimų nusikaltimų pripažinimo svarbą bei būtinybę išlaikyti istorinę atmintį. Ši tema Lietuvai ypač svarbi vertinant XX amžiaus istoriją ir sovietinės okupacijos patirtį.
Prezidentas taip pat dalyvavo Lietuvos generalinio konsulato Niujorke 100-mečio minėjime. Ši sukaktis tapo proga prisiminti Lietuvos diplomatinės tarnybos vaidmenį išsaugant valstybingumo tęstinumą okupacijos metais.
G. Nausėda Niujorke kelia ir JAV karių klausimą
Vienas aktualiausių prezidento vizito saugumo aspektų – JAV karinis buvimas Lietuvoje.
G. Nausėda Niujorke teigė asmeniškai kreipęsis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl amerikiečių karių išlaikymo rytiniame NATO flange. Prezidentas taip pat paskelbė gavęs patvirtinimą dėl naujos JAV karių rotacijos Lietuvoje.
Tikslesni rotacijos terminai ir karių skaičius viešai tuo metu nebuvo nurodyti.
Lietuvai JAV karinis buvimas yra svarbi NATO atgrasymo ir rytinio flango gynybos dalis, todėl šis klausimas prezidento vizito metu buvo vienas iš pagrindinių saugumo darbotvarkės akcentų.
Lietuva siekia tapti „Lockheed Martin“ tiekimo grandinės dalimi
Niujorke G. Nausėda susitiko ir su JAV gynybos pramonės bendrovės „Lockheed Martin International“ prezidentu Jay Pitmanu.
Susitikime aptartos galimybės plėsti bendrovės veiklą Lietuvoje, įtraukti Lietuvos įmones į tiekimo grandines, lokalizuoti kai kurių komponentų gamybą ir Lietuvoje vystyti techninės priežiūros pajėgumus.
Šis klausimas Lietuvai aktualus ir dėl sparčiai didėjančių investicijų į gynybą. Lietuvos valdžia pastaraisiais metais siekia ne tik įsigyti ginkluotę iš užsienio, bet ir stiprinti šalies gynybos pramonę bei įtraukti Lietuvos įmones į tarptautines gamybos ir tiekimo grandines.
Niujorke dėmesio skirta ir energetikai bei verslui
Prezidento vizito metu taip pat vyko Prezidentinis verslo forumas. Jame daugiausia dėmesio skirta energetiniam atsparumui, kritinei infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, energijos kaupimui ir Lietuvos bei JAV verslo ryšiams.
Vienas iš forumo akcentų – ilgalaikės suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutarties tarp „Ignitis“ ir JAV bendrovės EQT pasirašymo ceremonija.
Tai aktualu platesniame Lietuvos energetinės nepriklausomybės kontekste, kai šalies energetikos sistema vis daugiau siejama su alternatyviais tiekimo šaltiniais ir infrastruktūros atsparumu.
Pirmoji ponia – apie lietuvių diasporos kultūrą
Tuo metu pirmosios ponios Dianos Nausėdienės darbotvarkėje Niujorke išskirtinę vietą užėmė susitikimai su lietuvių kilmės JAV kultūros ir meno atstovais.
Antradienį D. Nausėdienė susitiko su lietuvių kilmės JAV menininkėmis Nijole Kudirka, Rasa Allan Kazlas ir Maryte Kavaliauskas.
Susitikime pirmoji ponia pabrėžė, kad lietuvių diasporos kultūra yra neatsiejama Lietuvos kultūros dalis. Pasak jos, skirtingose pasaulio šalyse gimstanti ir įvairiomis kalbomis kuriama lietuvių kilmės menininkų kūryba praturtina Lietuvos kultūrą, suteikia jai naujų perspektyvų ir padeda Lietuvai būti matomai pasaulyje.
D. Nausėdienė atkreipė dėmesį ir į ypatingą šių trijų kūrėjų kartos patirtį. Lietuvą jos paliko dar vaikystėje ar kūdikystėje, savo profesinį kelią kūrė Jungtinėse Valstijose, tačiau per ilgus dešimtmečius išsaugojo ryšį su Lietuva.
Nijolė Kudirka kūryboje tyrinėja atmintį ir prarastus namus
Nijolė Kudirka – lietuvių kilmės JAV psichologė ir fotografė. Jos kūryboje svarbi vietos, atminties ir prarastų namų tema.
Fotografė yra keliavusi ir kūrusi Europoje, Azijoje, Afrikoje bei Pietų Amerikoje. Jos darbai eksponuoti ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir Vilniuje, Peru, Brazilijoje, Italijoje, Čekijoje bei kitose šalyse.
Jos fotografijos taip pat publikuotos įvairiuose meno leidiniuose ir rinkiniuose.
Rasa Kazlas lietuvių poeziją į sceną atnešė Niujorke
Rasa Allan Kazlas – lietuvių kilmės JAV teatro režisierė, aktorė, mimė ir teatro pedagogė.
Jos kūryboje susijungia fizinis teatras, improvizacija, literatūra ir lietuvių poezija. Kartu su kolegomis R. Kazlas įkūrė „Morse Mime“ mimų teatrą. Niujorko Vest Vilidže veikęs teatras siekė sukurti savitą amerikietišką pantomimos tradiciją, jungiančią judesį, muziką, vaizduojamąjį meną ir dramos teatrą.
1989 metais Niujorke R. Kazlas pastatė spektaklį pagal lietuvių poetų eiles „Įrėžta gintare“. Po beveik trijų dešimtmečių, 2018 metais, spektaklis buvo pastatytas ir Lietuvoje – premjeros surengtos Kauno nacionaliniame dramos teatre bei Vilniaus universiteto teatro salėje.
Šis pavyzdys rodo, kaip lietuviška kultūrinė patirtis, sukurta išeivijoje, gali grįžti į Lietuvą ir tapti šiuolaikinio šalies kultūrinio gyvenimo dalimi.
Marytė Kavaliauskas – dokumentinio kino kūrėja
Marytė Kavaliauskas – lietuvių kilmės JAV kino ir garso režisierė.
Ilgus dešimtmečius Niujorke ji dirbo dokumentinio kino srityje – kaip montažo asistentė ir garso operatorė. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje pradėjusi režisuoti dokumentinius filmus, 2003 metais kartu su Sethu Schneidmanu sukūrė filmą „Davidas Hockney: muzikos spalvos“.
Šis filmas atskleidžia britų menininko Davido Hockney kūrybos pasaulį.
M. Kavaliauskas kūryba sulaukė dėmesio ir Lietuvoje. 2025 metais Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje jai buvo skirta speciali programa „Fokusas“.
„Jūsų gyvenimo istorijos praturtina mūsų kultūrą“
D. Nausėdienė padėkojo menininkėms už tai, kad savo kūryba jos garsina Lietuvą pasaulyje ir išsaugo ryšį su šalimi.
Pirmoji ponia pabrėžė, kad svarbus ne tik pačių kūrėjų sugrįžimas į Lietuvą, bet ir jų profesinės bei kūrybinės patirties perdavimas.
Šis susitikimas išryškino platesnę prezidento vizito Niujorke temą – Lietuvos ryšį su diaspora. Politiniai ir saugumo klausimai prezidento darbotvarkėje buvo derinami su pastangomis palaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais ir pristatyti jų indėlį į Lietuvos kultūrą.
