Gripo sezono analizė Kauno mieste

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas kiekvieną savaitę visus metus renka ir vertina sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis duomenis iš Kauno mieste esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Gripo sezono metu, nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų savaitės, surenkama informacija apie hospitalizuotus dėl gripo asmenis. Vertinant šią informaciją galima atsakyti į daugelį kauniečiams rūpimų klausimų apie gripą ir geriausius apsisaugojimo nuo jo būdus.

Ar gripas sunki liga?

2015 – 2016 m. gripo sezono metu Kauno mieste registruota beveik 7 tūkstančiai gripo atvejų, tai yra dvigubai daugiau nei praėjusį sezoną, kai buvo registruota kiek daugiau nei 3 tūkstančiai. Hospitalizacijos dėl gripo dažnis siekė 5,3 proc. (2014 – 2015 m. buvo 3 proc.). Registruoti 4 mirties nuo gripo atvejai, ankstesnį sezoną mirčių registruota nebuvo. Šį 2016-2017 m. sezoną, gripo virusų dar tik laukiame, per rugsėjo – spalio mėnesį registruota vos 13 kliniškai nustatytų gripo atvejų.

Atsižvelgiant į šiuos skaičius galima teigti, kad 2015 – 2016 m. gripo sezonas buvo sudėtingesnis, o gripas buvo sunkesnis, nes daugiau asmenų buvo gydoma ligoninėse ir registruoti mirties nuo gripo atvejai.

Literatūros šaltiniai nurodo, kad dažnai gripu sergama lengvai, tačiau didžiausią grėsmę gripo sezono metu sudaro didėjantis mirtingumas dėl įvairių priežasčių ir sunkios gripo ligos formos vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis ligomis. Kovos su gripu tikslas – sumažinti mirčių, susijusių su gripu, skaičių ir išsaugoti jautriausių (senyvo amžiaus, lėtinėmis ligomis sergančiųjų ir kt.) asmenų sveikatą, išvengiant komplikacijų, gripo sezono metu.

Ar gripas pavojingas tik senyvo amžiaus asmenims?

Viena iš gripo rizikos grupių yra senyvo amžiaus asmenys nuo 65 metų amžiaus ir vyresni. Literatūros šaltinių duomenimis šie asmenys sudaro 80 proc. visų mirusių nuo gripo.

Tačiau Kauno miesto 2015 – 2016 m. gripo sezonas rodo, kad gripas gali būti pavojingas ir jaunesniems asmenims. Iš 4 registruotų mirties dėl gripo atvejų visi yra jaunesni nei 65 m. amžiaus: 37, 43, 62 ir 64 m. Šias gripo aukas jungia tai, kad jie nebuvo skiepyti nuo gripo ir sirgo gretutinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių sistemos ir cukriniu diabetu. Tik 43 metų moteris anksčiau buvo sveika.

Atsižvelgiant į mokslu pagrįstą informaciją, kad susirgus gripu ligos eiga gali būti sunkesnė, dažnesnės komplikacijos, kai prisideda bakterinė infekcija, paūmėja lėtinė liga, galimi net mirties atvejai, išskirtos šios gripo rizikos grupės:

• nėščiosios moterys,
• asmenys sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus,
• asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni,
• vaikai iki 2-5 m. amžiaus.

Nėščiosios moterys, susirgusios gripu, dažniau gydomos ligoninėje, galimas persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Paskiepijus nėščiąją, galima apsaugoti ją nuo susirgimo gripu ir sunkios ligos formos, o taip pat, nuo gripo apsaugomas būsimas naujagimis iki 5-6 pirmųjų gyvenimo mėnesių amžiaus, kol jis pats galės būti skiepijamas nuo sezoninio gripo.

Nustatyta, kad gripo sezono metu labai padaugėja lėtinių ligų paūmėjimo ir mirčių nuo lėtinių ligų atvejų. Įrodyta, kad gripas sukelia lėtinių ligų paūmėjimus bei padidina bakterinių infekcijų riziką.

Kaip sužinoti, kad susirgau gripu?

Tiksliausią atsakymą galima gauti atlikus gripo viruso nustatymo tyrimus laboratorijoje, tačiau tai yra brangu ir gali užtrukti ilgiau nei pati liga. Todėl atliekama gripo virusų stebėsena, kai paskirti gydytojai visus metus turi galimybę imti mėginius gripo virusams nustatyti, siekiant stebėti gripo virusų plitimo pradžią ir pabaigą bei dažniausius gripo virusų tipus.

Gripo tyrimai tikslingi ir sunkiomis ligos formomis sergantiems asmenims, kurių liga užtrunka ir būtina įvertinti antivirusinio gydymo poreikį.

2015 – 2016 m. gripo sezono  metu pirmasis laboratoriškai patvirtintas gripo atvejis Kauno mieste registruotas 2-ąją 2016 metų savaitę, 2014 – 2015 m. buvo 3-ąją 2015 metų savaitę. Šiemet, 2016-2017 m. gripo sezoną, laboratoriškai patvirtintų gripo susirgimų dar neregistruota.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Patikimiausia ir ekonomiškai efektyviausia apsaugos nuo gripo priemonė yra skiepai. Skiepytis nuo gripo rekomenduojama visiems nuo 6 mėn. amžiaus.

Būtinai pasiskiepyti turėtų visi asmenys, priklausantys gripo rizikos grupėms ir galintys juos užkrėsti gripu. Kauno mieste 2015 m. pasiskiepijo 5,6 proc. visų gyventojų, 2014 m. jų buvo 4,9 proc.

Vyresnio amžiaus asmenų (nuo 65 m. ir vyresnių) 2015 m. pasiskiepijo 12 proc., 2014 m. buvo 11,6 proc.

Esant tokiam skiepijimų nuo gripo aktyvumui, negalime tikėtis akivaizdžių vakcinos efektyvumo įrodymų. Belieka pasikliauti moksliniais tyrimais, įrodančiais gripo vakcinų efektyvumą arba kitų šalių patirtimi.

Kada reikia skiepytis nuo gripo?

Valstybės biudžeto lėšomis įsigytos sezoninio gripo vakcinos panaudojimas rodo, kad daugiausiai asmenų pasiskiepija spalio – lapkričio mėnesiais. 2015 – 2016 m. sezoną iki gruodžio mėnesio buvo panaudota 95 proc. visos gautos vakcinos. 2016-2017 m. sezoną iki lapkričio mėnesio panaudota 77,6 proc.

Spalio – lapkričio mėnesiais yra tinkamas laikas skiepytis. Reikėtų paminėti, kad skiepytis nuo gripo rekomenduojama, kai tik atsiranda galimybė ir vakcina yra prieinama asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Atsižvelgiant į imuniteto ypatumus, vyresnio amžiaus asmenims rekomenduojama pasiskiepyti ir vėliau, iki sergamumo gripu pakilimo.

2015 – 2016 m. gripo sezoną didžiausias sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis buvo registruotas 3-iąją – 8 ąją metų savaitę ir siekė iki 211,3 atvejų 10 000 gyventojų per savaitę (2014 – 2015 m. nuo 5-osios iki 10-osios savaitės ir siekė 137,5 atvejus). Visi 2015-2016 m. mirties nuo gripo atvejai buvo registruoti 2016 m. vasario mėnesį.

Svarbu prisiminti, kad rizikos grupių asmenims, kurie negalėjo pasiskiepyti anksčiau, rekomenduojama skiepytis net iki gripo epidemijos pabaigos, nes vis dar galima apsisaugoti nuo sunkios ligos.

Labai svarbu kasmet pasiskiepyti nuo gripo, nes po skiepų susiformavusi apsauga išlieka iki 6-12 mėn., o kasmet yra sukuriama nauja, būtent tam gripo sezonui skirta vakcina.

Kiek kainuoja skiepai?

Lietuvoje nuo 2007 – 2008 m. gripo sezono rizikos grupių asmenų skiepijimui yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Teisės aktų nustatyta tvarka, nuo 2016-01-01 už kiekvieną paskiepytą nuo gripo rizikos grupės asmenį gydytojas ir slaugytojas gauna papildomą apmokėjimą.

Primenama, kad nemokamai nuo gripo gali būti skiepijami šioms rizikos grupėms priklausantys asmenys:

• nėščiosios (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu),
• asmenys sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai),
• asmenys, gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose (taip pat ir vaikų globos įstaigose),
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (taip pat ir odontologai),
• asmenys nuo 65 m. amžiaus ir vyresni.

Kai kurie darbdaviai, įvertinę gripo skiepų naudą, kasmet skiria lėšų savo darbuotojų skiepijimui.

Na, o visiems kitiems reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kur vakcinos kaina gali šiek tiek skirtis dėl gamintojo ir įsigyjamos vakcinos kiekių. Tačiau visais atvejais pasiskiepyti yra gerokai pigiau nei sirgti.