21 vasario, 2024
VDA Telšių fakultetas

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu apdovanotas istorikas Povilas Šverebas

Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes apdovanojo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytoją, istoriką Povilą Šverebą. Jo veikla yra ne tik intensyvi, bet ir produktyvi: 2 monografijos, 7 sudaryti ir parengti leidiniai, 80 mokslinių bei per 100 mokslo populiarinimo straipsnių ir bemaž 200 publikacijų Lietuvos istorijos, Žemaitijos paveldo, iškilių asmenybių ir švietimo raidos tarpukario metų Lietuvoje temomis.

Aistra krašto pažinimui

Povilas Šverebas gimė Padvarninkų kaime, nuo pusės metų gyveno Sedoje. Dar mokykloje, 1972 m., pradėjo keliauti po Sedos apylinkes. Šia keliavimo ir krašto pažinimo aistra P. Šverebas užkrėtė savo draugus, surengdamas pirmąjį pažintinį dviračių žygį į Renavo dvarą. Vėliau kelionių geografija išsiplėtė ne tik po Žemaitiją, bet ir visą Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją (Kaliningrado sritis). Visuomenininkas atskleidžia, kad šių žygių metu surinkta medžiaga sėkmingai pasitarnauja net dabar, rengiant publikacijas. 

„Norėdamas supažindinti visuomenę ir populiarinti kultūros paveldą, dažnai rengiau ir publikavau straipsnius kultūros paveldo temomis, organizavau kultūros paveldo tvarkymo talkas. Siekdamas įtraukti kuo daugiau jaunimo, pradėjau rengti viktorinas vaikams „Pažinkime gimtąjį slenkstį“ Tirkšliuose, Mažeikiuose, Žemalėje“, – patirtis vardino VDA Telšių fakulteto dėstytojas, kuriam ne svetimas buvo paskaitų skaitymas apie Mažeikių rajono istoriją, legendas ir paveldą nuo pradinukų iki absolventų. 

Daugelį metų dirbdamas neatlygintinai, P. Šverebas tapo populiariausiu gidu Mažeikių rajone, o laikraščio „Būdas žemaičių“ surengtame konkurse pelnė Europietiškiausio žmogaus vardą.

Vertingi moksliniai atradimai

P. Šverebas – istorikas, visuomenininkas, pedagogas ir švietėjas. Nuolat dalyvauja mokslinėse ir švietėjiškose konferencijose, radijo ir televizijos laidose, skaito viešąsias paskaitas. 

1993 m., įkūrus Žemaičių akademiją, visuomenininkas aktyviai įsitraukė į jos veiklą. Kartu su VDA profesoriumi Adomu Butrimu organizavo ekspedicijas ir konferencijas Sedoje, Renave. 

Jau tris dešimtmečius aktyvi P. Šverebo visuomeninė veikla ir laiko sąnaudomis neišmatuojamas atsidavimas darbui prisideda prie tautiškumo ir dvasinių visuomenės vertybių ugdymo. Jo surasta nauja faktografinė medžiaga reikšmingai papildė ar net pakeitė ne vienos iškilios asmenybės biografiją. Pavyzdžiui, P. Šverebas surado Dionizo Poškos krikšto metriką ir patvirtino Vytauto Vanago keltą hipotezę, kad poetas tikrai yra gimęs Žemalės parapijoje, o ne Skaudvilės ar Kaltinėnų. Aiškindamasis, kodėl jauno Vytauto Mačernio poezijoje viltis grumiasi su rezignacija, nustatė, kad mokydamasis Sedos vidurinėje mokykloje poetas susirgo džiova ir tai turėjo įtakos jo kūrybai. Dokumentais įrodė, kad Lenkijos pirmasis prezidentas Gabrielius ir Lietuvos Vasario 16-osios akto signataras Stanislovas Narutavičiai yra gimę ne Brėvikių dvare, bet Telšiuose. 

Paminėtini P. Šverebo tyrimai apie Telšių valdžios vidurinės amatų mokyklos visų direktorių biografijas, reikšmingais faktais papildytas Telšiuose besimokiusių dailininko Vinco Kisarausko, architekto Edmundo Stasiulio, dirigento Ramučio Balčiūno biografijas, nustatytos meškos atsiradimo Telšių miesto herbe.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus vadovė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė akcentavo, kad P. Šverebas Lietuvos kultūros tyrimų istorijai svarbus ne tik savo moksliniais tyrimais, bet ir publikacijomis regioninėje spaudoje. „Šie mokslo populiarinimo darbai išsiskiria ypatingai gausiu archyvinės medžiagos naudojimu, kritišku jos vertinimu, nauja faktografija bei mokslinėmis įžvalgomis. Ypatingos pagarbos nusipelno P. Šverebo darbas lokaliniuose archyvuose. Šio kruopštaus darbo dėka buvo atitaisyta ne viena gana plačiai ankstesnėse publikacijose paplitusi klaidinga mintis“, – pabrėžė dr. G. Surdokaitė-Vitienė.

Du dešimtmečiai VDA bendruomenėje

Anuometis VDA prorektorius menui ir mokslui prof. A. Butrimas įvertino P. Šverebo sugebėjimus ir 2005 m. pakvietė dirbti į VDA leidyklą, kurioje dirba iki šiol. Nuo 2007 m. P. Šverebas dėstytojauja VDA Telšių fakultete, o nuo 2016 m. –  užima ir VDA Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro tyrėjo pareigas. Istorikas ne tik pats aktyviai įsitraukė į mokslinę veiklą, bet į ją įtraukė ir vietos geriausius kraštotyrininkus bei fotografus, užmezgė ryšius su Rundalės rūmų (Lavija) muziejumi. 

Persikėlus gyventi į Telšius, P. Šverebas savo sukauptą patirtį perduoda studentams, didelį dėmesį skirdamas paveldo pažinimui ir jo natūriniams tyrimams. VDA Telšių fakulteto dėstytojas yra jungianti asmenybė, todėl bendradarbiauti ir publikuoti leidiniuose pavyksta prisikviesti įvairių sričių, skirtingų aukštųjų mokyklų ir institutų mokslininkus bei tyrėjus.

VDA Meno ir mokslo prorektorius dr. Marius Iršėnas, atsiliepdamas apie istoriką, sakė: „Povilas Šverebas yra unikali asmenybė, išsiskirianti ypatinga erudicija, plačiu akiračiu, profesionalumu ir universalumu. Jo tyrimai yra platūs, aprėpiantys ne tik bažnyčių varpų, bet ir parapijų, jų tradicijų, dvarų ir švietimo istoriją. Vadovaudamas VDA leidyklai, turėjau progą ne tik susipažinti su P. Šverebo moksliniais darbais, juos recenzuoti, bet ir giliau pažinti jų autoriaus žmogiškąsias savybes – atsidavimą darbui, kuklumą, kruopštumą ir geranoriškumą. Jo darbai ir veikla brandina visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą“.

Išskirtinio įvertinimo nusipelniusį dėstytoją sveikindamas VDA Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas Banys džiaugėsi aktyviu, mokslinę veiklą stiprinančiu bendruomenės nariu, plataus akiračio asmenybe ir pabrėžė, kad Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“ atliepia VDA Telšių fakulteto dėstytojo P. Šverebo užsidegimą savanoriškai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti bei įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. 

 

Apdovanojimų teikimo ceremonija planuojama Panevėžyje 2024 m. kovo 18 d.


29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

28 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 28 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje susitikome su rašytoja Jolita Herlyn. Viešnią kalbino bibliotekos direktorė Jolanta […]

27 balandžio, 2025

Balandžio 23 d. Telšių Ješivoje įvyko istorinis įvykis – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Telšių rajono ir Izraelio valstybės Kiryat Yearim […]

24 balandžio, 2025

Vakar Vilniaus rotušėje meras Valdas Benkunskas oficialiai suteikė garbės piliečio vardą kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” vadovui prof. […]

24 balandžio, 2025

Restauruojant bei konservuojant Vilniaus Kalvarijų komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų bažnyčia (Kalvarijų g. 327) interjero sienų tapybą, restauratoriai […]

23 balandžio, 2025

Šiandien Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginyje paskelbti geriausi 2024 m. bibliotekininkai. Sveikindamas laureatus ir visą šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės […]

Rima Spūdienė švenčia ir kūrybinį, ir gyvenimo jubiliejų / Ilonos Jančaitienės nuotr.
23 balandžio, 2025

Marijampolės savivaldybėje esantis Patašinės kaimas garsėja kūrybingais žmonėmis: literatais, menininkais,  fotografais, krašto istorijos bei aplinkos grožio  puoselėtojais, puikių idėjų generatoriais.  […]

23 balandžio, 2025

Balandžio 23-ąją, tikrąją Jurginių dieną, Pasakų parke suskambo vaikų juokas, dainos ir pavasario šauksmas – čia susirinko būrys mažųjų palangiškių, kad […]

18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

8 balandžio, 2025

Balandžio 6 dieną Žemaitijos sostinėje – Telšiuose vyko XI Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas […]

4 balandžio, 2025

„Duonos ir žaidimų“ – taip romėnų poeto Juvenalio posakiu Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje balandžio 3 d. prasidėjo renginys, skirtas […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

Regionų naujienos