Kelmėje diskutuota savižudybių prevencijos klausimais
Rugpjūčio 8 d. Kelmėje surengta pilietinė diskusija savižudybių prevencijos klausimais „Savižudybės. Ką turime ir galime padaryti?“. Diskusiją suorganizavo „Globalios Lietuvos lyderiai“ (Global Lithuanian Leaders), Kelmės rajono savivaldybės administracija ir Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuras.
Kelmės kultūros centre vykusiame renginyje dalyvavo visi neabejingi jautriai Lietuvos, o drauge ir Kelmės krašto problemai – savižudybėms. Susirinko norintieji surasti būdų, kaip išvengti skaudžių netekčių, sužinoti, kaip padėti į savižudybes linkstantiems artimiesiems: seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai, medikų, dvasininkų, policijos atstovai.
Susitikimą pradėjo Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė, Kelmės rajono savižudybių prevencijos įgyvendinimo darbo grupės pirmininkė Irena Sirusienė. Šios aktualios problemos sprendimo pradžia buvo Kupiškyje surengtame seminare „Savižudybių galima išvengti“, kuriame dalyvavo Kelmės, Kaišiadorių, Rietavo ir Varėnos rajonų atstovai. Tuomet projektą „Savižudybių prevencijos modelio plėtojimas ir jo taikymas Lietuvos savivaldybėse“ pristatė projekto koordinatorius, Rotary International apygardos Nr. 1462 valdytojas (2014–2015 m.) Vykintas Grinius. Kupiškyje seminare dalyvavusios savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.
Kelmės rajono savižudybių prevencijos įgyvendinimo darbo grupės laukia didelis darbas siekiant parengti teisės aktus, dokumentus, priemonių planą, kaip sumažinti savižudybių skaičių rajone. Irena Sirusienė supažindino su preliminariais Kelmės rajono visų seniūnijų 2011–2016 metų statistiniais savižudybių duomenimis, apžvelgė situaciją pagal seniūnijas.
Global Lithuanian Leaders projekto vadovė Lina Dusevičienė kalbėjo apie projektą ir jo vykdymo eigą, pristatė renginyje dalyvaujančias viešnias.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, psichologė, visuomenės sveikatos mokslų daktarė Nida Žemaitienė pateikė Lietuvos statistikos duomenis, supažindino su problemos mastu. Šalyje per metus nusižudo maždaug trečdaliu žmonių daugiau nei žūsta automobilių avarijose. Dideli jaunų nusižudžiusių žmonių skaičiai: per metus prarandama po didžiulę klasę vaikų. Kaip sakė lektorė, kiekviena savižudybė giliai sukrečia ir stipriai traumuoja 6–10 nusižudžiusiam asmeniui artimų žmonių. Tad teisėtai keltas klausimas, kas su mumis atsitiko ir kokie pagrindiniai šios problemos veiksniai.
Psichologė, Savižudybių prevencijos įgyvendinimo Kupiškio rajone darbo grupės koordinatorė Valija Šap supažindino su Kupiškio rajono ir pasiekimais, konkrečiu darbu ir problemomis šioje srityje. Kaip sakė lektorė, pati geriausia savižudybių prevencijos iniciatyva neveiks, jei kiekviena tarnyba ir sritis dirbs atskirai. Visi turi susiburti į vieną tinklą ir drauge siekti tikslo. Svarbiausias darbas yra važiuoti pas žmones ir keisti jų požiūrį, o tam reikia mokėti bendrauti su krizes gyvenime patiriančiais žmonėmis, teikti jiems psichologinę pagalbą. Savižudybės – tai dešimtmečiais nespręsta problema, tad greito rezultato laukti sunku.
