Kretingos rajono savivaldybėje aptarta situacija su nukentėjusiais nuo liūčių ūkininkais

Šį rytą Kretingos rajono savivaldybės vadovai susitikime su rajono ūkininkais ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininku Antanu Stonkumi aptarė dėl lietingo laikotarpio susidariusią situaciją. Meras Juozas Mažeika nukentėjusius nuo liūčių žemdirbius patikino, kad savivaldybė imsis visų priemonių, kad jiems padėtų.

Pasak savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, rajone nenuimta didelė dalis vasarinių kviečių – apie 20–25 proc. arba 1 tūkst. 465 ha, vasarinių rapsų – 30–80 proc. arba 423 ha, vasarinių miežių – apie 10 proc. arba 115 ha. Labiausiai nukentėjo grikių augintojai: šios kultūros kai kuriose seniūnijose nenuimta beveik 100 proc. arba 375 ha. Žieminiai javai praktiškai yra nukulti, tačiau jų kokybė dėl drėgmės pertekliaus prastesnė. „Ūkininkų technika vis dar negali įvažiuoti į laukus, dėl to vėluoja ir sėja“, – situaciją komentavo Ž. Seniūnienė.

Pasitarime su ūkininkais dalyvavęs savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Gedvilas paaiškino, kad ekstremalių situacijų paskelbimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės nutarimas. „Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai yra atitinkami kriterijai, pavyzdžiui, iš nuolatinės gyvenamosios vietos evakuojama daugiau kaip 300 gyventojų, ekstremaliojo įvykio padariniai sutrikdo daugiau kaip 500 gyventojų būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas ir ši padėtis trunka ilgiau nei 24 valandas, ekstremaliojo įvykio padariniai išplinta savivaldybės teritorijoje, kurios bendras plotas viršija du trečdalius visos savivaldybės teritorijos bendrojo ploto, gelbėjimo, paieškos, neatidėliotini darbai ir ekstremaliųjų įvykių likvidavimas savivaldybės teritorijoje užtrunka arba numatoma, kad užtruks ilgiau nei 24 valandas, ekstremalusis įvykis susidaro savivaldybės teritorijoje esančiame pavojingame ar valstybinės reikšmės objekte, prašoma iš 3 ar daugiau gretimų savivaldybių pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui likviduoti ir jo padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka“, – sakė A. Gedvilas. – Įvertinus turimą informaciją, šiai dienai tikslingiau būtų kalbėti apie ekstremaliųjų įvykių rajono ūkiuose paskelbimo galimybę“.

Administracijos direktorius Virginijus Domarkas pasitarime sakė, jog ekstremalaus įvykio paskelbimas ūkyje būtų kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės patvirtinimas. Direktorius pristatė šių metų rugsėjo 20 dienos agrometeorologinius duomenis, kurie yra surenkami iš agrometeorologinių stotelių. „Prie UAB „Kretingos vandenys“ esančioje stotelėje užfiksuota, kad dirvožemio drėgnumas 20 cm gilyje yra 13 cbar, tai traktuojama kaip šlapia dirva. Hidroterminis koeficientas siekia 5,1. Šis rodiklis rodo drėgmės perteklių“, – akcentavo V. Domarkas, pažymėjęs, kad savivaldybės administracija yra užsakiusi ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie kritulių lygį rajono teritorijoje. Ši pažyma bus pateikiama ūkininkams, kad jie ją pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų rekomendacijas galėtų panaudoti kaip argumentą, kad nepajėgia įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams, kreditoriams, Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl sankcijų netaikymo, jeigu rajone nebūtų paskelbta ekstremali situacija.

„Vakar girdėjome Ministrą Pirmininką sakant, kad bus ieškoma galimybių iš dalies ūkininkų nuostolius padengti iš valstybės biudžeto. Be to, Žemės ūkio ministerija skelbia žinią, kad Lietuva ir Latvija kitą savaitę ketina kreiptis į Europos Komisiją prašydama kompensuoti ūkininkams liūčių padarytų nuostolius“, – pabrėžė V. Domarkas.

„Padarykime viską, kad tokias kompensacijas gautų ir Kretingos rajono ūkininkai“, – susitikime prašė A. Stonkus. Jo ir susirinkusių ūkininkų nuomone, racionalu būtų skelbti ekstremalią situaciją rajone, tuo labiau, kad tą jau padariusios keletas šalies savivaldybių. „Nesiekiame, kad savivaldybė kompensuotų mūsų nuostolius, tačiau svarbiausia mums, kad nebūtų taikomos sankcijos, kadangi negalime įvykdyti savo įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, pavyzdžiui, po žirnių pasėti kviečių“, – sakė ūkininkas Stasys Sandaras.

Ūkininkai savivaldybės vadovų taip pat prašė padėti rasti sutarimą su grūdų supirktuvėmis, kurios galėtų dirbti ir ilgesnėmis valandomis ar savaitgaliais. „Grūdų kokybė blogėja kiekvieną dieną. Nors prognozuojami giedresni orai, tačiau kur nukūlus reikės dėti drėgnus grūdus“, – svarstė jie, akcentavę, kad ypač sudėtinga yra tiems, kurie neturi džiovyklų.

Išklausius susirinkusių ūkininkų poziciją, buvo priimtas sprendimas dar šiandien 13 val. kviesti savivaldybės ekstremalių situacijų komisiją, kuri visapusiškai įvertinusi situaciją ir priims galutinį sprendimą: skelbti Kretingos rajone ekstremalią situaciją ar ekstremalius įvykius skelbti atskiruose rajono ūkininkų ūkininkuose.

Kretingos rajono savivaldybės informacija