Kaip išugdyti atsakingą vartojimą ir pasirinkti gyvenimo kelią
Spalio 14 d. Dusetų K. Būgos bibliotekoje svečiavosi Danutė Narutienė – vyr. specialistė – maisto produktų inspektorė ir Daivydas Barzda – vyr. veterinarijos gydytojas inspektorius. Į susitikimą su lektoriais, kalbėjusiais apie maisto gamybos kelią, tinkamą ir taupų maisto produktų vartojimą, veterinarijos gydytojo profesiją atėjo 11-12 klasių K. Būgos gimnazijos moksleiviai. Jie įdėmiai klausė paskaitos, pabaigoje uždavė rūpimus klausimus.
Maisto produktų kelias nuo lauko iki stalo
Gyvūninio maisto gamyba prasideda nuo rūpinimosi gyvūnų gerove ir sveikata – gyvūnams turi būti sudarytos nestresinės sąlygos, tinkamas pašaras ir medicininė priežiūra. Toliau seka gamyba, transportavimas, prekyba maisto produktais, jų ruošimas namuose arba kavinėse. Panašia seka gaminama ir augalinė produkcija – augalai užauginami, nuimami, gaminama produkcija, pakuojama ir galiausiai išvežiojama vartotojams. Kiekviename šio kelio etape aplinkai yra daroma žala, tad nuolat ieškoma būtų, kaip ją sumažinti.
Maisto gamyba reikalauja ypatingų švaros laikymosi taisyklių, nes nuo netinkamai nuplautų ar termiškai apdorotų gyvulinės ar augalinės kilmės produktų žmogus lengvai gali apsikrėsti įvairiais ligų sukėlėjais – virusais ir mikrobais, sukeliančiais pavojingas ligas ar net ištisas epidemijas.
Šiandieniniame pasaulyje labai aktuali tema – maisto švaistymo problema. Nustatyta, kad beveik trečdalis pagaminto maisto pasaulyje prarandama arba išmetama. Europos Sąjungoje kas metai išmetama 88 mln. tonų maisto už vidutiniškai 143 mld. Eurų. Lietuvoje vienas gyventojas kasmet vidutiniškai išmeta apie 55 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Mūsų šalyje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, o juk dalį jo galima išgelbėti – laiku atiduoti nepasiturintiems. Pagal atliktas apklausas matoma, kad gyventojai dažniausiai išmeta vaisius, daržoves, duonos ir pieno produktus. Sumažinti maisto švaistymą galima planuojant pirkinius, renkantis mažesnes pakuotes, mažiau gaminti jo namuose, maitinimo įstaigose mažinti porcijas, daugiau gaminti maisto iš likučių. Svarbu teisingai suprasti produktų galiojimo datos žymėjimą. Pavyzdžiui, jei rašoma, kad „produktas tinka vartoti iki spalio 1 d.“, tai jį reikia suvartoti iki tos dienos 24 val. Jei rašoma „geriausias iki spalio 1 d.“, tai po spalio 1 d. pabaigos maistas tinkamas vartoti, bet kokybė gali kristi. Milžiniški išmetamo maisto kiekiai neigiamai veikia aplinką, pūdamas jis išskiria ypatingai nuodingas metano dujas, skatinančias šiltnamio efektą. Taigi reikia išmokti sugedusį maistą kompostuoti ir taip mažinti sąvartynų kalnus. Taigi pirkite tiek, kiek jūs suvalgote, o valgykite tiek, kiek jums reikia, – baigė pirmąją paskaitos dalį inspektorė D. Narutienė.
Veterinarijos gydytojo profesija
Apie veterinarijos gydytojo profesiją išsamiai papasakojo vet. gydytojas D. Barzda.
Pasaulinė veterinarijos diena minima kiekvienų metų paskutinį balandžio šeštadienį. Yra toks posakis: gydytojas gydo žmogų, o veterinaras – visą žmoniją. Daugiau kaip puse tų pačių gerai žinomų infekcinių ligų serga ir žmonės, ir gyvūnai. Todėl nuo veterinarų darbo priklauso ne tik gyvūnų gerovė, bet ir žmonių sveikata. Ne be reikalo veterinaro profesiją visame pasaulyje lydi šūkis „sveiki gyvūnai – sveika visuomenė“. Sakoma, jog geriausias gydytojas pasaulyje yra veterinaras: jo pacientai nepasiskųs, kas atsitiko, nepaaiškins, ką skauda, tai medikas turi žinoti pats.
Lietuvoje yra įteisintos dvi veterinarinės veiklos formos – valstybinė ir privati. Valstybiniai veterinarijos pareigūnai vykdo nuolatinę veterinarinę priežiūrą gyvulių skerdyklose, kituose veterinarinės kontrolės objektuose, kontroliuoja, kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų. Veterinarijos gydytojai dirba Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, šalies pasienio veterinarijos postuose, savivaldybėse, kitose valstybės įstaigose, pašarų gamybos, tiekimo įmonėse, konsultavimo tarnybose. Ypač sudėtingą darbą atlieka tie veterinarijos specialistai, kuriems numatyti atsakingi uždaviniai – laiku diagnozuoti pavojingas gyvūnų užkrečiamąsias ligas, suplanuoti prevencijos priemones, įvertinti šių ligų pasireiškimo riziką.
Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, veterinarinės medicinos gydytojo profesija – gerbiama ir prestižinė. Veterinarijos gydytojo profesija Lietuvoje yra labai paklausi ir kiekvienas absolventas randa jam priimtiną darbo pasiūlymą pagal specialybę. Veterinarinę mediciną turėtų rinktis tie, kurie yra motyvuoti mokytis, siekti tikslo, nebijantys iššūkių ir atsakomybės, mylintys gyvūnus ir siekiantys užtikrinti jų ir visuomenės sveikatą. Veterinarinę mediciną galima studijuoti Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
