24 balandžio, 2024
LSMU

Gydantis miškas: gamtos ir miško terapijos sesija praturtina patirtimis ir įžvalgomis

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį vykę gamtos ir miško terapijos sesijos daliai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bendruomenės narių tapo netikėtu atradimu.

Pasivaikščiojimas po Pažaislio šilą, proga neįprastai patirti mišką virto netikėta kelione į save, priminė, kaip glaudžiai esame susiję su gamta, praturtino kitų dalyvių įžvalgomis.

Nemokamas gamtos ir miško terapijos sesijas mūsų bendruomenės nariams surengė specialistai, baigiantys LSMU Miško terapijos podiplomines studijas. Abi savaitgalio dienas sesijos vyko dalyvaujant kurso dėstytojui dr. Juliui Neverauskui.

Susidomėjimas naujove buvo didelis: į abi sesijas užsiregistravo apie 200 dalyvių, nepabūgusių atšiaurokų savaitgalio orų. Nedidelėmis grupelėmis žmonės leidosi Pažaislio šilo takais ir keletui valandų paniro į terapinės sesijos rimtį.

Miško terapeutai įprastą mišką pakvietė patirti neįprastai: skirti laiko ne tik jį užuosti, išgirsti, bet ir pajusti, apčiuopti, netgi paragauti. Netikėta patirtimi ne vienam tapo ir kvietimas pasikalbėti su pasirinktu medžiu, išsakyti jam tai, ko galbūt nepasakysi jokiam žmogui. 

Šilo takais keliauta fiksuojant vis kitus miško ir asmeninės patirties aspektus, įsiklausant ir į mišką, ir į save, vis stabtelint pasidalyti pojūčiais, mintimis. Miško aplinka ir pačios sesijos pobūdis kvietė netikėtiems atsivėrimams, savo gyvenimo, ryšio su gamta apmąstymui.

Miško terapijos podiplominių studijų dėstytojas dr. Julius Neverauskas priminė, jog žmonės tūkstančius metų gyveno gamtoje, ir poreikis joje būti tiesiog „įrašytas“ mums į smegenis.

Modernioji miško ir gamtos terapijos kryptis – vadinamosios miško maudynės –  atsirado Japonijoje kaip atsvara urbanistinei kultūrai. Viena šios terapijos kryptis kvietė tiesiog visais sensoriniais pojūčiais – rega, uosle, klausa, skoniu, lytėjimu susilieti su mišku.

Antroji, kurią dr. J. Neverauskas išplėtojo kartu su psichologe – psichoterapeute Giedre Žalyte, – miško terapijos koncepcija buvo papildyta apskritai visos gamtos elementais – nuo pievų iki vandens telkinių.

„Mes, terapeutai, esame tarpininkai, kurie padeda žmogui pasinaudoti gydančiomis gamtos galiomis kviesdami – ne teikdami užduotis ar nurodymus, o būtent kviesdami – tam tikrai bendrai su kitais patirčiai – pasidalyti įžvalgomis apie save, savo savastį, santykį su gamta, kitais ir savimi, savo gyvenimo tikslus ir prasmę.

Pasidalyti įžvalgomis – labai svarbi miško terapijos dalis. Į tą patį kvietimą žmonės reaguoja visiškai skirtingai, tad dalydamiesi mintimis, įspūdžiais ir patirtimis, mes vienas kitą praturtiname. Netgi toje pačioje vietoje teikdami tą patį kvietimą, kaskart galime atrasti kažką sau ir kažką nauja“,  –  pabrėžė programos dėstytojas.

Podiplominių studijų programą „Miško terapija“ rengia LSMU Reabilitacijos klinika. Studijos supažindina su naujausiais gamtos veiksnių ir miško terapijos metodų taikymo klinikinėje praktikoje pasiekimais ir galimybėmis, mokslo ir praktikos naujovėmis, suteikia praktinių įgūdžių taikant gamtos terapijos intervencijas individualiai ir grupėje. 

Miško terapijos programa skirta visų specialybių gydytojams, psichologams, psichoterapeutams, sveikatos priežiūros specialistams, visuomenės sveikatos specialistams, slaugos, akušerijos, ergoterapijos, kineziterapijos, socialinio darbo, gyvensenos medicinos specialistams, papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialistams, miškininkystės, kraštotvarkos specialistams. Laukiami ir kitų sričių bei profesijų specialistai, besidomintys gamtos ir miško terapija.


29 balandžio, 2025

Septyniems Lietuvos paplūdimiams suteikta teisė šią vasarą iškelti Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius. Apie tokį sprendimą Lietuvą […]

Pexels nuotr. / Elektros energetikos inžinieriai užtikrina kasdienybės stabilumą
29 balandžio, 2025

Nuo pirmadienio visa Europa aidi nuo naujienų apie Ispanijoje ir Portugalijoje dingusią elektrą. Be jos liko milijonai gyventojų, kurie dėl to susidūrė […]

M. Balsio nuotr.
29 balandžio, 2025

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje […]

27 balandžio, 2025

Kasdien eidami per laukus ar žvilgtelėję į daržų pakraščius, dažnai nė nesusimąstome, kad po kojomis mindome tikrus gamtos lobius. Kiaulpienė, […]

27 balandžio, 2025

Įsibėgėjus pavasariui, ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių […]

24 balandžio, 2025

2025 m. kovo 21 d. Lietuvos futbolo rinktinė pradėjo atranką į 2026 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatą. Rungtynės Varšuvoje baigėsi […]

23 balandžio, 2025

Sveikatos apsaugos ministerija teikia įstatymų pakeitimus, kuriais siekia pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą, suteikiant galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už […]

23 balandžio, 2025

Balandžio 23-ąją, tikrąją Jurginių dieną, Pasakų parke suskambo vaikų juokas, dainos ir pavasario šauksmas – čia susirinko būrys mažųjų palangiškių, kad […]

Nugalėtojų taurė keliama į viršų
23 balandžio, 2025

Balandžio 22 dieną Ringaudų daugiafunkcėje sporto aikštelėje įvyko pirmasis mergaičių futbolo turnyras „Ringaudų taurė 2025“, kuriame varžėsi penkios komandos: dvi […]

21 balandžio, 2025

Šešios Lietuvos vietovės: Niūronys, Marcinkonys, Merkinė, Palūšė, Plateliai ir Žagarė pretenduoja tapti geriausiais turizmo kaimais pasaulyje. Jos pateikė savo kandidatūras […]

18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

16 balandžio, 2025

Europos kino akademija paskelbė papildžiusi Europos kino kultūros lobių (Treasures of European Film Culture) sąrašą dar vienuolika Europos kinui svarbių […]

16 balandžio, 2025

Elektriniai dviračiai (e-dviračiai) pastaraisiais metais išpopuliarėjo neįtikėtinai sparčiai, tapdami ne tik madinga naujove, bet ir itin universalia transporto bei laisvalaikio […]

16 balandžio, 2025

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link” Velykų atostogų laikotarpiu kviečia traukiniauti ir vykdo specialią akciją – balandžio 20–27 d. […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

Regionų naujienos