Katinai gyvena ir bibliotekoje…
Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, stiklo vitrinoje, puikuojasi katinų paroda. Ją surengė mūsų bibliotekos skaitytoja zarasiškė Žibutė Pupeikienė.
Kolekcija traukia ne tik vaiko, bet ir suaugusio akį. Čia, galite pasigrožėti įvairaus dydžio ir skirtingų veislių keramikinių, medinių, molinių katinų kolekcija. Kiekvienam katinų mylėtojui, ar žmogui laikančiam katiną, yra gerai žinomos sėlinančio, susigūžusio, išdidaus katino pozos. Tokiomis natūraliomis gyvenimiškomis pozomis užfiksuoti ir šie gyvūnai.
Parodos autorė pasakoja, kad katinų kolekciją pradėjo rinkti nuo brolio atvežtos dovanos iš Egipto. „Tai buvo puikus brolio dovanotas katinas. Nuo to laiko ir kilo mintis kolekcionuoti katinus. Kadangi gyvo katino kol kas neturiu, nes erdvę užvaldžiusi papūga, kolekciją plečiu ir toliau –sakė arodos autorė Žibutė. Šiuo metu kolekcijoje yra apie 50 katinų. Bibliotekoje eksponuojama tik nedidelė jų dalis.
Kolekciją galėsite grožėtis iki lapkričio mėnesio pabaigos.
Šia parodėle norime paskatinti Jus ar Jūsų vaiką, jei kažką kuriate, ar renkate ir nedrįstate parodyti –biblioteka ta erdvė, kur galima atsiverti.
Keletas pastebėjimų iš kačių gyvenimo. Ar žinojote, kad katė paprastai sveria tarp 2,5 kg ir 7 kg, kai kurių veislių katės (pvz., Meino meškėnas, angl., Maine Coon) gali sverti iki 12 kg, o dėl peršėrimo, kai kurių svoris pasiekia iki 23 kg.
Suaugusios katės ilgis nuo nosies galiuko iki uodegos galiuko paprastai siekia 50 cm. Ilgiausias žinomas meinkūnų veislės katinas buvo 123 cm ilgio.
Mažiausių naminių kačių veislė – Singapūro katės.
Suaugusi katė turi 30 dantų. Kačiukams pieniniai dantys keičiasi į nuolatinius iki 7 mėnesių amžiaus, o iškritę pieniniai dantys paprastai praryjami.
Katės vaikščioja ne pilna pėda, o tik pirštais. Skirtingai nuo daugumos kitų žinduolių, katė eidama vienu metu perkelia abi tos pačios pusės kojas.
Už katės pusiausvyros pojūtį atsako vidinėje ausyje esantis vestibiuliarinis aparatas. Kačių pusiausvyros pojūtis gerai išvystytas, jos be baimės sėkmingai juda stogų atbrailomis, tvoromis, medžių šakomis.
Verta paminėti, kad ne visos katės nemėgsta vandens. Pasitaiko nemažai atvejų, kai katės savo noru plaukioja bei gaudo nedideles žuvis. Kačių baimė vandeniui aiškinama tuo, kad šioms nemalonu sušlapti ir šalti.
Katė skonį jaučia uosle bei gerai išvystytais skonio receptoriais ant liežuvio, skiria rūgštų, kartų, karštą maistą. Manoma, kad dėl atitinkamo geno pažeidimo katės negali pajausti saldumo.
Manoma, kad murkimo garsą sukelia ritmiški impulsai katės gerklose. Dažniausiai katės murkia, kai yra patenkintos.
Katės Senovės Egipte laikytos šventomis. Jų deivė – Basta.
