Gariūnų piliakalnis įrašytas į Kultūros vertybių registrą
Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Gariūnų piliakalnis Vilniaus mieste. Naujai atrasto piliakalnio koordinates praėjusiais metais Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikė archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius.
„Archeologinis paveldas atskleidžia mūsų valstybingumo pradmenis, jo vystymosi istoriją. Nauji atradimai leidžia manyti, kad mums nėra viskas žinoma, ir tikėtis, kad tokių objektų ateityje bus atrasta daugiau. Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 850 piliakalnių, beveik visi jie yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Piliakalnio atradėjas, Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas V.Vaitkevičius viliasi, kad įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą Gariūnų piliakalnis sulauks vilniečių dėmesio ir talkos, o po kurio laiko nuo jo galėsime grožėtis Neries vaizdais ir semtis stiprybės iš Lietuvos praeities.
„Gariūnų piliakalnio įtvirtinimai ir geografinė padėtis primena už 3,5 km nuo jo į šiaurės vakarus plytintį Neravų piliakalnį. Jis yra siejamas su Grigiškių pakraštyje esančiais senovės lietuvių pilkapiais, kuriuos tyrinėjant rasta V–VIII a. degintinių kapų su ginklais, darbo įrankiais ir papuošalais. Gariūnų piliakalnis gali būti panašaus laikotarpio. Neatmetu galimybės, kad šioje vietoje buvo stebima ir saugoma Neris, kuri žemiau Vilniaus vyskupų dvaro ir kaimo (kitados priklausiusio Didžiajam kunigaikščiui Algirdui, vėliau ─ jo sūnui Jogailai) buvo akmenuota ir srauni”, ─ sako V.Vaitkevičius.
Panerių kalvose buvusias senovinės lietuvių pilies liekanas, remdamasis padavimais, mini 1826 m. istorinio romano „Pajauta, Lizdeikos duktė“ autorius Feliksas Bernatovičius. Šią vietovę nepaprastai mėgo ir įžymusis Vilniaus fotografas Janas Bulhakas, skyręs jai gražiausius žodžius trečiajame „Fotografo iškylų“ sąsiuvinyje (1933 m.). „Niekada nepamiršiu pirmojo įspūdžio, patirto ant to žavingo kalno. Atrodė, kad kažkokia slėpininga jėga praskleidė nežinios uždangą ir parodė pilną didybės ir vilionių pažadėtąją žemę”, ─ rašė J.Bulhakas apie į šiaurę nuo Gariūnų piliakalnio esančią aukščiausią kalvą.
Gariūnų piliakalnis yra įrengtas 80 metrų virš Neries iškylančios stačiašlaitės aukštumos pakraštyje. Piliakalnio aikštelė ─ nelygi, netaisyklingos trapecijos formos. Nuo likusios aukštumos dalies ją saugo suplokštėjęs gynybinis pylimas ir griovys. Piliakalnio šlatai – statūs, iki 70-75 m aukščio. Jis yra apaugęs spygliuočiais medžiais su lapuočių pomiškiu, paveiktas gamtinės erozijos.
Gariūnų piliakalnis buvo surastas praėjusių metų balandį, V.Vaitkevičiui pakvietus VU Istorijos fakulteto doktorantės Aistės Petrauskienės seminaro dalyvius – Kultūros istorijos ir antropologijos specialybės studentus – pasižvalgyti po Vilniaus apylinkes, pažinti Paneriuose esančio kultūros paveldo įvairovę ir lauko tyrimų metodus.
Į pietryčius nuo Gariūnų piliakalnio, Panerių aukštumose, yra dar du plačiau netyrinėti piliakalniai, kuriuos atrado Lietuvos archeologijos draugijos narys, biologas dr. Darius Stončius.
