Kristina Miškinienė: „Neužkraukime atsakomybės vien socialiniams darbuotojams“
Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai nesijaučia saugūs teikdami pagalbą rizikos šeimoms. Socialinių paslaugų srities darbuotojos žūtis darbo vietoje Kelmės rajone, vaikų nužudymas socialinės rizikos šeimoje Kėdainių rajone dar labiau išryškino, jog socialiniai darbuotojai tapo sistemos įkaitais. Darbui su rizikos šeimomis šiuo metu Lietuvoje yra įsteigtos 766 pareigybės. Vienas socialinis darbuotojas vidutiniškai dirba su 14-17 šeimų. Jiems trūksta saugumo priemonių, mokymų.
„Visą atsakomybę už tai, kas nutinka šeimose, norima perkelti socialiniams darbuotojams. Ar tai teisinga?“ – spaudos konferencijoje „Išlaisvinkime socialinį darbuotoją iš rizikos gniaužtų“ retoriškai klausė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė. „Trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo, metodikų, kad dirbtų ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir kitų sričių atstovai: sveikatos, policijos, švietimo. Turi būti dalijamasi patirtimi. Jei nepradėsime kalbėti apie šeimą, švietėjišką veiklą, kaip atskirti tikrąsias vertybes, kaip auklėti vaikus, niekad neišbrisime iš tos situacijos. Turi būti visos bendruomenės susitelkimas“, – teigė Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narė K. Miškinienė.
Socialinio darbo studijos šiandien tapo labai nepaklausios. Baiminamasi, kad tokios studijos neišnyktų. „Pastebime, jog Vilniaus universitete į socialinį darbą studentai stoja nenoriai. Dar prieš keletą metų buvo 80 stojančiųjų, praėjusiais metais jų testojo vos 9. Tai rodo visuomenės požiūrį į socialines problemas ir jų sprendimą“, – spaudos konferencijoje teigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. Romas Lazutka.
Pasak Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentės Rasos Laiconienės, socialinio darbuotojo kasdienybė, deja, niekam neįdomi. Problemos susikaupė dėl darbui nepatrauklios aplinkos, neigiamo visuomenės požiūrio, mažo atlyginimo.
Lietuvos savivaldybių asociacija atliko 54 savivaldybių apklausą esamos situacijos savivaldybėse įvertinimui. Savivaldybės imasi iniciatyvos – pasirašo bendradarbiavimo sutartis su policija, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įgyvendinamos „Priklausomybės nuo alkoholio mažinimo programos“. Užkrečiančios gerąja praktika iniciatyvos ėmėsi Panevėžio rajono savivaldybė, atrinkusi 65 šeimas, kurioms reikia nuolatinės socialinių darbuotojų kontrolės.
„Girtaujama, smurtaujama dažniausiai ne darbo valandomis, o tuomet, kai socialiniai darbuotojai jau nedirba. Panevėžio rajone parodyta iniciatyva realiai veikia jau ir kitose savivaldybėse: formuojamos mobilios komandos, keičiamas darbuotojų darbo laikas, pav. ne nuo 8 iki 17 val., bet nuo 10 val. iki vėliau“, – kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė. „Iškyla ir kitų problemų – ribotas darbuotojų darbo laikas, reikia sudaryti slenkantį darbo grafiką, mažinti vienam socialiniam darbuotojui tenkančių rizikos šeimų skaičių iki 8-10 šeimų, pagaliau trūksta ir pačių darbuotojų“, – problemas įvardijo A. Vareikytė.
Atvirai diskutuoti apie sisteminius socialinės pagalbos trūkumus, socialinių darbuotojų problemas ir jų sprendimo galimybes Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė šiandien surengė apskritojo stalo diskusiją „Bendruomeninių socialinių paslaugų teikimo problemos šalies savivaldybėse. Socialinių darbuotojų praktinio darbo realijos“. Diskusijoje atsakingi už socialinę politiką valdžios atstovai, mokslininkai ir socialinio darbo praktikai pasidalins savo įžvalgomis, įvardins savivaldybių lygmenyje išryškėjusias bendruomeninių socialinių paslaugų teikimo problemas, esamas spragas ir jų priežastis, taip pat apibendrins siūlymus, kaip realiai būtų galima pagerinti esamą situaciją ir užtikrinti socialines paslaugas teikiančių darbuotojų saugumą.
