20 gegužės, 2020
Virginija Vingrienė

Lietuvoje vartojami biodegalai negali būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų

Gegužės 19 d. Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, reikalaujančiai nelaikyti biodegalais, jei jie pagaminti iš alyvpalmių aliejaus ir jo šalutinių produktų.

Tai globalios kovos su klimato kaita problemos sprendimas. Aiškus klimato kaitos padarinių scenarijaus atskleidimas – kita globali problema, parodžiusi, kad epidemijos neturi sienų ir, kilusios tolimame planetos krašte, jos netrunka pasiekti ir mus. Mokslininkų teigimu, klimato atšilimas taps ne vienos infekcijos protrūkio priežastimi.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisa iš esmės susijusi su atogrąžų miškų naikinimo prevencija. Juo labiau, kad Europos Sąjunga yra antra pasaulyje po Indijos didžiausia palmių aliejaus importuotoja.

Sparčiai auganti biodegalų paklausa Europoje ir Indijoje, skatina ir  palmių aliejaus gamybos mastų augimą. Bėda ta, kad alyvpalmių plantacijos dažniausiai yra plečiamos, naikinant planetos plaučiais esančius atogrąžų miškus Malaizijoje ir Indonezijoje, kartu dar ir deginant durpynus. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio tikslais kasmet yra iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų ir pagaminama pusantro milijardo tonų anglies dioksido. Tai atitinka ketvirtadalį Europos Sąjungoje deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus.

Tokios neatsakingos, aplinkai abejingos veiklos padariniai planetos atmosferai ir mūsų pačių sveikatai yra neabejotinai žalingi, nebelieka ir CO2 akumuliuojančios atsvaros. Negana to, atogrąžose gyvena daugiau nei pusė viso pasaulio gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms kyla rizika išnykti. Privalu paminėti ir tai, kad alyvpalmių auginimu besiverčiantys ūkininkai atogrąžų šalyse dažnai yra išnaudojami stambiųjų aliejaus spaudimo įmonių, dėl ko prasiskolina, o nepajėgdami atnaujinti plantacijų – nuskursta. Tai dažnai veda prie kitų žmogaus teisių pažeidimų: priverstinių iškeldinimų, ginkluoto smurto, vaikų darbo, skolų išpirkinėjimo vergišku darbu.

Tai įvertinęs Europos Parlamentas dar 2017 m. priėmė rezoliuciją, skatinančią nuo 2020 metų nebevartoti  iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų ir pakeisti šiuos degalus vietiniais biodegalais, pagamintais iš rapsų ar saulėgrąžų. Europos Komisijos direktyva patvirtinti biodegalų darnumo reikalavimai numato iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų Europos Sąjungoje atsisakyti iki 2030 metų.

Nelikdamos abejingos šiai augančiai problemai, draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutinių produktų jau pradėjo taikyti atskiros ES šalys. Prancūzija pirmoji perkėlė direktyvos nuostatas dešimčia metų anksčiau, nei to reikalaujama direktyvoje ir uždraudė palmių aliejaus naudojimą.

Prancūzijos pavyzdžiu tikėtina paseks ir Vokietija. Norvegija uždraudė biodegalus iš palmių aliejaus, motyvuodama tuo, kad jie labiau teršia aplinką, nei naftos produktai. Panašios nuomonės laikosi ir Švedija, Italija, Austrija, Danija, Olandija bei Lenkija.

Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje teigiama, kad dėl tokio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras. Analogiškos išvados pateikiamos ir 2016 metais Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje.

Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau nei 20 proc. visų Lietuvoje vartojamų biodegalų, todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas net nepadarys žymesnės įtakos bendrai biodegalų rinkai, kurios paklausą galima visiškai patenkinti iš vietinių žaliavų, kurių darnumą su EK kriterijais kontroliuoti yra gerokai paprasčiau.

Šiuo įstatymo projektu siūlau nuo 2021 m. gegužės 1 d. įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvoje vartojami biodegalai ir skystieji bioproduktai negali būti pagaminti iš alyvpalmių aliejų ar jų šalutinių produktų. Toks reguliavimas prisidėtų prie tarptautinių pastangų išsaugoti atogrąžų ekosistemą, padėtų stabdyti klimato kaitą ir saugoti pažeidžiamas žmonių grupes bei skatintų žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimą.

Tuo tarpu besipriešinančiųjų savo degaluose naudojančių palmių aliejų argumentai, esą tai prieštarauja ES teisei ir pažeidžiamas laisvas prekių judėjimas bei konkurencijos laisvė, neatlaiko kritikos. Juo labiau, kad pagal Europos teisių ir laisvių principus laisvo prekių ribojimai gali būti pateisinami dėl aplinkosauginių ir vartotojų teisių apsaugos tikslų. Teisingumo teismo praktikoje yra sprendimas dėl beicuotų sėklų laisvo judėjimo ES išaiškino, jog joms keliant rimtą riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis apsaugos priemonių. Panašus sprendimas ir dėl užstato sistemos taikymo, kaip aplinkosaugai svarbios priemonės.

Palmių aliejaus draudimas Lietuvoje pateisinamas siekiant apsaugoti vartotojų interesus, nes  šaltuoju metu palmių aliejaus naudojimas dėl šio aliejaus stingimo savybių žemoje temperatūroje sukelia techninių kliūčių automobilių varikliams.

Europos Sąjungos teisė taip pat numato palmių aliejaus uždraudimą nuo 2030 metų. O pažeidimų procedūros nėra taikomos šalims paskubėjus anksčiau perkelti direktyvos nuostatas. Pažeidimai būtų  pavėlavus gyvendinti ES teisę.

Be to, biodegalų įmaišymo tikslas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tuo tarpu palmių aliejaus gamybos procese kertant atogrąžų miškus, deginant durpynus ir transportą itin tolimais atstumais CO2 išsiskiria daugiau, nei sumažėja pakeitus dalį degalų iš naftos produktų. Tai formuoja iškreiptą aplinkosauginį efektą. Biodegalų iš rapsų aliejaus vartojimas ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir padeda vietiniam verslui, ypač atsigaunant po COVID-19 krizės.

Klimato atšilimo grėsmė, nepripažįstanti valstybių sienų, yra žymiai rimtesnis signalas, nei verslo nenoras keisti savo įpročių. Tai, kas vyksta kituose pasaulio regionuose, tiesiogiai paveikia ir mus, kuo netrukome įsitikinti staigiai po pasaulį išplitus sienų nepripažįstančiai COVID-19 infekcijai, nuo kurios padarinių dar ilgai jausime ir sveikatos (ypač psichologinės), ir ekonomines, ir socialines pasekmes.

Todėl džiugu, kad Seimas, vadovaudamasis sveiko proto balsu, pritarė pataisai. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose, o birželio 23 dieną – Seimo posėdyje.


21 spalio, 2021

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos, kitaip tariant, techninis šviesos, fotonų panaudojimas, atlieka itin svarbų […]

19 spalio, 2021

Antradienio vakarą Vilniuje jau šešioliktus metus įteikti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai – „Auksinės krivūlės“. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų […]

18 spalio, 2021

Reaguojant į nemažėjantį spaudimą Lietuvos – Baltarusijos pasienyje ir padažnėjusius migrantų mėginimus  neteisėtai kirsti valstybės sieną, vidaus reikalų ministrė Agnė […]

15 spalio, 2021

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susitiko su savivaldybių, kurios suteikė pagalbą valstybei susidūrus su neteisėtos migracijos krize, vadovais ir aptarė […]

14 spalio, 2021

Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023-2027 metais finansuoti bus skirti daugiau negu 4 milijardai eurų, o 1 iš 4 eurų, o […]

13 spalio, 2021

Lietuvai susidūrus su neregėto masto migracijos krize, pastaraisiais mėnesiais tokios sąvokos kaip „migrantai“, „neteisėta migracija“, „pabėgėliai“, „prieglobsčio prašytojai“ viešojoje erdvėje […]

13 spalio, 2021

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė susitiko su Šilalės rajono savivaldybės meru Algirdu Meiženiu, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės […]

12 spalio, 2021

Metus laiko vykęs tvarumą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą skatinantis socialinis projektas „Įmesk kamštį – pasodink medį“ artėja prie finišo […]

12 spalio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį visuomenei pristatė savo globojamą iniciatyvą „Lietuvos galia“. Jos tikslas – aktyvinti visuomenės įsitraukimą į valstybės […]

11 spalio, 2021

UAB „Veistas“ vykdanti visų Telšių regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų tvarkymą jaučia pilietinę pareigą informuoti Telšių regiono gyventojus apie šiuo […]

30 rugsėjo, 2021

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis, ekspertais ir mokslininkais parengtam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Jis numato, […]

29 rugsėjo, 2021

Lietuvos bankas skelbia apie rekordinius indėlius bankuose, nekilnojamojo turto kainos kyla, tačiau kas dešimtas šalies gyventojas neturi pinigų duonai. Statistikos […]

29 rugsėjo, 2021

Tai, kad teisėkūra nekokybiška, iki šiol lėmė ne reikalavimų trūkumas, o jų nepaisymas, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Trečiadienį […]

27 rugsėjo, 2021

Vytautas Kriščiūnas Radviliškio rajono savivaldybės vicemeru dirba nuo 2021 metų liepos 23 dienos. Su juo ir kalbamės apie pirmųjų mėnesių […]

27 rugsėjo, 2021

Ko reikia, kad regioninė atliekų tvarkymo sistema, kuria daugelis gyventojų jau pasitiki, jaučiasi jos dalimi ir rūšiuoja atliekas, būtų efektyvi, […]

23 rugsėjo, 2021

Apklausos rodo, kad apie pusė šalies gyventojų nerūšiuoja buityje susidarančių atliekų. Viena dažniausiai įvardijamų tokio sprendimo priežasčių – žmonėms neaišku, […]

23 rugsėjo, 2021

RaseiniMykolo Romerio universitete (MRU) įteikti aktyviausių Lietuvos bendruomenių 2021 m. konkurso laimėtojai.  Jau šeštą kartą surengtas respublikinis konkursas šiais metais […]

9 rugsėjo, 2021

Pastarojo meto išbandymai dar labiau išryškino balanso tarp darbo ir poilsio svarbą. Tokią pusiausvyrą ne vienas randa gamtoje, kuomet joje […]

9 rugsėjo, 2021

Pandemijos valdymas, nelegalių migrantų krizė ir diskusijos dėl tiesioginių merų rinkimų – tokius svarbiausius pastarųjų metų savivaldos iššūkius įvardino Lietuvos […]

R. Dačkaus nuotr.
8 rugsėjo, 2021

Praėjus metams po Seime atstovaujamų politinių partijų lyderių pasirašyto Prezidento Gitano Nausėdos inicijuoto memorandumo, kuriuo įsipareigota siekti stiprinti Lietuvos savivaldos […]