gegužės 20, 2020
Virginija Vingrienė
Lietuvoje vartojami biodegalai negali būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų

Gegužės 19 d. Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, reikalaujančiai nelaikyti biodegalais, jei jie pagaminti iš alyvpalmių aliejaus ir jo šalutinių produktų.

Tai globalios kovos su klimato kaita problemos sprendimas. Aiškus klimato kaitos padarinių scenarijaus atskleidimas – kita globali problema, parodžiusi, kad epidemijos neturi sienų ir, kilusios tolimame planetos krašte, jos netrunka pasiekti ir mus. Mokslininkų teigimu, klimato atšilimas taps ne vienos infekcijos protrūkio priežastimi.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisa iš esmės susijusi su atogrąžų miškų naikinimo prevencija. Juo labiau, kad Europos Sąjunga yra antra pasaulyje po Indijos didžiausia palmių aliejaus importuotoja.

Sparčiai auganti biodegalų paklausa Europoje ir Indijoje, skatina ir  palmių aliejaus gamybos mastų augimą. Bėda ta, kad alyvpalmių plantacijos dažniausiai yra plečiamos, naikinant planetos plaučiais esančius atogrąžų miškus Malaizijoje ir Indonezijoje, kartu dar ir deginant durpynus. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio tikslais kasmet yra iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų ir pagaminama pusantro milijardo tonų anglies dioksido. Tai atitinka ketvirtadalį Europos Sąjungoje deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus.

Tokios neatsakingos, aplinkai abejingos veiklos padariniai planetos atmosferai ir mūsų pačių sveikatai yra neabejotinai žalingi, nebelieka ir CO2 akumuliuojančios atsvaros. Negana to, atogrąžose gyvena daugiau nei pusė viso pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms kyla rizika išnykti. Privalu paminėti ir tai, kad alyvpalmių auginimu besiverčiantys ūkininkai atogrąžų šalyse dažnai yra išnaudojami stambiųjų aliejaus spaudimo įmonių, dėl ko prasiskolina, o nepajėgdami atnaujinti plantacijų – nuskursta. Tai dažnai veda prie kitų žmogaus teisių pažeidimų: priverstinių iškeldinimų, ginkluoto smurto, vaikų darbo, skolų išpirkinėjimo vergišku darbu.

Tai įvertinęs Europos Parlamentas dar 2017 m. priėmė rezoliuciją, skatinančią nuo 2020 metų nebevartoti  iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų ir pakeisti šiuos degalus vietiniais biodegalais, pagamintais iš rapsų ar saulėgrąžų. Europos Komisijos direktyva patvirtinti biodegalų darnumo reikalavimai numato iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų Europos Sąjungoje atsisakyti iki 2030 metų.

Nelikdamos abejingos šiai augančiai problemai, draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutinių produktų jau pradėjo taikyti atskiros ES šalys. Prancūzija pirmoji perkėlė direktyvos nuostatas dešimčia metų anksčiau, nei to reikalaujama direktyvoje ir uždraudė palmių aliejaus naudojimą.

Prancūzijos pavyzdžiu tikėtina paseks ir Vokietija. Norvegija uždraudė biodegalus iš palmių aliejaus, motyvuodama tuo, kad jie labiau teršia aplinką, nei naftos produktai. Panašios nuomonės laikosi ir Švedija, Italija, Austrija, Danija, Olandija bei Lenkija.

Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje teigiama, kad dėl tokio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras. Analogiškos išvados pateikiamos ir 2016 metais Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje.

Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau nei 20 proc. visų Lietuvoje vartojamų biodegalų, todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas net nepadarys žymesnės įtakos bendrai biodegalų rinkai, kurios paklausą galima visiškai patenkinti iš vietinių žaliavų, kurių darnumą su EK kriterijais kontroliuoti yra gerokai paprasčiau.

Šiuo įstatymo projektu siūlau nuo 2021 m. gegužės 1 d. įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvoje vartojami biodegalai ir skystieji bioproduktai negali būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų. Toks reguliavimas prisidėtų prie tarptautinių pastangų išsaugoti atogrąžų ekosistemą, padėtų stabdyti klimato kaitą ir saugoti pažeidžiamas žmonių grupes bei skatintų žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimą.

Tuo tarpu besipriešinančiųjų savo degaluose naudojančių palmių aliejų argumentai, esą tai prieštarauja ES teisei ir pažeidžiamas laisvas prekių judėjimas bei konkurencijos laisvė, neatlaiko kritikos. Juo labiau, kad pagal Europos teisių ir laisvių principus laisvo prekių ribojimai gali būti pateisinami dėl aplinkosauginių ir vartotojų teisių apsaugos tikslų. Teisingumo teismo praktikoje yra sprendimas dėl beicuotų sėklų laisvo judėjimo ES išaiškino, jog joms keliant rimtą riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis apsaugos priemonių. Panašus sprendimas ir dėl užstato sistemos taikymo, kaip aplinkosaugai svarbios priemonės.

Palmių aliejaus draudimas Lietuvoje pateisinamas siekiant apsaugoti vartotojų interesus, nes  šaltuoju metu palmių aliejaus naudojimas dėl šio aliejaus stingimo savybių žemoje temperatūroje sukelia techninių kliūčių automobilių varikliams.

Europos Sąjungos teisė taip pat numato palmių aliejaus uždraudimą nuo 2030 metų. O pažeidimų procedūros nėra taikomos šalims paskubėjus anksčiau perkelti direktyvos nuostatas. Pažeidimai būtų  pavėlavus gyvendinti ES teisę.

Be to, biodegalų įmaišymo tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tuo tarpu palmių aliejaus gamybos procese kertant atogrąžų miškus, deginant durpynus ir transportą itin tolimais atstumais CO2 išsiskiria daugiau, nei sumažėja pakeitus dalį degalų iš naftos produktų. Tai formuoja iškreiptą aplinkosauginį efektą. Biodegalų iš rapsų aliejaus vartojimas ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir padeda vietiniam verslui, ypač atsigaunant po COVID-19 krizės.

Klimato atšilimo grėsmė, nepripažįstanti valstybių sienų, yra žymiai rimtesnis signalas, nei verslo nenoras keisti savo įpročių. Tai, kas vyksta kituose pasaulio regionuose, tiesiogiai paveikia ir mus, kuo netrukome įsitikinti staigiai po pasaulį išplitus sienų nepripažįstančiai COVID-19 infekcijai, nuo kurios padarinių dar ilgai jausime ir sveikatos (ypač psichologinės), ir ekonomines, ir socialines pasekmes.

Todėl džiugu, kad Seimas, vadovaudamasis sveiko proto balsu, pritarė pataisai. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, o birželio 23 dieną – Seimo posėdyje.

Share Button


spalio 21, 2020

Šalies savivaldybės kreipiasi į Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydamos vetuoti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis Seimas siūlo įteisinti privalomą seniūnijų steigimą […]

spalio 21, 2020

Covid-19 pandemija atskleidė, kad Europos Sąjunga tikslingai ir teisingai įgyvendina Bendrąją žemės ūkio politiką, tad, laimei, darbščių ūkininkų dėka su […]

spalio 21, 2020

Armėnija/Azerbaidžanas Faktas: Kalnų Karabacho mūšio lauke iniciatyva priklauso azerbaidžaniečiams. Diagnozė: Ilgą laiką Kalnų Karabacho konfliktas buvo laikomas „užšaldytu“. Pergalę mūšio […]

spalio 20, 2020

Finansų ministras Vilius Šapoka parlamentui pristatė 2021 m. valstybės biudžeto projektą (Nr. XIIIP-5302), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų […]

spalio 19, 2020

Paprastas klausimas – esame silpna grandis ar stipri grandis NATO gynyboje? Atsakymas ne toks paprastas – esame suinteresuoti ginti savo […]

spalio 19, 2020

Koronavirusas ir toliau plinta Lietuvoje. Ypač grėsminga situacija keliose savivaldybėse. Raseinių rajone užsikrėtusiųjų skaičius viršija 850 skaičiuojant 100 000 gyventojų. […]

spalio 15, 2020

Nuo 2022 m. sausio 1 d. žemdirbiams bus sudaromos teisinės sąlygos steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Už tai numatančias […]

spalio 15, 2020

Kalbėjome apie tai, kad prieš tris dešimtmečius pradėjome politines atostogas. Sociologai ir politologai tas mūsų atostogas dar vadina politinio postmoderno […]

spalio 14, 2020

Libanas Faktas: Prezidentas Michel Aoun pradėjo vyriausybės formavimą. Diagnozė Kas turėtų būti labai lengva, darosi labai sunku. Libane, kaip žinia […]

spalio 12, 2020

Mus – europiečius – totaliai apėmė nuojautą, kad prieš tris dešimtmečius pradėtas laisvės ir demokratizacijos projektas išsigimė. Sovietinės sistemos žlugimas […]

spalio 12, 2020

Vyriausiosios rinkimų komisijos spaudos konferencija, skirta LR Seimo rinkimų rezultatams aptarti.         

spalio 9, 2020

Penktadienio vakarą Vilniuje jau penkioliktus metus įteikti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų […]

spalio 8, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su ponia Diana Nausėdiene susitiko su „Judumo be taršos“ iššūkio laimėtojais – ketvirtokais iš Klaipėdos […]

spalio 8, 2020

Kultūros ir politikos istorija bando įrodyti, kad visų valdovų svajonė yra pasiekti tokią būseną, kada valdomiems galima būtų siūlyti „duoną […]

spalio 7, 2020

Kirgizija Faktas: Paskelbus parlamento rinkimų rezultatus šalyje kilo masinės protesto akcijos. Diagnozė: Kažkada (jau seniai) toks Francis Fukuyama rašė, kad […]

spalio 6, 2020

Po gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ toliau vykdomas gyventojų sveikatos tyrimas, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina atrinktus žmones […]

spalio 5, 2020

Diskusijų apie Europos dabarties nesusipratimus ir šviesią ar ne visai šviesią ateitį, metu formuojasi dvi stovyklos – pesimistų, kalbančių, kad […]

spalio 5, 2020

Politinių partijų programų apžvalgą atlikę Lietuvos vartotojų organizacijų atstovai sako, kad politikai dažnai patys susipainioja savo teiginiuose ir nežino, kaip […]

spalio 5, 2020

Tai ne apie rinkimus. Tai visai apibendrintai, jei kam atrodys, kad tai politinė reklama priešininko naudai, temeta į mane akmenį. […]

spalio 2, 2020

Penktadienį Prezidento rūmuose vyko trečiasis šalies vadovo Gitano Nausėdos iniciatyvos „Žalia Lietuva“ renginys, kuriame Prezidento patarėjų komanda kartu su 20-ties […]