17 vasario, 2025
Raimundas Kaminskas

Kaune paminėtos Antano Padleckio 100-osios gimimo metinės

Vasario 16 d. Kaune, LPKTS salėje vyko antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvio, kompozitoriaus, mokytojo, Dainų švenčių dirigento Antano Padleckio (1925–2010) 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginyje savo prisiminimais dalinosi giminaičiai, choro dalyviai, buvę mokiniai ir kiti svečiai. Renginio dalyviai turėjo galimybę peržiūrėti ir filmuotos medžiagos apie Antano Padleckio muzikinio gyvenimo epizodus.

Renginį organizavo LPKTB Kauno skyrius su LPKTS Kauno filialu.

A. Padleckis gimė 1925 m. vasario 15 d. Pavietavos kaime, Seredžiaus valsč. Kauno apskrityje. Antanas augo  gausioje ir dainingoje Stanislavo ir Antaninos Padleckių šeimoje. Iš pradžių Antanas mokėsi Armeniškių, o vėliau – ir Juodaičių pradžios mokyklose (abi Jurbarko raj.). Pirmasis Antano muzikos mokytojas buvo vyriausiasis brolis Stasys.

Pirmosios sovietų okupacijos metais visi Padleckių šeimos nariai buvo persekiojami. 1941 m. sovietai suėmė brolius Jurgį ir Kazimierą, 1944 m. – Praną ir Antaną, o 1948 m. – ir Juozą.

A. Padleckiui pavykus pabėgti, 1944–1945 m. jis aktyviai dalyvavo antisovietinio pasipriešinimo veikloje, buvo  net sužeistas.

A. Padleckis išsirūpinęs Kazio Šimkūno vardu dokumentus, 1945 m. nelegaliai atvyko į Kauną ir įstojo į konservatoriją pas doc. Turičių mokytis violončelės, o pas dėstytoją P. Oleką – dainuoti.

Bijodamas, kad gali būti demaskuotas, dirigento Klemenso Griauzdės pakviestas, 1946 m. išvyko į Klaipėdą. Čia dainavo muzikinio dramos teatro chore, mažus vaidmenis atlikdavo muzikiniuose spektakliuose, mokėsi muzikos mokykloje – Juozo Karoso choro dirigavimo ir J. Klimo violončelės klasėse.

1948 m. birželio mėn. prieš pat baigiamuosius egzaminus, sovietų saugumo agentų buvo suimtas, kalintas ir nuteistas 25-riems metams kalėti. Išvežtas į sovietų Komijos autonominę respubliką, 1948–1956 m. dirbo Intos anglių kasyklose.  Antanui lageryje atsirado galimybė pasimokyti pas rusų dainininką (tenorą) N. K. Pečkovskij, o muzikos teorijos ir kompozicijos žinias pagilinti pas teoretiką ir muzikos kritiką D. A. Rabinovičių. 1954 m. A. Padleckis lageryje suorganizavo lietuvių vyrų chorą, su kuriuo surengė ir koncertų.

Į Lietuvą Antanas su broliais grįžo jau po Stalino mirties. Beje, kad būtų saugiau gyventi sovietų okupuotoje Lietuvoje, Padleckiai buvo pakeitę pavardes, tačiau Antanas susigrąžino tikrąją pavardę, o štai brolis Juozas taip ir liko Indra, kurį, kaip kompozitorių, žino visa Lietuva.

1957 m. pavasarį Antanas pradėjo dirbti buvusio Ariogalos rajono kultūros namuose ir vidurinėje mokykloje, suorganizavo suaugusiųjų ir moksleivių chorus, kuriuos parengė rajono dainų šventei ir buvo jos vyr. dirigentas. 1958–1959 m. – tuometinio Simno rajono kultūros namų choro vadovas, vidurinės mokyklos muzikos mokytojas, moksleivių choro, pučiamųjų orkestro ir kaimo kapelos vadovas.

1959–1968 m. apsigyvenęs Kaune, A. Padleckis dirbo su daugeliu miesto mėgėjų chorais: Staklių gamyklos vyrų choru, Valgyklų tresto, Miestų statybos projektavimo instituto, „Atramos” gamyklos mišriaisiais chorais ir vokaliniais ansambliais. Dirbo ir pats mokėsi – Kauno 3-ojoje darbo jaunimo vidurinėje mokykloje eksternu išlaikė vidurinio mokslo baigimo egzaminus, o 1971 m. neakivaizdiniu būdu baigė Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dėst. Vlado Balsio choro dirigavimo klasę).

A. Padleckis dirbo Klaipėdos muzikiniame teatre, buvusioje Kauno 18-oje vidurinėje mokykloje (1969-1979) Vilijampolėje, kur, parengė dvi dainininkes pirmajam Dainų dainelės konkursui, kurios tapo laureatais 1976 m. Antanas Kauno 18-osios vidurinės mokykloje buvo ne tik muzikos ir dainavimo mokytojas, bet ir chorų, pučiamųjų orkestro bei estradinio ansamblio vadovas.

1991 m. A. Padleckis įkūrė Lietuvos politinių kalinių sąjungoje mišrųjį chorą  Laisvės kovų daina  ( su 50 dalyvių), kuris veikė iki 2008 m. Choras koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių – 1996 m. vasario 17 d. Kaune surengtas kolektyvo įkūrimo 5-mečiui pažymėti koncertas jau buvo 200-asis. Choro įrašų padarė ir Lietuvos radijas ir televizija. Koncertinių programų branduolį sudarė A. Padleckio harmonizuotos politinių kalinių ir tremtinių  bei paties vadovo įvairių poetų tekstais sukurtos dainos. Choro repertuare  buvo apie 100 dainų, iš kurių bene mėgstamiausios – Antano Padleckio sukurtos.

Pastebėtina, kad pirmąją savo dainą A. Padleckis sukūrė lageryje, natas rašydamas ant cemento maišų popieriaus, nes kitokio nebuvo. Tų natų, aišku, neparsivežė, daug melodijų užmiršo, tačiau atmintis visgi išsaugojo vieną iš lageryje sukurtųjų – ją, pakeitęs žodžius, maestro padainavo savo 80-mečiui skirtame autorinių dainų vakare.

A. Padleckis su žmona Genovaite  išaugino dvi dukras. Rita Padleckytė – Juknevičienė (pianistė) – Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos fortepijono skyriaus vedėja, mokytoja metodininkė. Loreta Padleckytė – Krivaitienė (smuikininkė) – Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytoja ekspertė.

A. Padleckis mirė 2010 m. birželio 14 d. Kaune ir buvo palaidotas Panemunės kapinėse.

Mums visiems yra svarbi Lietuvos laisvės kovotojo ir muziko A. Padleckio istorinė atmintis, jo pilietinio ir kūrybinio gyvenimo palikimas, todėl būtina jį tinkamai  saugoti ir  įamžinti Kauno ir kitose viešose erdvėse.


29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

28 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 28 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje susitikome su rašytoja Jolita Herlyn. Viešnią kalbino bibliotekos direktorė Jolanta […]

24 balandžio, 2025

Vakar Vilniaus rotušėje meras Valdas Benkunskas oficialiai suteikė garbės piliečio vardą kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” vadovui prof. […]

24 balandžio, 2025

Restauruojant bei konservuojant Vilniaus Kalvarijų komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų bažnyčia (Kalvarijų g. 327) interjero sienų tapybą, restauratoriai […]

23 balandžio, 2025

Šiandien Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginyje paskelbti geriausi 2024 m. bibliotekininkai. Sveikindamas laureatus ir visą šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės […]

Rima Spūdienė švenčia ir kūrybinį, ir gyvenimo jubiliejų / Ilonos Jančaitienės nuotr.
23 balandžio, 2025

Marijampolės savivaldybėje esantis Patašinės kaimas garsėja kūrybingais žmonėmis: literatais, menininkais,  fotografais, krašto istorijos bei aplinkos grožio  puoselėtojais, puikių idėjų generatoriais.  […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
23 balandžio, 2025

Balandžio 13 d. Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje po Verbų (Palmių) pamaldų vyko Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500-ųjų metinių ir […]

23 balandžio, 2025

Balandžio 23-ąją, tikrąją Jurginių dieną, Pasakų parke suskambo vaikų juokas, dainos ir pavasario šauksmas – čia susirinko būrys mažųjų palangiškių, kad […]

18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

Organizatorių nuotr.
16 balandžio, 2025

Šiemet sukanka 500 metų, kai susikūrė Prūsijos kunigaikštystė ir Paprūsės regionas, apimantis teritoriją maždaug nuo Vištyčio su Kudirkos Naumiesčio, Virbalio, […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Regionų naujienos