20 gegužės, 2020
Virginija Vingrienė

Lietuvoje vartojami biodegalai negali būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų

Gegužės 19 d. Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, reikalaujančiai nelaikyti biodegalais, jei jie pagaminti iš alyvpalmių aliejaus ir jo šalutinių produktų.

Tai globalios kovos su klimato kaita problemos sprendimas. Aiškus klimato kaitos padarinių scenarijaus atskleidimas – kita globali problema, parodžiusi, kad epidemijos neturi sienų ir, kilusios tolimame planetos krašte, jos netrunka pasiekti ir mus. Mokslininkų teigimu, klimato atšilimas taps ne vienos infekcijos protrūkio priežastimi.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisa iš esmės susijusi su atogrąžų miškų naikinimo prevencija. Juo labiau, kad Europos Sąjunga yra antra pasaulyje po Indijos didžiausia palmių aliejaus importuotoja.

Sparčiai auganti biodegalų paklausa Europoje ir Indijoje, skatina ir  palmių aliejaus gamybos mastų augimą. Bėda ta, kad alyvpalmių plantacijos dažniausiai yra plečiamos, naikinant planetos plaučiais esančius atogrąžų miškus Malaizijoje ir Indonezijoje, kartu dar ir deginant durpynus. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio tikslais kasmet yra iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų ir pagaminama pusantro milijardo tonų anglies dioksido. Tai atitinka ketvirtadalį Europos Sąjungoje deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus.

Tokios neatsakingos, aplinkai abejingos veiklos padariniai planetos atmosferai ir mūsų pačių sveikatai yra neabejotinai žalingi, nebelieka ir CO2 akumuliuojančios atsvaros. Negana to, atogrąžose gyvena daugiau nei pusė viso pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms kyla rizika išnykti. Privalu paminėti ir tai, kad alyvpalmių auginimu besiverčiantys ūkininkai atogrąžų šalyse dažnai yra išnaudojami stambiųjų aliejaus spaudimo įmonių, dėl ko prasiskolina, o nepajėgdami atnaujinti plantacijų – nuskursta. Tai dažnai veda prie kitų žmogaus teisių pažeidimų: priverstinių iškeldinimų, ginkluoto smurto, vaikų darbo, skolų išpirkinėjimo vergišku darbu.

Tai įvertinęs Europos Parlamentas dar 2017 m. priėmė rezoliuciją, skatinančią nuo 2020 metų nebevartoti  iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų ir pakeisti šiuos degalus vietiniais biodegalais, pagamintais iš rapsų ar saulėgrąžų. Europos Komisijos direktyva patvirtinti biodegalų darnumo reikalavimai numato iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų Europos Sąjungoje atsisakyti iki 2030 metų.

Nelikdamos abejingos šiai augančiai problemai, draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutinių produktų jau pradėjo taikyti atskiros ES šalys. Prancūzija pirmoji perkėlė direktyvos nuostatas dešimčia metų anksčiau, nei to reikalaujama direktyvoje ir uždraudė palmių aliejaus naudojimą.

Prancūzijos pavyzdžiu tikėtina paseks ir Vokietija. Norvegija uždraudė biodegalus iš palmių aliejaus, motyvuodama tuo, kad jie labiau teršia aplinką, nei naftos produktai. Panašios nuomonės laikosi ir Švedija, Italija, Austrija, Danija, Olandija bei Lenkija.

Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje teigiama, kad dėl tokio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras. Analogiškos išvados pateikiamos ir 2016 metais Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje.

Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau nei 20 proc. visų Lietuvoje vartojamų biodegalų, todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas net nepadarys žymesnės įtakos bendrai biodegalų rinkai, kurios paklausą galima visiškai patenkinti iš vietinių žaliavų, kurių darnumą su EK kriterijais kontroliuoti yra gerokai paprasčiau.

Šiuo įstatymo projektu siūlau nuo 2021 m. gegužės 1 d. įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvoje vartojami biodegalai ir skystieji bioproduktai negali būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų. Toks reguliavimas prisidėtų prie tarptautinių pastangų išsaugoti atogrąžų ekosistemą, padėtų stabdyti klimato kaitą ir saugoti pažeidžiamas žmonių grupes bei skatintų žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimą.

Tuo tarpu besipriešinančiųjų savo degaluose naudojančių palmių aliejų argumentai, esą tai prieštarauja ES teisei ir pažeidžiamas laisvas prekių judėjimas bei konkurencijos laisvė, neatlaiko kritikos. Juo labiau, kad pagal Europos teisių ir laisvių principus laisvo prekių ribojimai gali būti pateisinami dėl aplinkosauginių ir vartotojų teisių apsaugos tikslų. Teisingumo teismo praktikoje yra sprendimas dėl beicuotų sėklų laisvo judėjimo ES išaiškino, jog joms keliant rimtą riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis apsaugos priemonių. Panašus sprendimas ir dėl užstato sistemos taikymo, kaip aplinkosaugai svarbios priemonės.

Palmių aliejaus draudimas Lietuvoje pateisinamas siekiant apsaugoti vartotojų interesus, nes  šaltuoju metu palmių aliejaus naudojimas dėl šio aliejaus stingimo savybių žemoje temperatūroje sukelia techninių kliūčių automobilių varikliams.

Europos Sąjungos teisė taip pat numato palmių aliejaus uždraudimą nuo 2030 metų. O pažeidimų procedūros nėra taikomos šalims paskubėjus anksčiau perkelti direktyvos nuostatas. Pažeidimai būtų  pavėlavus gyvendinti ES teisę.

Be to, biodegalų įmaišymo tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tuo tarpu palmių aliejaus gamybos procese kertant atogrąžų miškus, deginant durpynus ir transportą itin tolimais atstumais CO2 išsiskiria daugiau, nei sumažėja pakeitus dalį degalų iš naftos produktų. Tai formuoja iškreiptą aplinkosauginį efektą. Biodegalų iš rapsų aliejaus vartojimas ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir padeda vietiniam verslui, ypač atsigaunant po COVID-19 krizės.

Klimato atšilimo grėsmė, nepripažįstanti valstybių sienų, yra žymiai rimtesnis signalas, nei verslo nenoras keisti savo įpročių. Tai, kas vyksta kituose pasaulio regionuose, tiesiogiai paveikia ir mus, kuo netrukome įsitikinti staigiai po pasaulį išplitus sienų nepripažįstančiai COVID-19 infekcijai, nuo kurios padarinių dar ilgai jausime ir sveikatos (ypač psichologinės), ir ekonomines, ir socialines pasekmes.

Todėl džiugu, kad Seimas, vadovaudamasis sveiko proto balsu, pritarė pataisai. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, o birželio 23 dieną – Seimo posėdyje.


23 liepos, 2021

„Kodėl Dieveniškės? Mes iki galo nieko nežinome? Bijome. Nerimaujame“, – tokiomis nuotaikomis šiomis dienomis gyvena Dieveniškių gyventojai. Prie buvusios Dieveniškių […]

22 liepos, 2021

Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos leistų mažinti aplinkos taršą ir skatintų pereiti prie žiedinės ekonomikos. Įgyvendinus […]

22 liepos, 2021

Antradienį ryte aktyvūs piliečiai užfiksavo Kuršių mariose rudą dėmę ir iškart informavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojus. Pradėję patikrinimą inspektoriai […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
21 liepos, 2021

Žodis – onkologija – deja, mūsų visuomenėje  tariamas neretai. Po šiuo žodžiu slepiasi ne tik fizinės ir emocinės kančios, bet […]

L. Siliūnaitės nuotr.
15 liepos, 2021

Atostogų metas tampa iššūkiu mūsų geriems įpročiams, taip pat ir atliekų rūšiavimui. Nusprendę rimtai pailsėti, atostogų „išleidžiame“ ir rūšiavimo įpročius. […]

14 liepos, 2021

Antradienį Vilniuje nuotoliniai taršos matuokliai pradėjo matuoti transporto priemonių taršą realiomis važiavimo sąlygomis. Speciali kilnojamoji įranga – žalios spalvos dėžė […]

8 liepos, 2021

Šalies savivaldybės pateikė Vyriausybei siūlymus, kurie padėtų sklandžiau ir efektyviau valdyti nelegalių migrantų situaciją ir suteiktų daugiau saugumo gyventojams. Siūlymus […]

Guoda Burokienė
5 liepos, 2021

Koronaviruso pavojaus varpams rimstant, įsijungė nauja pavojaus sirena. Per pasienį su Baltarusija plūsta pabėgėlių srautai iš Irano, Irako, Sirijos, Afganistano, […]

3 liepos, 2021

Regionų apygardos teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės liepos 2 d. […]

VRM nuotr.
1 liepos, 2021

Vis didėjantis nelegalių migrantų iš Baltarusijos antplūdis į Lietuvą tampa rimtu iššūkiu šalies tarnyboms, bet pastarojo meto krizė – ne […]

Česlovas Iškauskas
1 liepos, 2021

Jau ne kartą rašyta, kad, prisidengdama strateginės partnerystės idėja, Lietuva palaiko itin draugiškus ir net nuolankius santykius su Lenkija. Šiaip […]

EP narys Bronis Ropė
26 birželio, 2021

Įvykus Lietuvos žemės ūkio tarybos ir VDU Žemės ūkio akademijos organizuotai diskusijai „ES žaliasis kursas Lietuvos žemės ūkiui: iššūkiai ir […]

20 birželio, 2021

Šiandien vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė apsilankė Tauragėje, kur domėjosi strategijos „Tauragė +“ įgyvendinimu. „Mūsų tikslas – tolygus regionų vystymas, […]

20 birželio, 2021

Kokios valstybės tarnybos mes norime? Kokias funkcijas jai priskiriame? Kokius tikslus keliame ir kokių rezultatų laukiame? Šie ir panašūs klausimai […]

Seimo kanceliarijos nuotr.
19 birželio, 2021

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lenkų diskusijų klubo atstovais, kurie pristatė lenkų kalbos ir bendruomenės Lietuvoje išsaugojimo bei vystymo […]

Prezidentūros nuotr.
19 birželio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovybe daugiausia dėmesio skyrė tiesioginių merų rinkimų ir tam reikalingų Konstitucijos […]

EP narys Bronis Ropė
18 birželio, 2021

Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcija prisijungė prie Baltijos šalių žaliųjų politikų iniciatyvos ir kartu su Baltijos šalių parlamentarais ketvirtadienį paskelbtame pareiškime […]

17 birželio, 2021

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patikslintam 2021 metų biudžetui ir numatė Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 15 mln. 910 tūkst. eurų. Didžioji […]

Bronis Ropė
12 birželio, 2021

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį vieningai pasmerkė Baltarusijos prokurorų prašymą apklausti buvusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų, remiantis jo tariamais ryšiais su […]

12 birželio, 2021

Birželio 10 d. Seimas balsų dauguma (už – 92, prieš – 8, susilaikė 18) plojimais užbaigė Kaimo reikalų komiteto patobulinto Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. […]