Zarasų ir Utenos viešosios bibliotekos kviečia lankytojus į naują interaktyvų dviračio turą. Mindami pedalus dabar galėsite pakeliauti po Zarasų ir Utenos miestų gatves, susipažinti su jų istorija.
„Kiekvienas gyvename savo gatvėje ir matome ją kas dieną, ji keičiasi kartu su mumis. Kiekviena gatvė turi tiek istorijų, ir jos niekur nedingo, tiesiog mes apie tai retai pagalvojame,“ – pasakojo projekto vadovė Jolanta Lementauskienė.
Naujoji iniciatyva pratęsė ankstesniais metais įgyvendinto Latvijos – Lietuvos pasienio regiono bendradarbiavimo projekto, kurio metu bibliotekose sukurti šeimos skaitmeninių veiklų centrai, veiklas. Viena iš populiariausių paslaugų bibliotekoje įkurtame šeimos skaitmeniniųz veiklų centre yra interaktyvus turas dviračiu po Pietų Latgalą ir Rytų Aukštaitiją, kai mindami dviratį lankytojai gali aplankyti sėliško regiono – Utenos, Zarasų, Daugpilio ir Preilių rajonų – lankytinas vietas. Tai paskatino susimąstyti, kad turint technologinę bazę, galima plėsti edukacinį turinį. Tam pasirinktas naujas kontekstas – miestų gatvės – istorijoms prisiminti. Pasirinktos senesnės miestų gatvės, pasižyminčios įdomesniais objektais gatvės, ar turinčios istorinių asmenybių pavadinimus – D. Bukonto, K. Būgos, Dariaus ir Girėno, Sinagogos, Vytauto, Bajorų, Žalioji, Savanorių, Šiaulių gatvės ir Sėlių aikštė.
Surinkta informacija iš Zarasų ir Utenos viešųjų bibliotekų kraštotyros fondų, iki šiol nepublikuota informacija – žmonių prisiminimai ir pasakojimai. Renkant medžiagą apie gatves, bendradarbiauta su Zarasų krašto muziejumi, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru, rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyriumi. Naujai sukurtas interaktyvus turas įdiegtas abiejose bibliotekose į jau turimus elektroninius dviračius, kuriuos mindami iš naujo susipažinsite su dešimčia Zarasų ir dešimčia Utenos miesto gatvių.
Šiandien Zarasų ir Utenos miestuose randame gatvių vienodais pavadinimais, kaip pvz., Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, bet, žinoma, skirtingomis istorijomis. Pagrindinės miestus kertančios Vytauto (Zarasuose) ir Jono Basanavičiaus (Utenoje) gatvės yra XIX a. nutiesto istorinio Sankt Peterburgo – Varšuvos pašto kelio (traktas) dalys. 1830–1836 m. tiestas kelio ruožas pirmasis Lietuvoje turėjo grindinį – kietą suplūkto žvyro ir tašytų akmenų dangą, kurios nedideli išlaikyti ruožai iki šiol ne tik papuošia miestų gatves. bet ir primena istoriją.
Ar prisimenate, kuri gatvė Zarasuose buvo vadinama Plento? O kuri gatvelė iki šiol visa yra išgrįsta tašytais akmenimis? Ar žinote, kurioje Utenos gatvės vietoje pirmo pasaulinio karo metais buvo įkurtos vokiečių karių kapinės? Kodėl iki 1916 metų Utenio aikštė buvo vadinama Pompos aikšte?
Įdomūs ir nuoširdūs žmonių prisiminimai. Zarasiškė Onutė Karužienė, gyvenanti Sinagogos gatvėje, pasakoja apie sinagogos – žydų maldos namų – istoriją, kai vokiečių okupacijos metais pastate buvo įrengta karo belaisvių stovykla. Mokslininkas Stanislovas Sinkevičius prisimena, kad jo vaikystėje individualių namų sklypuose (daržuose), tarp dabartinių Šiaulių ir Sinagogos gatvių, buvo aptinkama įvairaus amžiaus (dažniausiai XIX a.) monetų, namų apyvokos daiktų. Tačiau pasitaikė ir daug senesnių – buvo rastas XVII a. šilingas, LDK varinė moneta nukaldinta 1665 m.
Šis turas sukurtas įgyvendinant projektą „Skaitmeninių paslaugų centrų plėtra – interaktyvios gatvių istorijos“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto įgyvendinime dalyvauja Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka.
Zarasų viešosios bibliotekos informacija
