Geologų darbas Akmenės rajone: tyrimai nuošliaužų rizikai valdyti
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Papilės miestelyje (Amenės r.) tęsia nuošliaužų tyrimus, vertindami šių procesų raidą ir ieškodami sprendimų, kaip saugoti unikalius kultūros ir gamtos paveldo objektus – Papilės piliakalnius ir Jurakalnio atragį. Ekstremalūs hidrometeorologiniai reiškiniai praėjusią vasarą paskatino šių objektų šlaitų deformacijas.
Maždaug prieš mėnesį geologai nustatė, kad Papilės I piliakalnio šlaituose nuošliaužų procesai nesustojo. Piliakalnio aukštojoje dalyje susidariusi nuošliauža per tris mėnesius pasislinko kelis centimetrus. Pavojinga situacija stebima ties S. Daukanto kapaviete, kur šlaito viršus nežymiai slūgsta. Jurakalnio atragyje, nors deformacijos reikšmingai nepadidėjo, vis dar stebimi linijinės ir šoninės erozijos procesai.
LGT primena, kad liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje stipri audra sukėlė papildomas deformacijas Ventos slėnyje ties Nepriklausomybės gatve. Čia susidarė didelė nuošliauža, kurios pažeistas plotas siekia apie 800 m², o grunto tūris – apie 1000 m³. Tai kelia grėsmę ne tik natūraliai Ventos slėnio geomorfologijai, bet ir krašto keliui Nr. 155 Kuršėnai–Mažeikiai.
Geologų atlikti tyrimai rudenį apėmė pavojingumo vertinimą ir geofizinius matavimus. Nors dalis rezultatų rodo stabilias sritis, kiti plotai reikalauja papildomų inžinerinių geologinių tyrimų. Atsižvelgdama į grėsmę vietos bendruomenei ir paveldo objektams, Akmenės rajono savivaldybės administracija rūpinasi šių teritorijų tvarkybos darbais.
Geologai primena: kad tokie procesai būtų valdomi, būtinas dėmesys galimoms kritinėms hidrometeorologinėms sąlygoms, ypač gruntų įmirkimui stačiuose šlaituose.
