gegužės 20, 2020
Virginija Vingrienė
Lietuvoje vartojami biodegalai negali būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų

Gegužės 19 d. Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, reikalaujančiai nelaikyti biodegalais, jei jie pagaminti iš alyvpalmių aliejaus ir jo šalutinių produktų.

Tai globalios kovos su klimato kaita problemos sprendimas. Aiškus klimato kaitos padarinių scenarijaus atskleidimas – kita globali problema, parodžiusi, kad epidemijos neturi sienų ir, kilusios tolimame planetos krašte, jos netrunka pasiekti ir mus. Mokslininkų teigimu, klimato atšilimas taps ne vienos infekcijos protrūkio priežastimi.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisa iš esmės susijusi su atogrąžų miškų naikinimo prevencija. Juo labiau, kad Europos Sąjunga yra antra pasaulyje po Indijos didžiausia palmių aliejaus importuotoja.

Sparčiai auganti biodegalų paklausa Europoje ir Indijoje, skatina ir  palmių aliejaus gamybos mastų augimą. Bėda ta, kad alyvpalmių plantacijos dažniausiai yra plečiamos, naikinant planetos plaučiais esančius atogrąžų miškus Malaizijoje ir Indonezijoje, kartu dar ir deginant durpynus. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio tikslais kasmet yra iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų ir pagaminama pusantro milijardo tonų anglies dioksido. Tai atitinka ketvirtadalį Europos Sąjungoje deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus.

Tokios neatsakingos, aplinkai abejingos veiklos padariniai planetos atmosferai ir mūsų pačių sveikatai yra neabejotinai žalingi, nebelieka ir CO2 akumuliuojančios atsvaros. Negana to, atogrąžose gyvena daugiau nei pusė viso pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms kyla rizika išnykti. Privalu paminėti ir tai, kad alyvpalmių auginimu besiverčiantys ūkininkai atogrąžų šalyse dažnai yra išnaudojami stambiųjų aliejaus spaudimo įmonių, dėl ko prasiskolina, o nepajėgdami atnaujinti plantacijų – nuskursta. Tai dažnai veda prie kitų žmogaus teisių pažeidimų: priverstinių iškeldinimų, ginkluoto smurto, vaikų darbo, skolų išpirkinėjimo vergišku darbu.

Tai įvertinęs Europos Parlamentas dar 2017 m. priėmė rezoliuciją, skatinančią nuo 2020 metų nebevartoti  iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų ir pakeisti šiuos degalus vietiniais biodegalais, pagamintais iš rapsų ar saulėgrąžų. Europos Komisijos direktyva patvirtinti biodegalų darnumo reikalavimai numato iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų Europos Sąjungoje atsisakyti iki 2030 metų.

Nelikdamos abejingos šiai augančiai problemai, draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutinių produktų jau pradėjo taikyti atskiros ES šalys. Prancūzija pirmoji perkėlė direktyvos nuostatas dešimčia metų anksčiau, nei to reikalaujama direktyvoje ir uždraudė palmių aliejaus naudojimą.

Prancūzijos pavyzdžiu tikėtina paseks ir Vokietija. Norvegija uždraudė biodegalus iš palmių aliejaus, motyvuodama tuo, kad jie labiau teršia aplinką, nei naftos produktai. Panašios nuomonės laikosi ir Švedija, Italija, Austrija, Danija, Olandija bei Lenkija.

Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje teigiama, kad dėl tokio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras. Analogiškos išvados pateikiamos ir 2016 metais Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje.

Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau nei 20 proc. visų Lietuvoje vartojamų biodegalų, todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas net nepadarys žymesnės įtakos bendrai biodegalų rinkai, kurios paklausą galima visiškai patenkinti iš vietinių žaliavų, kurių darnumą su EK kriterijais kontroliuoti yra gerokai paprasčiau.

Šiuo įstatymo projektu siūlau nuo 2021 m. gegužės 1 d. įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvoje vartojami biodegalai ir skystieji bioproduktai negali būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų. Toks reguliavimas prisidėtų prie tarptautinių pastangų išsaugoti atogrąžų ekosistemą, padėtų stabdyti klimato kaitą ir saugoti pažeidžiamas žmonių grupes bei skatintų žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimą.

Tuo tarpu besipriešinančiųjų savo degaluose naudojančių palmių aliejų argumentai, esą tai prieštarauja ES teisei ir pažeidžiamas laisvas prekių judėjimas bei konkurencijos laisvė, neatlaiko kritikos. Juo labiau, kad pagal Europos teisių ir laisvių principus laisvo prekių ribojimai gali būti pateisinami dėl aplinkosauginių ir vartotojų teisių apsaugos tikslų. Teisingumo teismo praktikoje yra sprendimas dėl beicuotų sėklų laisvo judėjimo ES išaiškino, jog joms keliant rimtą riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis apsaugos priemonių. Panašus sprendimas ir dėl užstato sistemos taikymo, kaip aplinkosaugai svarbios priemonės.

Palmių aliejaus draudimas Lietuvoje pateisinamas siekiant apsaugoti vartotojų interesus, nes  šaltuoju metu palmių aliejaus naudojimas dėl šio aliejaus stingimo savybių žemoje temperatūroje sukelia techninių kliūčių automobilių varikliams.

Europos Sąjungos teisė taip pat numato palmių aliejaus uždraudimą nuo 2030 metų. O pažeidimų procedūros nėra taikomos šalims paskubėjus anksčiau perkelti direktyvos nuostatas. Pažeidimai būtų  pavėlavus gyvendinti ES teisę.

Be to, biodegalų įmaišymo tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tuo tarpu palmių aliejaus gamybos procese kertant atogrąžų miškus, deginant durpynus ir transportą itin tolimais atstumais CO2 išsiskiria daugiau, nei sumažėja pakeitus dalį degalų iš naftos produktų. Tai formuoja iškreiptą aplinkosauginį efektą. Biodegalų iš rapsų aliejaus vartojimas ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir padeda vietiniam verslui, ypač atsigaunant po COVID-19 krizės.

Klimato atšilimo grėsmė, nepripažįstanti valstybių sienų, yra žymiai rimtesnis signalas, nei verslo nenoras keisti savo įpročių. Tai, kas vyksta kituose pasaulio regionuose, tiesiogiai paveikia ir mus, kuo netrukome įsitikinti staigiai po pasaulį išplitus sienų nepripažįstančiai COVID-19 infekcijai, nuo kurios padarinių dar ilgai jausime ir sveikatos (ypač psichologinės), ir ekonomines, ir socialines pasekmes.

Todėl džiugu, kad Seimas, vadovaudamasis sveiko proto balsu, pritarė pataisai. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, o birželio 23 dieną – Seimo posėdyje.

Share Button


rugpjūčio 5, 2020

Kinija ir ES   Faktas:   ES ir Kinijos derybininkai aptaria pandemines ir postpandemines bendradarbiavimo galimybes.   Diagnozė:   Derybų […]

rugpjūčio 3, 2020

Jei kas dar dejuoja dėl tos pandemijos ir ja baisisi, geriau tegu nusiramina. Juk gavome tai, ko esame verti. Šikšnosparniai […]

rugpjūčio 3, 2020

Mažos tautos kompleksas ne vienintelis, trukdantis lietuviui gyventi. Jų yra ir daugiau. Vieną nemaloniausių vadinčiau tautinės išdavystės tradicija. Geri lietuviai […]

liepos 31, 2020

Su Seimo nare Virginija Vingriene kalbamės apie Seime įgytas patirtis, kompromisus, išdavystes ir asmenines savybes, padedančias pasiekti užsibrėžtą tikslą. Gerbiamoji […]

liepos 29, 2020

Ukraina Faktas: Rusijos ir Ukrainos pasiuntiniai (dalyvaujant ESBO) pasirašė paliaubas Donbase. Diagnozė: Paliaubos pačios savaime yra gražus žodis, kuris reiškia […]

liepos 29, 2020

Vilniuje LR Susisiekimo ministerijos kvietimu susitikti su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovais susirinko merai, kurių savivaldybėse bus […]

liepos 29, 2020

Sovietų Sąjungą sugriovė ne Vakarų civilizacija. Ne paslaptis, kad Vakarai Sovietų nemėgo, ne paslaptis, kad ir bijojo, tačiau Vakarų civilizacija […]

liepos 27, 2020

Liepos 23 dieną Prezidentūroje susirinkusiems Vyriausybės, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, merams ir ekspertams  buvo pristatytas […]

liepos 25, 2020

Visa Vidurio Europa gyvena nerimo karalystėje, kuri vis dažniau vadinama Ahedonijos vardu. Ahedonija – nesugebėjimas džiaugtis. Še tau kad nori. […]

liepos 25, 2020

Dabartinis Europos Parlamentas tikrai labai ryžtingas ir principingas. Tą matėme tvirtinant naujosios Europos Komisijos sudėtį, kai europarlamentarai kėlė pačius aukščiausius […]

liepos 24, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ųjų metinių minėjime. 1940 m. liepos 23 dieną paskelbta deklaracija Jungtinių […]

liepos 23, 2020

Anos vasaros pabaigoje (taigi, dar gerokai prieš pandemiją) teko dalyvauti vakarėlyje, kurio daugumą sudarė piliečiai, vadinę save inteligentais-humanitarais (kiti sakė, […]

liepos 22, 2020

Ar Europos Vadovų Tarybos derybose mūsų šalies Prezidentui pavyko išsiderėti Lietuvai palankų ateinančio laikotarpio daugiametį ES biudžetą? Viešojoje erdvėje jau […]

liepos 22, 2020

Armėnija/Azerbaidžanas Faktas: Ginkluoti susirėmimai tarp abiejų šalių vyksta pasienyje, nuošaliai nuo Kalnų Karabacho. Diagnozė: Ginkluoti susirėmimai patys savaime nėra nieko […]

liepos 21, 2020

Diskusijos, kada padangos atliekos gali būti vadinamos perdirbtomis, artėja prie konkrečių sprendimų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Virginijos Vingrienės pataisai, […]

liepos 21, 2020

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl  ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos Gaivinimo ir atsparumo fondo, […]

liepos 21, 2020

Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” ir „Lietuvos ornitologų draugija” išplatino viešą kreipimąsi dėl Vyriausybės patvirtintų naujų Žuvinto biosferos rezervato nuostatų, […]

liepos 21, 2020

Prieš kelias dienas Seime Aplinkos apsaugos komitete Virginijos Vingrienės iniciatyva parlamentinė kontrolė aiškinosi Pilaitės Nadruvos parko išsaugojimo, apginant jį nuo […]

liepos 19, 2020

Reikia ar nereikia blokuoti nedraugiškų šalių TV kanalus ir kitas informacines priemones? Diskusija vyksta jau ne pirmus metus, vyksta labai […]

liepos 19, 2020

Turime tris valstybingumą pabrėžiančias dienas. Viena jų mini dabartinės respublikos gimimą, kita – šimtmetinę jos pirmtakę, trečia – tą Lietuvą, […]