15 birželio, 2020
Bronius Vertelka | XXI amžius

Kūrybinė išmonė ateina iš savęs

Baisogalietis medžio meistras Edvardas Belokopitovas, į internetą įkėlęs šv. Jurgio – gėrio pergalės prieš blogį simbolio – statulėlę, taip norėdamas išreikšti ypatingą pagarbą su koronaviruso pandemija besigrumiantiems medikams, sulaukė ypatingo atsako. Viena gydytoja, sutikusi tautodailininką, sakė, jog tai ją pravirkdė.

Išmonė ateina iš savęs, o ne didelio mokslo ragavus

Tautodailininkas dirba taip, kad ir paties, ir kitų širdis malonintų. Jis prisipažino: šv. Jurgį drožė net tris mėnesius, kai kitas tai būtų padaręs per pusdienį. Užtat menininko dirbinių rasi daugybėje pasaulio šalių.

E. Belokopitovas sako esąs tingus, kitiems pomėgiams save išdalijantis. Tikru darbštumo etalonu jis laiko Eduardą Titą, su kuriuo susipažino vieno medžių drožėjų plenero metu. Šis stengiasi tobulėti, nuolat mokosi. Patiko patys pirmieji E. Tito darbai. Šiemet vasarį dalyvavęs knygos apie jo kūrybą pristatyme (dabar E. Titas gyvena Miežiškiuose, Panevėžio r.) Edvardas įsitikino, kad jis – ne tik nuostabus drožėjas, bet ir šiaip nuostabus vyras, neturintis pavydo jausmo. E. Titas jau atsiskleidžia ir kaip tapytojas.

Drožėjas sako: per savo gyvenimą sutiko daugybę žmonių, kurie atrodė nuoširdūs, geri, bet laikui bėgant jie kažkaip pasikeitė. Kiekvienas menininkas turi savo kūrybos stilių, o jis pats yra individualybė. Geras menininkas, anot baisogaliečio, – ne didelio mokslo paragavęs, bet tas, kuriam išmonė ateina iš savęs, per širdį, per jausmus. Vienas darbas atrodo geriau, kitas – prasčiau. Bet jokiu būdu negalima peikti kuriančiojo. Jis dirba, o ne gulinėja ant lovos ar postringauja, koks jis vargšas, kodėl nepripažįstami jo kūriniai.

E.Belokopitovas Pakiršinio etninės kultūros ir amatų centre moko drožybos. Medžio apdirbimas – ne lipdymas iš molio, su juo elgtis reikia ypač atsakingai. Iškart teigiamo rezultato negausi. Tik per darbą įgyjamas pripažinimas. Pigiai to nepasieksi. Pasitaiko, jog vien įsipjovus pirštą, sumažėja potraukis apdirbti medį, o antrą kartą įsipjovus, jis visiškai pradingsta.

Drožėjo atmintis išsaugojo tai, nors gal 60 metų praslinko. Brolis padarė traktoriuką, jo galiniams ratams pritaikė dvi medžio nuopjovas, o iš kaladėlių padarė kabiną ir priekinius ratus. Iki šiandien Edvardui tai atrodo gyva, tiesiog stovi prieš akis.

Kas išmokta, neslegia pečių

Pastebėjus, kad drožėjo kairioji ranka neturi trijų vidurinių pirštų, E. Belokopitovas neišsisukinėjo: „Kai kam sakau, jog juos praradau tarnaudamas Afganistane. Iš tikrųjų – skrosdamas medį. Ranka slystelėjo – ir pirštų nėra. Anksčiau pjovimo staklės neturėjo reikiamų apsaugos priemonių. Šiuolaikinės saugios“.

Edvardui artimesnė pažintis su medžiu prasidėjo ėmus skobti laivelius iš drebulės žievės. Paskui su bendraamžiais „kariavo“ – drožė šautuvus, kardus, laidynes, lankus. Rinko įdomesnes medžių šakas ir iš jų darė kompozicijas. Įgijo rimtą  supratimą apie spalvotųjų metalų kaldinimą.

Lankydamas vaikų darželį susidomėjo lipdymu iš plastilino. Namuose mūrijant krosnį, su seserimi „pasisavino“ molio savai gamybai. Taip atgimė animacinių filmų, pasakų herojai. Būdavo nepatenkinti, jeigu saulėje džiovinami molinukai suskeldėdavo.

E. Belokopitovas neturėjo tikrų drožybos mokytojų. Mokykloje lankydamas darbščiųjų rankų būrelį susidomėjo deginimu ant medžio. Toks užsiėmimas įtraukdavo tiek, jog net tekdavo varyti namo ruošti pamokų. Buvo šaunus šokėjas. Kultūros namuose lankė šokių kolektyvą. Išmoko groti mušamaisiais muzikos instrumentais, armonika. Su Baisogalos kaimo kapela „Žvangulis“ ir su Panevėžio liaudiškų dainų ir šokių ansambliu „Pynimėlis“ Edvardas aplankė daugybę pasaulio šalių.

Prof. A. Vyšniauskaitė, išgirdusi E. Belokopitovą, nusistebėjo: „Taip gražiai kalba lietuviškai, bet pavardė – rusiška!“

„Visgi esu lietuvis“, – didžiuojasi baisogalietis medžio meistras.

Nemažai vertybių perėmė iš tėvo

Belokopitovų šeimoje augo 7 vaikai. Tėvas, turėjęs rusišką pavardę, buvo iš Donbaso. Mama – iš Pliuškių kaimo, keliolika kilometrų nuo Baisogalos.

Tėvas buvo nagingas meistras. Primityviais įrankiais gamindavo baldus, karnizus. Buvo ir aukščiausios klasės šaltkalvis, ir puikus šokėjas, ir pasakotojas bei dainininkas. Kartą vyresnieji Edvardo broliai iš mokyklos parsinešė dombrą ir mandoliną. Tėvo rankose jie iš karto atgijo.

Edvardas specialiai muzikos nesimokė. Ganydamas bandą pamiškėje, traukdavo rusiškas dainas, išmoktas iš tėvo dainyno.

Su žmona Rita, puikia mezgėja ir kulinare, Edvardas užaugino dukrą ir sūnų. Vaikai įsikūrė Anglijoje, bet jų mintys visados su gimtine Lietuva. E. Belokopitovas – jau keturių vaikaičių senelis.

 

 


Augustės Labenskytės nuotr.
15 birželio, 2024

Į Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejų (Radviliškio r.) 25-ą kartą sugrįžo teatras – prasidėjo jubiliejinis renginių ciklas […]

15 birželio, 2024

Birželio 14 dieną Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus iškilmingai įteikė tvirtas Žemaitiškas padėkas vaikų ir jaunimo meno kolektyvų atstovams, […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

13 birželio, 2024

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą Vokietijos amunicijos gamyklai „Rheinmetall“. Toks sprendimas patvirtintas ketvirtadienį vykusiame […]

13 birželio, 2024

Kitąmet Kretinga taps Lietuvos jaunimo sostine – trečiadienį paskelbė konkursą „Lietuvos jaunimo sostinė 2025 m.“ organizavusi Jaunimo reikalų agentūra. Tai […]

12 birželio, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė finansavimą kultūros ir meno sričių projektams – uostamiesčio menininkų idėjų įgyvendinimui skirta daugiau kaip 1,3 mln. […]

11 birželio, 2024

Panevėžys – galimybių miestas. Žmonės, kurių keliai driekėsi per įvairius pasaulio miestus, grįžta į Panevėžį kurti, atskleisti talentus ir dalintis […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

Po vasariško sekmadienio lietaus Palūšėje pavakary nušvito saulutė, taip gražiai išryškinusi žalumą ir suteikusi jausmams gaivumo. Tai buvo tarsi puiki […]

Bibliotekos nuotr.
11 birželio, 2024

Birželio 6 d. Radviliškio viešosios bibliotekos Mažojoje galerijoje buvo atidaryta radviliškietės Violetos Jankienės parengta paroda „Mūsų dienos kaip šventė“, skirta […]

11 birželio, 2024

Virtuali paroda skirta Dainų šventės 100-mečiui paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai atskleidžia, kaip buvo ruošiamasi Šiaulių miesto ir rajono Dainų šventei […]

Fot. Edvardas Tamošiūnas, Fotografijos muziejaus archyvas
7 birželio, 2024

Su trenksmu prasidėjo ketvirtasis Jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2024“, organizuojamas VšĮ „Sielai“, bendradarbiaujant su Fotografijos muziejumi. Šiaulių miesto panoramos […]

7 birželio, 2024

Birželio 4 dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje vokalinis ansamblis „Inmezzo“ įspūdingu koncertu paminėjo savo 20 metų jubiliejų. Nuo pat įkūrimo […]

Prezidentūros nuotr.
7 birželio, 2024

Birželio 6 dieną Širvintose, Jaunimo sode vyko iškilmingas renginys – menininko Liutauro Griežės sukurtos skulptūros „Skaitanti mergaitė“, skirtos poetui Justinui […]

7 birželio, 2024

Tarptautinei bendruomenei siekiant atkreipti dėmesį į Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos kultūros objektų atstatymo poreikį, Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo iš sostinės […]

4 birželio, 2024

Gegužės 31 dieną Telšių Žemaitės dramos teatro salėje iškilmingai apdovanoti Telšių kultūros centre jau penktą kartą eksponuotos parodos-konkurso „Iš Džiugo […]

Pasakų sekimo čempionatas / Radviliškio viešosios bibliotekos nuotr.
3 birželio, 2024

Radviliškis, nedidelis miestas Šiaurės Lietuvoje, kiekvienais metais tampa ypatinga vieta pasakų mėgėjams. Gegužės 31-ąją čia vyko jau septintasis Tarptautinis pasakų […]

2 birželio, 2024

2024 m. birželio 1 d. Šiaulių miesto centrinio parko širdyje – estradoje – nuvilnijo ilgai laukta regioninė dainų šventė „Teka […]

31 gegužės, 2024

Varniuose šiandien po keletą metų trukusių rekonstrukcijos darbų duris lankytojams atvėrė Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys – Žemaičių vyskupystės muziejus. Jis […]

31 gegužės, 2024

Uostamiesčio centrinio pašto pastate nuspręsta įkurti mokslininko Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centrą. Klaipėdos savivaldybė praneša dėl centro įveiklinimo […]