Įstatymo pataisa padėtų pritraukti gydytojus rezidentus į regionus
Siekiant sumažinti gydytojų trūkumą, siūloma įsteigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, į kurias būtų priimami medikai, sutinkantys po rezidentūros baigimo tam tikrą laiką atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriam nors Lietuvos regione.
Tai numatančias Medicinos praktikos įstatymo pataisas įregistravo Seimo vicepirmininkė, Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė kartu su savo frakcijos kolegomis, „valstiečiais“ ir „aušriečiais“.
Tikimasi, kad šie pakeitimai padės mažinti gydytojų specialistų trūkumą regionuose, taip pat užtikrins racionalesnį valstybės lėšų, skirtų medikų rengimui, naudojimą.
„Kadangi tragiškai trūksta medikų, ypatingai regionuose, kartu su Seimo narių grupe įregistravome įstatymo pataisas, kurios leis ne daugiau kaip 15 proc. padidinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tų specialybių gydytojams, kurių labiausiai trūksta. Tačiau už tokią valstybės finansuojamą vietą rezidentas turės įsipareigojimą atidirbti tam tikrose įstaigose, kur trūksta specialistų. Tokių įstaigų sąrašą numatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – Sveikatos apsaugos ministerija“, – komentuodama projektą Eltai sakė O. Leiputė.
Jos teigimu, planuojama kasmet įsteigti 20 papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, o iš viso per 3 metus – 60.
„Būsimi gydytojai specialistai praleidžia nuo 10 iki 13 metų didžiuosiuose miestuose, o moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką įstaigoje ar regione, tuo didesnė tikimybė, jog po studijų baigimo grįš ten dirbti. Todėl svarbu sukurti papildomų paskatų, kurios padėtų didinti norą po rezidentūros studijų vykti dirbti į regionus, kur trūksta specialistų“, – sako įstatymo pataisų iniciatoriai.
Jų duomenimis, projektui įgyvendinti papildomo lėšų poreikio 2025 metams nebus – lėšos medicinos rezidentūros studijų vietoms jau suplanuotos. Preliminariai planuojama, kad 2026 m. papildomoms medicinos rezidentūros vietoms reikės 840 tūkst. eurų, taip pat tokios pat sumos prireiktų ir 2027 metams.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. truks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kt. gydytojų specialistų. Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 m. II pusmetį daugiausiai gydytojų trūko: Šiaulių regione – 75, Utenos regione – 44.
