Kernavėje kraštovaizdžio architektės projektuoja kompleksišką teritoriją, kurioje vyraus gamta
Nacionaliniame architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas 8“ dalyvaujanti Širvintų rajono savivaldybė ketina atnaujinti teritoriją Kernavėje. Šios užduoties imasi trys jaunos kraštovaizdžio architektės: Tanita Šalomskaitė ir Gabrielė Černiauskaitė.
„Šią teritoriją ir pasirinkome pirmiausia dėl turtingos gamtos. Retai kada galima pamatyti vietų, kuriose būtų tiek daug skirtingų gamtinių sudedamųjų dalių – upių slėniai, raguvos, šlaitai, pelkės ir ežerai. Taip pat reikėtų neužmiršti ir didingos Kernavės istorijos, kuri yra saugoma šiose teritorijose ir turi didelę įtaką planuojant naujas erdves bei keičiant senas. Matydamos visus šiuos aspektus, norėjome išbandyti savo jėgas projektuodami labai kompleksišką, bet kartu ir be galo įdomią teritoriją, keldami uždavinį sau – išspręsti miestelio planavimo problemas, nesuniokojant turimų gamtos turtų“, – teigia konkurso dalyvės.
Kalbėdamos apie ateities miestų vizijas, architektės teigė, kad jose nenori įsivaizduoti skraidančių automobilių ar šimtaaukščių dangoraižių su dirbtinėmis vejomis.
„Tikime, kad ateities miestas bus dar žalesnis, nei jį matome šiandien, ir žmogus toliau mokysis darniai sugyventi su aplink esančia gamta, ją saugoti ir puoselėti.
Kadangi rytojų ir kuriame šiandien, tad ir stengiamės, kad jis būtų kuo žalesnis. Kraštovaizdžio architektas Regimantas Pilkauskas teigia: „Kiekvienoje teritorijoje dirbtinių objektų turėtų būti tiek, kiek būtina, o gamtinių – tiek, kiek galima.“ Tad ir mes ateities miestą matome labiau kaip grįžimą atgal į gamtą, iš kurios atėjome“, – kalba architektės.
Jos detalizavo savo pasirinktos Kernavės teritorijos atnaujinimo viziją ir pateikė sprendimus, kurie šią vietą galėtų paversti žalesne.
„Manome, kad, visų pirma, išmanusis miestas turėtų atsižvelgti į šiandien keliamas ekologines, ekonomines, socialines problemas ir jas spręsti. Mūsų pasirinktas Kernavės miestelis yra saugomų teritorijų ribose, todėl iš pažiūros jame jau yra skiriama daug dėmesio kraštovaizdžiui išsaugoti ir puoselėti. Vis dėlto, atsižvelgiant į palankias gamtines sąlygas, šiame miestelyje galėtų rastis daugiau ekologiškų ir kartu ekonomiškų inovatyvių sprendimų (pavyzdžiui, lietaus surinkimas ir jo panaudojimas, ekologiškos automobilių stovėjimo aikštelės), kurie pagelbėtų ne tik gamtai, bet ir žmogui, jos nepažeisdami.
Taip pat Kernavėje atradome ir kelias socialines problemas – mažą turistų užimtumą miestelyje (kavinių ir apgyvendinimo trūkumą) bei menką darbo vietų skaičių gyventojams. Matant šias problemas ir išanalizavus vietovę (kuri turi ne tik turtingą gamtą, bet ir neišnaudojamas apleistas teritorijas su jose esančiais statiniais), mums kilo idėjų, kaip galima neplečiant miestelio teritorijų, kartu išsaugant aplinkui esančią gamtą, išnaudoti ir pagerinti tai, kas jau yra. Manome, kad tokie kūrybiški sprendimai, atsižvelgiant į miestelio problemas, ir yra būdingi išmaniajam miestui“, – tvirtino kraštovaizdžio architektės.
Kurdamos naujas erdves, jos pirmiausia siekia pažinti gamtą – tai, iš ko kilo žmonės. Kūrėjas įkvepia ir pasauliniai natūralistinio stiliaus apželdinimo pavyzdžiai: kraštovaizdžio architekto Fernando Martos darbai (El Casar, Royal Botanic Garden Entrance, Garden in Jalisco), Tono Mullerio darbai (Orlyplein, Gardens of Sporta Pils), kraštovaizdžio architekto Pieto Oudolfo darbai (Voorlinden, Wisley, Oudolf Hummelo).
