Kaip gimsta margučiai
Artėjant šv. Velykoms visi pagalvojame, kaipgi marginsime kiaušinius. Juk be margučių neįsivaizduojame šios šventės. O tų marginimo būdų – tikra galybė, bet vis tiek patys gražiausi ir mieliausi tie, kuriuos naudojo mūsų senoliai…
Kovo 31 d. Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijoje surengtas seminaras „Tradiciniai velykinių kiaušinių marginimo būdai“. Tai vienas iš edukacijos savaitės „Menų dūzgės“ renginių. Šią savaitę antrus metus paskelbė Ugdymo plėtotės centras, Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos. Seminarą vedė puikiai šį dailųjį amatą išmananti ir puoselėjanti dailės mokytoja metodininkė Nijolė Trinkūnienė. Ši be galo veikli moteris Ignalinos krašte galbūt daugiau žinoma kaip talentinga dailininkė, savo gerbėjus vis pradžiuginanti naujomis parodomis. Daug dėmesio ji skiria ir senųjų amatų – vilnos vėlimo, kiaušinių marginimo – išsaugojimui bei perdavimui. Dailės studijos vadovė ugdo jaunuosius talentus, nuolat gilina savo žinias, na o sukaupta patirtimi mielai dalijasi seminaruose bei mokymuose.
Seminaro dalyviai margino kiaušinius vašku, dažė juos pačių pasiruoštais natūraliais ir maistiniais dažais, kiti dažytus kiaušinius skutinėjo. Kaip sako Nijolė Trinkūnienė, margučiai dažomi praktiškai visomis spalvomis, kiekviena jų turi savo reikšmę: juoda reiškia žemę, gausumą, pilnatvę; raudona – tai gimimas, gyvenimas, energija, visa ko pradžia; žalia – augimas, sveikata, ramybė; geltona, rusva – saulė, šviesa, jaukumas, šiluma; mėlyna – dangus, palaima. Margučių raštai ir simboliai dažniausiai būna panašūs kaip ir kitų rūšių tautodailėje: saulutės, paukščio pėdelės, kvadratėliai… Galima sukurti ir labai puošnų kelių spalvų margutį. Greitai ir lengvai valgyti skirti kiaušiniai nudažomi augaliniais dažais: svogūnų lukštais, visada žaliuojančiais iš po sniego parautais bruknių lapais, žolių stiebeliais, samanomis, šienu. Kitas, seminare visų išbandytas dažymo būdas – tai kiaušinių virimas alksnio arba juodalksnio žievės bei surūdijusių gelžgalių nuovire. Tuomet kiaušiniai įgauna sodrią tamsią spalvą ir taip dar labiau išryškinami vašku padaryti jų raštai.
Nuo ryto iki vėlyvo vakaro vykusiame seminare dalyvavo 16 kiaušinių marginimo entuziastų. Dauguma jų mokytojai, kurie ir savo mokiniams galės surengti panašią pamokėlę. Linksmai nusiteikę seminaro dalyviai nė nepastebėjo, kaip prabėgo laikas, nelabai buvo kada ir atsikvėpti. Džiuginantis rezultatas atpirko visą triūsą ir mažas nesėkmes. Visi sukurti margučiai ne tik gražūs, išskirtiniai, bet ir ilgaamžiai, neskirti valgymui. Išpūtus baltymą ir trynį, lieka tik lukšto forma, todėl margučius galima laikyti kiek tik nori.
Gali pasirodyti, kad kiaušinių marginimas labai paprastas ir smagus darbas. Taip, smagumo ir kūrybos žavesio čia netrūksta, ypač tuomet, kai jau pamatai gražų rezultatą. Tačiau prieš tai dar reikia nemažai pasistengti. Šiam seminarui buvo rengiamasi iš anksto. Vasario 25 dieną dalyviai kviesti vykti į Daugėliškio girininkiją rinkti ąžuolo, juodalksnio, alksnio žievių. Jos vėliau buvo naudojamos natūraliam kiaušinių dažymui. Taip pat vyko kiti pasirengimo darbai: kiaušinių pūtimas, jų paruošimas marginimui ir dažymui, natūralių dažų iš juodalksnio, ąžuolo ir svogūnų lukštų paruošimas, vaškavimo įrankių gamyba.
Tiems, kas norėtų pasigaminti natūralių tamsių dažų, Nijolė Trinkūnienė mielai pateikia receptą: prisirinkti ąžuolo, juodalksnio, alksnio žievių (maždaug pusę kibiro). Renkant žievę, pavalyti nuo samanų ir kitokių nešvarumų. Daugiausia taninų (dažomųjų pigmentų) turi karna. Žievę ir karnas pasmulkinti ir užpilti minkštų (pvz. lietaus, sniego tirpsmo, balos) verdančiu vandeniu. Užpylus palaikyti kelias dienas, po to pavirinti 2 -3 valandas, ataušus įdėti surūdijusi gelžgalį ar gelžgalius ir dar palaikyti kelias dienas ar savaitę. Dažas jau paruoštas. Gražių margučių!
