9 sausio, 2022
Neringos savivaldybė

Juodkrantėje įteikta M. L. Rėzos vardo premija

Artiom Myškin nuotr.

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją architektei, dailininkei Jūratei Bučmytei ir dailininkui, dizaineriui Albertui Krajinskui. Iškilminga ceremonija vyko Juodkrantės evangelikų Liuteronų bažnyčioje, kurioje susirinko norintieji pasveikinti šiuos talentingus menininkus ir kartu pasidžiaugti.

Tryliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Jūratei Bučmytei ir Albertui Krajinskui Neringos savivaldybės tarybos sprendimu buvo skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, už išliekamąją vertę turinčius šiuolaikinio meno kūrinius, etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą, kultūros ir meno iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie kultūrinio turizmo plėtros, taip pat edukacinę veiklą.

Ceremonijos metu Jūratė Bučmytė pristatė kūrybinio kelio istoriją, dalinosi šiandienos nuotaika bei tarė jautrius, visai Neringos bendruomenei skirtus padėkos žodžius.

„Džiaugiamės gaudami Martyno Liudviko Rėzos kultūros premiją. Už ją turime būti dėkingi labai daug kam. Nieko gyvenime nėra atsitiktinio – mūsų kūrybinis kelias pilnas keistų sutapimų ir paradoksų. Ši tryliktoji  Martyno Liudviko Rėzos kultūros premija yra visų mūsų ir jūsų, neringiškių, ir visaip kaip su Kuršių nerija susijusių žmonių premija. Jūs visi esate, buvote ir būsite mūsų mokytojai. Ačiū jums – mūsų pakeleiviams – šiame nuostabiame kelyje“, – mintimis dalinosi architektė, dailininkė Jūratė Bučmytė. Tuo tarpu Albertas Krajinskas neslėpė jaudulio ir tarė, kad už visą kartu nueitą kelią esantis be galo dėkingas Jūratei.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Neringos savivaldybės tarybos narys, buvęs ilgametis Neringos savivaldybės vadovas Vigantas Giedraitis, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis, ceremoniją vedė ir sveikinimo žodžius tarė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, sveikinimo žodžius taip pat tarė  filosofas, vertėjas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas Kasparas Pocius, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė, istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Liudviko Rėzos kultūros centro vadovė Sonata Vaitonienė, žurnalistė,  Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja ir redaktorė Raimonda Ravaitytė-Meyer bei kiti. Ceremonijos metu muzikinius kūrinius, Martyno Liudviko Rėzos surinktas pamario krašto dainas, atliko Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“.

Dailininkų kandidatūrą premijai gauti pateikė Liudviko Rėzos kultūros centras, kandidatūrai pritarė šio centro kuratoriumas, akcentuojant menininkų indėlį į tarptautinę Kuršių nerijos vardo ir kultūrinės tradicijos sklaidą parodų, leidinių ir kitomis formomis. Savo kūryboje menininkai atspindi vietovės dvasią, jų kuriami paveikslai apie krikštus, kurėnus, vėtrunges ir gyvenamuosius namus puošusius žirgelius pasakoja Kuršių nerijos istoriją, o edukacinė veikla supažindina su vietinių gyventojų tradicijomis, papročiais. 

Šie menininkai neapsiriboja tik parodomis, jie yra ir knygų iliustratoriai, veda viešas paskaitas, rengia seminarus, stengdamiesi menininko žvilgsniu perteikti meilę šio krašto grožiui. O šios vasaros pabaigoje neringiškius ir Neringos svečius nudžiugino vienas ryškiausių Neringos – Lietuvos kultūros sostinės renginių – tai opera-triptikas „Neringa“, kuriam scenografiją ir sceninius kostiumus taip pat sukūrė būtent šie dailininkai. Jie yra ir tarptautinio kamerinio festivalio „Kuršių nerija“, kuris šiemet buvo jau 23-asis, vizualinių sprendimų kūrėjai, be to, daug konsultavo Neringos – Lietuvos kultūros sostinės prekės ženklo atrankos ir kūrimo procese.

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


17 sausio, 2022

Kauno „Akropolyje“ pirmadienį atidaryta fotografijų paroda „Aš esu Tu“, kuria siekiama išjudinti visuomenėje gajus stereotipus ir įsitvirtinusius barjerus, trukdančius moterims […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

Buvęs Kauno centrinis paštas / Kultūros paveldo dep. nuotr.
7 sausio, 2022

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno […]

Kuršių Nerija
6 sausio, 2022

klaiSaugant sterkų išteklius ir į nerštavietes migruojančių žuvų rūšis, atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro 2019–2021 m. Kuršių marių žuvų išteklių […]

Ilgametė dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė / 1975 m. Aniceto Žvirgždino nuotr.
6 sausio, 2022

Sausio 6-ąją menotyrininkei, metalo dailininkei, žemaičių krašto kryždirbystės ir kalvystės puoselėtojai, ilgametei Telšių taikomosios dailės technikumo, vėliau – Vilniaus dailės […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

3 sausio, 2022

Šiandien paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas kultūros ir kūrybinėms industrijoms (KKI) skatinti, iš viso tam skiriant 15,5 mln. eurų sumą. „Investicijos […]

Autorius Kęstutis Balčiūnas
3 sausio, 2022

Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ Tarptautinę kino dieną, antradienį, papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės […]

3 sausio, 2022

Nuo 2022 m. sausio 1-osios Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu. Toks sprendimas praėjusių […]

1 sausio, 2022

Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“. Jis skirtas XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiui, kai […]

Lietuvos valstybės istorijos archyvo informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja, Archyvarų asociacijos valdybos pirmininkė Neringa Češkevičiūtė / asmeninio archyvo nuotr.
30 gruodžio, 2021

Baigiasi Lietuvos Seimo šiemet paskelbti Archyvų metai. „XXI amžiuje“ spausdinome kelis interviu su archyvų darbuotojais. Šiandien mūsų pašnekovė –  Lietuvos […]

30 gruodžio, 2021

Kaunas tęsia ilgametę tradiciją ir aštuntus metus iš eilės apdovanoja nusipelniusius miesto mokslininkus. Šiemet padėkos už indėlį į mokslo populiarinimą […]

Edvard Blaževič nuotr.
29 gruodžio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį pasirašė […]

Drožyba ir tapyba – tarpusavyje sugyvenantys meno dalykai/ Broniaus Vertelkos nuotr.
26 gruodžio, 2021

Į dirbinius iš medžio – Nukryžiuotąjį, angelą ir sužmogintą velnią – pirmiausia atkreipė dėmesį į sodybą Milvydų kaime užsukęs šių […]

Šiaulių rajono 2021 metų tautodailinke tapo keramikė Zita Čekanauskienė
21 gruodžio, 2021

Gruodžio 20 dieną Kuršėnų dvaro rūmuose vyko šventė, kurioje buvo apdovanoti 2021 m. Šiaulių rajono tautodailininkas ir kraštotyrininkas.  Kraštotyrininko premija […]

20 gruodžio, 2021

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje surengtas Žemaičių muziejaus „Alka“ partnerių Biržų krašto muziejaus „Sėla“ naujausio leidinio – albumo […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
19 gruodžio, 2021

Gruodžio 18-osios popietę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose įvyko premjera – choreografinė istorija „Tylos garsai“. Istorijoje buvo pasakojama apie […]

Vitalij Červiakov nuotr.
18 gruodžio, 2021

Nauja traukos erdvė Vilniuje gimė tarp Rasų, Markučių ir Užupio. Vitebsko ir Drujos gatvių sankirtoje architektai ir menininkai įkūrė skulptūrinių […]