10 vasario, 2024
ELTA

Klimato kaitos ir aplinkosaugos problemos paskatino atsisukti į mokyklas: kilo nesutarimai dėl tvarumo ugdymo

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, pedagogų ir visuomenės veikėjų nuomonė tvarumo ugdymo mokyklose klausimu nesutampa. Nors ŠMSM tikina, kad klimato kaitos, aplinkosauginės temos užkoduotos visose bendrojo ugdymo programose, mokytojai mano priešingai ir teigia, kad švietimo sistema tvarumo inicijuoti neskatina.

Iniciatyva „Tvari Lietuva“ pasidomėjo, kaip tvarumo ugdymo svar­­­bą bei integraciją mokyklose vertina skirtingų institucijų atstovai. Daugelis jų sutaria, kad kalbant šiuo klausimu svarbiausiu apsektu tampa pedagogų sąmoningumas ir aktyvus savanoriškas įsitraukimas, tačiau mokytojams bei visuomenės veikėjams trūksta sprendimų iš politikų.

Pasipriešinimą pajuto tiek iš politikų, tiek iš pedagogų

Anksčiau polietileno aplankų vadovėliams atsisakyti skatinusi dabar jau buvusi Klaipėdos tarybos narė, visuomenės veikėja Lina Skrupskelienė teigia, kad jos viešai išsakyta iniciatyva buvo nustumta į šoną, o iš politikos atstovų, į kuriuos ji kreipėsi, atsakymų nesulaukė. Pasipriešinimas šiuo klausimu, pasak L. Skrupskelienės, juntamas ir ugdymo įstaigose.

„Polietileninių aplankų atsisakymas Klaipėdos mokyklose paskatintų vaikus ir mokytojus ieškoti kūrybiškesnių būdų saugoti mokymosi priemones, taip pat skatintų diskusijas apie tvarų vartojimą, aplinkos saugojimą, o svarbiausia, kad vaikai aktyviai įsitrauktų į tvarumo įgyvendinimą. Nors viena Klaipėdos licėjaus mokytoja atsisakė vienkartinių aplankalų, o mokiniai sukūrė edukacinį vaizdo filmuką apie tai, deja, visuotinio Klaipėdos mokyklų įsitraukimo nėra“, – sako buvusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė.

Visuomenės veikėja įsitikinusi – tai lemia kelios priežastys. Kaip vieną iš pagrindinių ji įvardija politikų atsainų požiūrį į tvarumo ir aplinkosaugos temas. Žvelgdama kitu kampu L. Skrupskelienė pastebi ir mokytojų bei mokyklos vadovų žinių spragas.

„Tvarumas kol kas – tik gražūs, bet sudėtingi terminai aplinkosaugos tema. Dauguma pedagogų supranta tvarumo svarbą, bet dalis vis dar neturi išsiugdę tvaraus gyvenimo įgūdžių. Galima suprasti mokytojus – ugdymo programos nuolat atnaujinamos ir tampa vis sudėtingesnėmis, ką jau kalbėti apie savanorišką tvarumo temų integravimą į švietimą“, – sako buvusi Klaipėdos miesto tarybos narė, pridurdama, kad savivaldybės turėtų inicijuoti ir bendruomenių įtraukimo iniciatyvas, kad pasiektų aplinkos apsaugos ir tvarumo tikslus. 

„Politikos atstovai taip pat privalo formuoti aplinkosaugos politiką ir skatinti švietimą bendruomenių aplinkosaugos srityje. Praėjusiais metais kreipiausi į Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetą ir susidūriau su politikų bei administracijos atstovų pasipriešinimu. Tai rodo ne tik politikų, bet ir švietimo srityje dirbančių specialistų požiūrį į tvarumą ir aplinkosaugą. Vėliau buvo žadėta inicijuoti platesnes diskusijas su mokyklų vadovais ir raginti atsisakyti aplankalų, bet, matyt, pritrūko noro ir jėgų“, – priduria ji.

Pasak buvusios Klaipėdos miesto tarybos narės L. Skrupskelienės, mokyklų vadovai dažnai ginasi, neva vaikų nereikalauja aplenkti vadovėlių, tačiau realybėje tai panašėja į kitą situaciją, kuomet jie neigia ir vaikų patyčias, vykstančias už ugdymo įstaigos sienų. Nors didžioji dalis mokyklų deklaruoja aplinkosaugą ir tvarumą, anot pašnekovės, viskas užsibaigia pastačius kelias šiukšliadėžes rūšiavimui mokyklos koridoriuose.

Tvarumo mokytoja: daug kas priklauso nuo asmeninio pedagogo indėlio

Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta vienos privačios šalies ugdymo įstaigos pedagogė, edukologijos doktorantė Greta Matusevičiūtė dėsto ne tik anglų kalbą – ji yra ir tvarumo mokytoja. Nors ši pakraipa Lietuvos mokyklose kol kas nėra įprasta, pati švietimo atstovė tikina darbo svarbą jaučianti kasdien.

„Į tvarumo integraciją į švietimą noriu žvelgti holistiškai, nes kol kas negalime to atskirti kaip pamokos, tai labiau tarpdisciplininis dalykas. Mano darbas – šviesti ir mokytojus, kaip jie galėtų pamokose ieškoti būdų plėtoti tvarumo temą“, – sako pedagogė.

Edukologijos doktorantei yra tekę bendrauti ne tik su privataus švietimo sektoriaus, bet ir su valstybinių ugdymo įstaigų specialistais. Ji pastebi, kad jei ugdymo įstaigoje yra pedagogų, kuriems tvarumo tema aktuali, jie ją inicijuoja. Tuo pačiu G. Matusevičiūtė sutinka, kad pati švietimo sistema tvarumo inicijuoti neskatina. Pasak jos, tema įtraukta tik į ugdymo programų paraštes.

„Vaizdas ganėtinai liūdnas, bet matau ir ryškias, pavienes tvarumo žvaigždes vienoje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Kiek pačiai yra tekę studijuoti ir analizuoti ugdymo programas, tvarumas yra įtrauktas tik dalinai. Kalbama apie aplinkosaugines problemas, tačiau pamirštama socialinė, kultūrinė, ekonominė, dvasinė pusės. Tos plačiosios tvarumo plotmės ugdymo programose beveik neaptinkame“, – įsitikinusi anglų kalbos ir tvarumo mokytoja.

„Manau, turėtume imtis platesnių pokyčių sistemoje, imtis veiksmų derėtų ir politikos atstovams. Pati tvarumo politika reikalauja, kad mes daugiau apie tai kalbėtumėme. Dabartinių mokinių ateitis yra labai miglota“, – patikina ji.

ŠMSM atstovė: tvarumas užkoduotas visose bendrojo ugdymo programose

Vis tik iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ugdymo programų skyriaus patarėja Audronė Šuminienė tvirtina priešingai – tvarumas yra užkoduotas bendrojo ugdymo įstaigų bendrosiose programose, šia tema mokyklose kalbama pakankamai.

„Atnaujintame ugdymo programų turinyje yra tokių programų, kurios aplenkia laiką. Kaip pavyzdį galėčiau įvardinti inžinerines technologijas – tai labai moderni programa ateičiai. Tačiau jau ankstesnėse programose buvo plėtojamos tarpdalykinės temos, parinktos atsakingai, skirtos jaunam žmogui. Jos apima žmogaus teises, lygias galimybes, sveiką gyvenseną, klimato kaitos prevenciją, tvarius miestus ir gyvenvietes. Daug dėmesio yra skiriama ir darniajam vystymuisi, jis yra užkoduotas visose dalykinėse programose“, – sako ŠMSM atstovė. 

„Švietimas apie klimato kaitą prasideda nuo pradinio ugdymo, vėliau tema gilinama, kalbama apie ekosistemas, bioįvairovės mažėjimą, jos skurdą, atstatymą. Tema tampa vis sunkesnė. Kiek mokinys pasiima ir kiek mokytojas duoda – gali skirtis“, – prideda ji.

Anot ŠMSM Ugdymo programų skyriaus patarėjos, su kiekvienu ugdymo programų atnaujinimu žengiamas žingsnis pirmyn.

„Dėl ateities programų tiksliai atsakyti negaliu, bet, žinoma, jos bus vis modernesnės. Atsiranda nauji dalykai, kurie mus priverčia aplenkti laiką, tačiau svarbu suprasti, kad tam reikia pasiruošti – parengti aplinką, supažindinti mokytoją. Nėra lengva. Roma nebuvo pastatyta per dieną, – tikina A. Šuminienė. – Svarbu ne tai, kiek dažnai vartojama sąvoka „tvarumas“, bet kaip moksleiviui suformuojamas požiūris.“

Vilniaus miesto savivaldybė: iniciatyvų daugės prieš ypatingą įvykį

Prie sostinės moksleivių tvarumo skatinimo bei švietimo ženkliai prisideda ir Vilniaus miesto savivaldybė. Anot Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovo Anton Nikitin, savivaldybė ir jos įmonės vykdo įvairius projektus, susijusius su tvarumo iniciatyvomis mokyklose.

„Edu Vilnius“ vis daugiau dėmesio skiria darnumo temoms mokyklose. Šiemet pradėta 40 akademinių valandų mokymosi programa mokytojams ir pirmą kartą surengtas idėjų konkursas „Tvariau“. Sulaukta net 80 paraiškų, iš kurių atrinktos 21-os ugdymo įstaigos idėjos, kurių įgyvendinimui suteiktas finansavimas arba kofinansavimas“, – sako A. Nikitin.

„Visiems mokytojams prieinamoje pamokų platformoje „Vilnius yra mokykla“ taip pat kuriamos pamokos tvarumo temomis, viena populiariausių – VASA sukurta pamoka pradinukams apie atliekų rūšiavimą, kurioje jau sudalyvavo daugiau nei 500 mokinių. Kalbant apie socialinį aspektą tvarumo temoje, džiugu, kad net 30 proc. Vilniaus mokyklų jau išbandė dalyvaujamąjį biudžetą. Tai būdas kartu su mokiniais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo. Mokiniai patys siūlo idėjas mokyklai, balsuodami renka labiausiai patikusias ir taip praktiškai mokosi pilietiškumo“, – komentuoja tvarumo vadovas.

Nors detaliai nėra žinomi moksleivių kelionių į mokyklas ir iš jų keliavimo duomenys, Judumo kompetencijų agentūros JUDU komanda vykdė pilotinį projektą, parengdama kelionių planą VGTU licėjaus bendruomenei.

„Galima daryti išvadą, kad kuo vyresni vaikai, tuo daugiau jie keliauja savarankiškai ir darniomis priemonėmis. Kylant iniciatyvai iš bendruomenių, tokius planus ketiname rengti ir kitoms mokykloms“, – tikina A. Nikitin.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės tvarumo vadovo, šias veiklas ketinama plėsti ir toliau, taip pat ieškoti naujų iniciatyvų, ypač artėjant 2025-iems, kai Vilnius taps Europos žaliąja sostine.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Kuršių Nerija
29 vasario, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Kretingos rajono gyventojai, prieštaraujantys ketinimams prie Darbėnų miestelio statyti vandenilio ir metanolio gamyklą, susirinko į protestą greta savivaldybės. Kaip […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Seime apdovanotos lietuvių įmonės, sukūrusios geriausius inovatyvius sprendimus bendradarbiaujant su partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Pirmoji vieta atiteko startuoliui […]

Asta Skaisgirytė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
29 vasario, 2024

Penktadienį kelyje ties Lietuvos pasieniu prasidedant Lenkijos ūkininkų blokadai, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad panašūs protestai vyksta visoje […]

29 vasario, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė nuo trečiadienio įsigaliojusį statybos techninį reglamentą slėptuvėms, priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Pasak jo, reglamentas […]

29 vasario, 2024

Per 2023 m. apie 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis (VDU) nulėmė tokį patį dydį siekusį senatvės pensijos išaugimą, teigia […]

29 vasario, 2024

Jonavos rajone ryškėja pagrindinės geležinkelio linijos kontūrai – beveik 30-ies kilometrų atkarpoje statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai. Dalis inžinerinių […]

29 vasario, 2024

„ChatGPT“ baigiant įsitvirtinti generatyvinio dirbtinio (DI) intelekto sinonimu, „Google“ į pažangiųjų asistentų lenktynes netikėtai grįžo su naujomis jėgomis. Vasarį paieškos […]

28 vasario, 2024

Pirmoji dainykla duris vilniečiams atvers pavasarį. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba pritarė antrosios dainyklos patalpų nuomos konkursui. Daugiau  kaip 7 metams […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
28 vasario, 2024

Vilniaus miesto taryba pritarė Sofijos Kovalevskajos gimnazijos pavadinimo keitimui. Nuo šiol ji vadinsis Vilniaus „Sostinės“ gimnazija. Pavadinimą išrinko pati mokyklos […]

Prezidentūros nuotr.
28 vasario, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį lankėsi Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijoje ir Kupiškio menų mokykloje. Subačiaus gimnazijoje pirmoji ponia bendravo su […]

28 vasario, 2024

Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Daugiafunkcio komplekso projekto pakeitimus ir pritarė siūlomam kainos indeksavimui bei papildomų darbų įsigijimui. Taip pat […]

28 vasario, 2024

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) nuo 2010 m. vykdo prieglobsčio prašytojų Lietuvoje priėmimo ir apsaugos sąlygų stebėseną. LRK stebėtojai vyksta į […]

28 vasario, 2024

Klaipėdos rajone duris atveria pirmieji savarankiško gyvenimo namai. Savivaldybė jau pasirašė akreditavimo sutartį su kaimo bendruomene „Smilgynai ir kaimynai“, o […]

LSU nuotr.
28 vasario, 2024

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

28 vasario, 2024

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo […]

28 vasario, 2024

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis užsitikrino trečiadienį Albanijos sostinėje Tiranoje vykusio Ukrainos pietryčių Europos viršūnių susitikimo dalyvių paramą jo taikos planui. […]

28 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, tęsdamas jau tradicinėmis tapusias darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Kupiškio rajone. Šalies vadovas […]

U. von der Leyen, EPA-ELTA nuotr.
28 vasario, 2024

Europos Sąjunga (ES) turėtų „pradėti pokalbį“ dėl ginkluotės pirkimo Ukrainai panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto, trečiadienį parlamentarams sakė Europos […]

28 vasario, 2024

Apeliacinis teismas pirmos instancijos teismui trečiadienį prieš pietus perdavė dokumentus ir bylą nuosprendžio vykdymui kalėti nuteisto buvusio Kauno miesto savivaldybės […]