Lietuvių kalba imigracijos kontekste: padaryta daug, reikia tęsti ir tobulinti
Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko Seimo nario Audroniaus Ažubalio inicijuota konferencija „Lietuvių kalba imigracijos kontekste“, kurią surengė Valstybinė kalbos inspekcija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Apie tai, kaip sekasi organizuoti lietuvių kalbos mokymą į šalį prieglobsčio ar darbo tikslais atvykusiems užsieniečiams, konferencijoje kalbėjo atsakingų institucijų ir kalbos mokymo paslaugas teikiančių įstaigų atstovai, patirtimi dalijosi lietuviškai kalbantys užsieniečiai.
Kalbos vaidmuo integracijos procese yra labai svarbus. Per kelerius pastaruosius metus, į Lietuvą plūstelėjus imigrantams, šioje srityje padaryta tikrai nemažai – rengiama palyginti daug kursų, sukurta naujų mokymosi priemonių, nemažai patirties jau įgijo kalbos mokytojai. Procesui įsibėgėjus išryškėjo ir tam tikros spragos bei nauji iššūkiai. Ne vienas konferencijos dalyvis tvirtino, kad kalbos kursams skiriamų valandų neužtenka norimam kalbos mokėjimo lygiui pasiekti, trūksta mokytojų, gebančių dirbti su negimtakalbiais. Anot Lietuvių kalbos mokymų kitakalbiams asociacijos „Kalbu“ vadovo Pauliaus Zavišos, išlaikyti turimus kvalifikuotus mokytojus ir išsaugoti besimokančiųjų motyvaciją sudėtinga, kai tarp kursų susidaro pertraukos. Be to, vis dar stinga kursų ir priemonių labiau pažengusiesiems, bandomųjų testų pasiruošti kalbos egzaminui.
Seimo narys Audronius Ažubalis pripažino, kad šalies valstybinės kalbos politika nesuteikia pagrindo džiaugtis. Jis priminė praėjusį pavasarį patvirtintą strategiją „Lietuva 2050“, kurioje lietuvių kalbai ir jos ateičiai skirtas vienas sakinys: lietuvių kalba turi būti gyvybinga ir ją reikia perkelti į skaitmeninį erdvę. Latvių ir estų požiūris į valstybinę kalbą yra visiškai kitoks, panašiose strategijose kalba jiems yra prioritetas. Seimo narys kritikavo per daug liberalią Lietuvos politiką atvykėlių atžvilgiu, šalyje vis dar veikiantį mokyklų dėstomąja rusų kalba tinklą, nebuvimą sąlygų bendrojo lavinimo mokyklose antrąja užsienio kalba rinktis ne rusų, o vokiečių, prancūzų ar kitas kalbas.
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė kvietė suprasti ir priimti realybę – imigracijos neišvengsime ir ateityje. Kaip instrumentas šiam procesui suvaldyti pasitarnaus ir spalio pradžioje priimtas naujasis Valstybinės kalbos įstatymo straipsnis. D. Asanavičiūtė ragino ne atstumti atvykusiuosius, o juos daugiau motyvuoti ir teigė tikinti, kad vedami gerų norų sukursime sistemą, padėsiančią imigrantams išmokti kalbą.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka teigė, kad kalbos politika visada yra platesnių politinių procesų dėlionės dalis. Pastarųjų metų politiniai ir sociolingvistiniai pokyčiai verčia iš naujo permąstyti Lietuvos valstybinės kalbos politiką ir neatidėlioti reikiamų sprendimų. Artėjančius pokyčius Kalbos inspekcijos darbuotojai pajuto dar 2020-aisiais ir tam ruošėsi. Iki tol daugiau rūpinęsi kalbos kokybe dabar daugiausia dėmesio skiria kalbos vartojimui. Inspekcijos vadovas išreiškė viltį, kad kalbos politika eis nacionalinio saugumo ir identiteto kryptimi, bet tai lems pačių piliečių požiūris.
Inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas priminė 1990 metais įsteigtos Inspekcijos pirmuosius ir svarbiausius darbus, kurių buvo imtasi, kad tuometinių įmonių darbuotojai mokytųsi lietuvių kalbos. Teko organizuoti su egzaminais susijusius darbus, prižiūrėti, ar jie sklandžiai vyksta visoje šalyje. Per pirmą nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį egzaminą laikė net 90 tūkstančių įvairių tautybių asmenų ir negauta nė vieno skundo dėl reikalavimo laikyti egzaminą.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pabrėžė, jog atvykusieji nori būti saugūs, orūs ir jaustis šalies, kurioje įsikūrė, dalimi. Į Lietuvą atvyko 75 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, pusė iš jų sėkmingai įsidarbino įvairiuose regionuose, trečdalis dirba aukštos kvalifikacijos darbus. Europoje tai vienas aukščiausių rodiklių, palyginti su šalies gyventojų skaičiumi. Šie žmonės puikiai įsitvirtino dėl to, „kad jie mokėsi lietuvių kalbos, kad jie norėjo, o valstybė laiku pasiūlė jiems galimybę mokytis lietuvių kalbos“. Per dvejus metus Užimtumo tarnybos finansuojamus kalbos kursus baigė apie 5 tūkst. užsieniečių, bet poreikis yra gal net dešimteriopai didesnis, negu galime pasiūlyti.
Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautaitė apžvelgė leidimų gyventi išdavimo užsieniečiams tvarką ir mastą, pristatė, kokiais atvejais užsienietis turi laikyti valstybinės kalbos egzaminą.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė drąsino tobulinti jau sukurtą kalbos mokymo užsieniečiams bazę. Ji priminė Kalbos komisijos indėlį į šį procesą. Nuo 2022 m. rengiami nuotolinių paskaitų ciklai „Kaip mokyti lietuvių kalbos kaip negimtosios“ bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams ir lektoriams, remiamos mokomosios priemonės ir pan. Kalbos komisijos pirmininkė tikisi kuo greičiau sulaukti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos polapio, kuriame būtų visa naudinga informacija.
Apie išaugusius norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos kitakalbių srautus ir finansų patenkinti visiems jų poreikiams trūkumą kalbėjo ir Klaipėdos universiteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė Kristina Blockytė-Naujokė. Lietuvių kalbos mokymo organizavimo patirtimi dalijosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Sigita Bertulienė, Užsienio kalbų mokymo centro direktorė Vilija Rinkūnienė, Klaipėdos miesto tautinių kultūrų centro vadovė Jelena Butkevičienė.
