27 rugsėjo, 2017
KTU informacija

Kaune gyvenusi japonė labiausiai pasiilgsta Čiurlionio

„Šį kartą Kaune apsistojau šešioms dienoms. Per tą laiką Čiurlionio muziejų spėjau aplankyti tris kartus“, – teigia Yumiko Nunokawa, rugsėjį Kauno technologijos universitete (KTU) apgynusi disertaciją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą. 12 pusę paros trunkančių skrydžių iš Tokijo į Vilnių, dveji metai, praleisti Kaune, kelionės po M. K. Čiurlionio gyvenimo vietas – tyrėjos aistra lietuvių genijaus kūrybai pakeitė Yumiko gyvenimą.

„Man nuolatos trūksta jo paveikslų – M. K. Čiurlionio kūryba mane įkvepia“, – kalba Y. Nunokawa, prisipažindama, kad dabar, kai doktorantūros studijos baigtos, reikės ieškoti naujų kelių moksliniam darbui tęsti.

K. Čiurlionio kūryba japonė muzikologė susižavėjo prieš daugiau nei 10 metų. Pradėjusi bendrauti su menininko kūrybos ekspertais, ji tarpininkavo organizuojant M. K. Čiurlionio muzikos vakarus ir parodas Tokijuje, vertėjavo koncertuose, rašė tiriamuosius straipsnius apie lietuvių menininko kūrybą bei jos sąsajas su japonų kultūra. Savarankiškos studijos Yumiko galiausiai atvedė į KTU doktorantūrą.

„Būdama ne lietuvė aš galiu atstovauti požiūrį „iš šalies“, domėtis tais dalykais, kurie tradiciškai nėra aptarinėjami M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimuose“, – teigia Y. Nunokawa, kurios mokslo darbo tematika apie M. K. Čiurlionio kūrybos kontekstualumą vaizduoja lietuvių menininko portretą kitų tuo metu kūrusių menininkų kūrybos kontekste.

Disertacija – kaip detektyvas: vieno paveikslo istorija

„Pavyzdžiui, man buvo įdomu patyrinėti sąsajas tarp M. K. Čiurlionio ir rusų kompozitoriaus Igorio Stravinskio. Visiems žinoma, kad I. Stravinskis turėjo vieną iš M. K. Čiurlionio darbų – „Juoda saulė“. Tačiau, kaip jis atsirado jo kolekcijoje? Kas darbą išrinko?“, – smalsios mokslininkės įžvalgomis dalijasi Yumiko.

Kamuojama smalsumo Y. Nunokawa informacijos ieškojo Tokijo bibliotekoje. Čia ji atrado susirašinėjimą tarp I. Stravinskio ir garsaus rusų meno kritiko Aleksandro Benua įrodančius dokumentus – pasirodo, jog I. Stravinskis paveikslą, iš kelių pasiūlytųjų, išsirinko pats.

Siekdama kuo geriau pažinti garsaus kompozitoriaus ir dailininko gyvenimą, prisiliesti prie jo kūrybos Y. Nunokawa apkeliavo visas su menininku susijusias vietas Lietuvoje; sekdama menininko kūrybos keliais ji buvo nuvykusi ir į Varšuvą, ir į Sankt Peterburgą.

Negirdėtą M. K. Čiurlionio kūrinį prikėlė naujam gyvenimui

Japonė muzikologė žino ne vieną įdomų faktą apie genialų lietuvių menininką, kurie vietiniams tyrėjams neretai praslysta pro akis. Tačiau atradimas, kuriuo didžiuojasi pati Yumiko, yra iš naujo atrasta M. K. Čiurlionio muzika.

„Aš tyrinėjau M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Dies Irae“ rankraštį. Sukurtas likus maždaug metams iki kompozitoriaus mirties, šis kūrinys muzikologų buvo primirštas. Galbūt laikomas neįdomiu, nes tuo metu kompozitorius jau sirgo psichine liga. Tačiau aš, nuėjusi į Čiurlionio muziejų, paprašiau dokumentų ir ištyriau kiekvieną rankraščio puslapį“, – pasakoja japonė muzikologė.

Kartu su doktorantūros darbo vadovu profesoriumi Darium Kučinsku, Y. Nunokawa atrinko muzikinius motyvus, susijusius su praėjusiais kompozitoriaus kūriniais. Galiausiai kūrinį perkūrė, pritaikydamas orkestrui, kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

„Kūrinys buvo atliktas Kauno filharmonijoje 2015-aisiais, jau po to, kai aš išvykau. Didžiuojuosi šiuo darbu – prikėlėme M. K. Čiurlionio muziką gyvenimui“, – džiaugiasi Yumiko.

Norėtų tęsti mokslinį darbą

Šiandien muzikologė dėstytojauja vienoje iš Tokijo verslo kolegijų ir ieško galimybių tęsti tyrimus savo mylimoje srityje.

„Jei tik būtų įmanoma – mielai grįžčiau į Kauną, norėčiau atlikti daugiau tyrimų“, – teigia Y. Nunokawa. Mokslininkė domisi lietuvių liaudies muzika, o taip pat norėtų patyrinėti sąsajas tarp rusų kompozitoriaus Aleksandro Skriabino ir M. K. Čiurlionio kūrybos.

„Tuo metu visi kompozitoriai ieškojo galimybės sujungti keletą meno formų. Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionis ketino kurti operą – ir scenografiją, ir muziką, o libretą planavo rašyti kompozitoriaus žmona Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė“, – žiniomis apie lietuvių menininko kūrybą ir gyvenimą dalijasi japonė muzikologė.

Pasiilgsta M. K. Čiurlionio

Kaune Y. Nunokawa praleido dvejus metus. Palikusi miestą 2015-aisiais, šiandien ji teigia matanti daugybę permainų.

„Yra daug daugiau kavinių nei prieš dvejus metus, o naujai atrestauruota Laisvės alėjos dalimi tikrai smagiau eiti. Miestas buvo ramesnis, dabar jame – daugiau judesio“, – teigia japonė.

Tiesa, Tokijas jaunai mokslininkei atrodo per daug triukšmingas ir nervingas – traukiniuose, važiuojant į darbą, tenka praleisti po kelias valandas, vargina žmonių ir automobilių gausa. Ji prisipažįsta, jog mielai grįžtų gyventi į Kauną, kad ir mokyti japonų kalbos.

Paklausta, ko labiausiai iš Kauno pasiilgsta, Yumiko nusišypso: „Čiurlionio“.

Lietuvoje muzikologijos mokslų daktarus rengia tik KTU

Nunokawos mokslinis vadovas profesorius D. Kučinskas teigia, jog muzikologės iš Japonijos disertacijos gynimas – neeilinis įvykis Lietuvos mokslo padangėje.

„Džiugu, kad disertacija apie M. K. Čiurlionį buvo parengta ir apginta KTU – universitete, kuris vienintelis Lietuvoje nuo 2010-ųjų turi teisę rengti muzikologijos mokslo daktarus“, – sako D. Kučinskas.

Nunokawa – kol kas vienintelė KTU doktorantė iš Japonijos.

„Džiaugiamės vis didėjančiu doktorantų iš įvairių pasaulio šalių skaičiumi KTU. Tai padeda tiek Tarptautinei doktorantūros mokyklai, tiek visam universitetui būti tarptautiškesniais, atviresniais skirtingų kultūrų ir tradicijų žmonėms“, – teigia KTU Tarptautinės doktorantūros mokyklos projektų vadovė Jolita Steponkevičiūtė.

Su Yumiko Nunokawa disertacijos santrauka „Čiurlionio meninės kalbos kontekstualumas: Rytų ir Vakarų kultūrų sąšaukos ir įtaka Čiurlionio kūrybai“ kviečiame susipažinti internete.


28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

28 kovo, 2024

Artėjant moksleivių pavasario atostogoms dalis šeimų kartu su atžalomis planuoja keliones į užsienį. Psichologė atkreipia dėmesį, kad išvykos į svečias […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

22 kovo, 2024

Vilniuje, netoli Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), keli šimtai moksleivių iš visos Lietuvos susirinko piketuoti prieš vienuoliktokų tarpinius patikrinimus. […]